Elektros kainą du kartus tyčia pabrangino I.Šimonytės vyriausybė
Lietuvos banko duomenimis, elektros kaina rinkoje per metus išaugo dukart. Dujų kaina – 6 kartus.
LR vyriausybė dėl to kaltina „kylančiais energetikos kainas visame pasaulyje“.
Tačiau atsakymas kiek paprastesnis – laisvą elektros energijos srautą BRELL energetikos žiedu nutraukė Lietuvos sistemos operatorius „Litgrid“, rugsėjo 15 d. vienašališkai apribojęs didžiausią perdavimo linijų pralaidumą pasienyje su Baltarusija. Todėl Vilnius ketina „boikotuoti“ Baltarusijos atominę elektrinę (BEO).
Latvija „Litgrid“ veiksmus pavadino techniškai nepagrįstais ir pažadėjo pateikti skundą Europos Komisijai.
Didžiausioje Baltijos šalyse Inčukalnio požeminėje saugykloje esančios dujų atsargos gali baigtis šildymo sezono įkarštyje. Taip teigia Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus AS „Conexus Baltic Grid“ atstovai. Jei žiema bus šalta, Baltijos šalims greičiausiai teks ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, o visi realūs variantai bus vienaip ar kitaip susiję su „agresyvia kaimyne“ Rusija.
Inčukalnis gali būti vadinamas vienu iš Baltijos šalių „energetinės nepriklausomybės“ simbolių. Po SSRS žlugimo trečdalį jos akcijų nupirko „Gazprom“, kuris nepagailėjo pinigų savo turtui užsienyje išlaikyti. Tačiau praėjusiais metais Rusijos monopolininkė vis tiek buvo išstumta iš Latvijos dujų transportavimo sistemos valdymo, kad būtų įvykdyti ES trečiojo energetikos paketo reikalavimai.
„Gazprom“ akcijų paketą nupirko bendrovė „Augstsprieguma tīkls“. Ji taip pat įsigijo „Uniper“ ir „Itera Latvija“ akcijų ir įgijo nepriklausomos Latvijos dujų perdavimo sistemos operatorės „Conexus Baltic Grid“ kontrolę.
Taigi Latvijos viešųjų paslaugų reguliavimo komisijos (VPTK) nustatyta pagrindinė sertifikavimo sąlyga buvo įvykdyta: „Gazprom“ neturi tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti „Conexus“.
Rusijos pusė nesiginčijo. Priešingai, ji pasinaudojo galimybe užsidirbti gerų pinigų. Sandoris siekė 77 mln. dolerių – „Uniper“ ir „Itera Latvija“ savo akcijas pardavė pigiau.
„Tai nėra naujiena rinkai ir vartotojams, tačiau tai daro svarbų psichologinį poveikį vyriausybei. Nes visi kaimynai, žinoma, klausia: „Kas ten vyksta? Ar ten yra toks svarbus elementas ir ar „Gazprom“ gauna dividendus tiesiogiai iš bendrovės?“ – teigė energetikos ekspertas Juris Ozolinsas.
Dabar „Gazprom“ nieko negauna ir nieko neinvestuoja į Inčukalnio dujų saugyklą. Tačiau kas nuo to buvo atleistas?
Pirmoji žiema po to, kai „Conexus“ bus pripažinta nepriklausoma Latvijos dujų transportavimo sistemos operatore, gali tapti rimtu išbandymu bendrovei.
Mėlynojo kuro atsargos Inčukalnyje gali baigtis iki kitų metų sausio. Šildymo sezono įkarštyje.
2018 m. Baltijos šalys jau susidūrė su panašia problema. Tačiau tuomet problemų kilo ne dėl gamtinių dujų trūkumo, o dėl nepakankamo slėgio saugykloje. Žiema Baltijos šalyse džiugino palyginti švelniais orais.
„Dujų rinkos atvėrimas Latvijoje buvo orientuotas ne į tiekimo saugumą, o į mistifikuotą prielaidą, kad kainos sumažės. Tai buvo politinis požiūris, kuris buvo paaukotas dėl dujų tiekimo saugumo. Jei praėjusią žiemą temperatūra dviem-trim dienom ilgiau būtų nukritusi žemiau minus 20 laipsnių, Latviją būtų ištikusi energetinė krizė“, – pripažino „Latvijas gaze“ valdybos pirmininkas Aigaras Kalvitis.
Kitos galimos krizės pranašystė buvo neįprastai šaltas šių metų sausis-kovas.
Rinkos dalyviai pradėjo aktyviai išimti dujas iš Inčukalnio saugyklos. Pavyzdžiui, itin dideli srautai iš Latvijos keliavo į kaimyninę Lietuvą: 2,4 TWh vos per tris mėnesius. Tai istorinis įrašas.
2020-2021 m. šildymo sezoną Inčukalnio saugykla baigė gerokai išsekusi. Tada iškilo problemų, susijusių su jo užpildymu: SGD trūkumas, kai tiekėjai skubėjo į Aziją, „Gazprom“ atsisakymas rezervuoti papildomus pajėgumus Ukrainos dujų perdavimo sistemoje, dėl karščio bangos išaugusi elektros energijos paklausa ir t. t.
Vasarą dujų kainos ne tik kad nesumažėjo, bet dar ir pakilo. Bendrovės „Conexus“ valdybos pirmininkas Uldis Bariss susirūpinęs pažymėjo, kad šiais metais energijos rinka buvo labai nestabili.
Lietuvoje dujų suvartojimas išliko 2020 m. lygyje, tačiau transportavimas į kitas šalis sumažėjo.
Sausio-birželio mėnesiais Latvija gavo 0,6 TWh, t. y. 78 proc. mažiau nei prieš metus. Lietuvos „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius rado logišką paaiškinimą: „Europą ir kitus pasaulio regionus užklupusios šaltos žiemos ištuštino dujų saugyklas, kurias tiekėjai tikisi užpildyti iki kito šildymo sezono, nepaisant staigaus gamtinių dujų kainų šuolio biržose. Be to, dėl smarkiai išaugusios apyvartinių taršos leidimų kainos Europos pramonė siekia pakeisti akmens anglį deginančias anglis gamtinėmis dujomis, kurios išmeta mažiau CO2. Dujų paklausa taip pat didėja, nes Azijos rinkos atsigauna po pandemijos, o dujų tiekėjai taip pat nukreipia savo tiekimą Azijos klientams.
Dėl to Inčukalnių dujų saugykla nėra tinkamos būklės naujam šildymo sezonui.
„Conexus“ baiminasi, kad iki 2022 m. sausio mėn. prekybininkai jį ištuštins – liks tik menkos strateginės atsargos, kaip numatyta vyriausybės taisyklėse dėl dujų tiekimo vartotojams ir pardavimo energetikos krizės ir valstybės grėsmės metu.
Pasak bendrovės korporatyvinės strategijos skyriaus vadovo Janio Eisako, šiuo metu pumpuoti dujas į požemį nėra pelninga – prekybininkai bando jas parduoti pasinaudodami palankia kainų situacija.
„Kiekviena papildoma megavatvalandė, kurią perka prekybininkai ir kuri saugoma Inčukalnyje, kitą pavasarį gali atnešti 30 eurų nuostolį. (…) Tarkime, kad ši žiema bus panaši į praėjusią. Atsižvelgiant į didelę kainų riziką, gali susiklostyti situacija, kai Inčukalniai bus tušti iki sausio mėnesio“, – įspėja Eisaks.
Tokiomis aplinkybėmis Baltijos šalys turės skubiai ieškoti alternatyvių energijos šaltinių.
Lengviausia galimybė – padidinti elektros energijos importą. Latvija tai padarė praėjusią žiemą: sausį iš Rusijos importavo 473,4 GWh elektros energijos (2,5 karto daugiau nei prieš mėnesį).
Tačiau laisvą elektros energijos srautą BRELL energetikos žiedu nutraukė Lietuvos sistemos operatorius „Litgrid“, rugsėjo 15 d. vienašališkai apribojęs didžiausią perdavimo linijų pralaidumą pasienyje su Baltarusija. Todėl Vilnius ketina „boikotuoti“ Baltarusijos atominę elektrinę (BEO).
Latvija „Litgrid“ veiksmus pavadino techniškai nepagrįstais ir pažadėjo pateikti skundą Europos Komisijai.
Latvių susirūpinimas suprantamas: netrukus prasidės šildymo sezonas.
Jei orai nebus palankūs Baltijos šalims, jos negalės apsieiti be didelio kiekio importuojamos elektros energijos.
Todėl dar vienas Lietuvos „išpuolis“ blokuojant Belno AE įvyko ne laiku. Tikėtina, kad po trijų-keturių mėnesių jai vėl teks kapituliuoti prieš Baltarusijos „branduolinį monstrą“.
Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)
Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)
Facebook komentarai
