
Tyliai privatizuota energetika
Seimui pakeitus energetikos įstatymą, dabar elektros vartotojai gali rinktis neva „nepriklausomą“ tiekėją.
Lietuvoje vykstanti taip vadinama energetikos reforma kaip reikiant įsibėgėjo. Štai lapkričio 30 dienos duomenimis, „nepriklausomą“ tiekėją pasirinko jau daugiau nei 113 tūkst. namų ūkių. Iš jų daugiau nei 46 tūkst. patenka į pirmąjį energetikos reformos etapą, kurio dalyviai sutartis su nepriklausomu tiekėju turi pasirašyti iki šių metų gruodžio 10 dienos. Iš viso Lietuvoje į pirmąjį etapą patenka per 98 tūkst. nekilnojamojo turto objektų.
Kas yra „nepriklausomas tiekėjas“? Tai įmonė, kuri perka iš „Ignitis“ (buvusios „Lietuvos Energijos“), naudojasi tos sukurta infrastruktūra, laidais ir t.t. ir dar sugeba pasiūlyti mažesne kainą, nei tą, kurią „Igničiui“ nustatė Valstybinė energetikos kainų komisija.
Tiesa, už kokią kainą ji perka ir už kokią kainą perka pati „Igntis“ – paslaptis, nes pradėję narplioti, ateisime iki didžiausios aferos LR istorijoje – „Independence“ projekto.
Beje, dar viena įdomi detalė, kad priimant šį įstatymą, „už“ vienbalsiai balsavo visi 110 posėdyje dalyvavusių Seimo narių.
Energetikos komiteto pirmininkas V. PODERYS posėdyje klausė, kokios naudos tikimės mes ir visi elektros vartotojai? „Kad dėl konkurencijos, kaip ir telekomunikacijų srityje, elektros tiekimas vartotojams pigs. Tai yra šio įstatymo esmė. Manau, įstatymo projektas yra geras ir siūlau balsuoti už“, – sakė jis.
- RAZMAatsakė, kad jis nėra toks optimistas, nes elektros kainos dėl konkurencijos sumažės tik stambiausiems vartotojams. “Pati didžiausia ir mažiausiai elektros vartojanti grupė vargu ar dėl šio sprendimo gaus elektrą mažesnėmis kainomis, – sakė jis, – be abejo, dauguma jų net nebandys rinktis alternatyvaus elektros siūlytojo. Kadangi apskritai mūsų tam visuomeniniam elektros pardavėjui liks kaip tik ta pati nepalankiausia grupė, kur ne visi ir laiku susimoka už elektrą, tai aš nemanau, kad čia bus erdvės tam mūsų visuomeniniam tiekėjui mažinti kainas. Kaip tik jos gali šiek tiek padidėti tiems labiausiai socialiai pažeidžiamiems sluoksniams. Bet nėra čia kitos išeities. Vis tiek, europiniais teisės aktais, mes iki 2025 metų, norime ar nenorime, turime priimti tą liberalizavimą. Na, jo užbaigimą mes padarome dvejais metais anksčiau, tai teoriškai, jeigu būtų kokių nors problemų, aišku, galima, jau galiojant įstatymui, ir pratęsti tą terminą“.
A.Skardžius taip pat sakė nemanantis, kad „priėmus šį įstatymą monopolininkas iš karto nustos piktnaudžiauti“. „Čia turbūt reikėtų mesti akmenuką ir į Konkurencijos tarybos daržą, – sakė jis, – kiek metų mes spaudžiame Konkurencijos tarybą, kad baigtų išdykauti su tuo monopoliu, ypač elektros energetikos tiekimo srityje. O piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad mes apmokame už skaitiklius šimtus milijonų, tuos keičiamus į nuotolinius. Ar jų reikia kaime babytei, kuri dabar gaus 200 eurų? Galbūt visai ne. Galbūt jinai ne ta vartotoja, kad turėtų tokią pareigą susimokėti už kažkieno pakeistus skaitiklius. Visai neseniai pavyko iš įstatymo eliminuoti nuostatą, kur buvo bandoma pusę milijardo permesti infrastruktūros mokesčio būsimam investuotojui į tikrai pelningą biznį, į vėjo parką jūroje. Mes tokių piktnaudžiavimo pavyzdžių matome. Štai nacionalinis monopolininkas ketina statyti saulės elektrinę ir paskelbęs konkursą, kur. Kruonio baseine plaukiojančią. Pagalvokite, kiek kainuos instaliacijos kaštai 1 kilovatui. Tikrai net ponas J. Razma, dirbantis Ekonomikos komitete, neiškvos, kiek kainuos. Bet tai yra mūsų pinigai, jie nukeliauja į sąskaitas, per vertomis pripažintas išlaidas mes tiesiog apmokame už tokį piktnaudžiavimą. Taip neturėtų būti. Tikrai tai pirmas žingsnis, bet tikrai nepakankamas, čia tikrai reikia ir būtent Konkurencijos tarybos parlamentinės kontrolės“.
Iki šiol šalies gyventojai elektros energiją pirko iš visuomeninio tiekėjo – bendrovės „Ignitis“, o jos kainą nustatydavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Konkurencingoje elektros rinkoje valstybė reguliuos tik dalį elektros kainos dedamųjų – šiek tiek daugiau nei pusę. Likęs kainos dydis priklausys nuo tiekėjo, konkurencijos rinkoje ir elektros energijos įsigijimo kainos biržoje.
Paskutinę lapkričio dieną bendras nepriklausomą tiekėją pasirinkusių namų objektų skaičius siekė 113,7 tūkst., kuomet dar spalio gale šis rodiklis buvo daugiau nei per pusę mažesnis – 52,5 tūkst. Per mėnesį daugiau nei dvigubai išaugo ir nepriklausomą elektros tiekėją pasirinkusių pirmojo etapo vartotojų skaičius – nuo 29 133 spalio pabaigoje iki 59 701 lapkričio 30 dieną.
Apie tai, kaip vyksta nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas ir kokius žingsnius reikia žengti patiems gyventojams, pasakoja bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila.
Vartotojui svarbiausia – pasirašyti sutartį
Dvi pagrindinės vartotojui tenkančios užduotys – tai nuodugniai apsvarstyti nepriklausomų elektros tiekėjų pasiūlymus ir, išsirinkus tinkamiausią, pasirašyti su juo sutartį.
Pirmajam reformos etapui priklausantys gyventojai, kurie per metus sunaudoja 5000 kWh ir daugiau elektros, visuomeninio tiekėjo jau yra informuoti apie turimą pareigą pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Jei tik nėra išreikštas nesutikimas dalytis energijos suvartojimo duomenimis, tiekėjai šiems vartotojams jau nuo rugsėjo siunčia būtent konkrečiam namų ūkiui pritaikytus pasiūlymus.
„Pasiūlymai yra individualūs ir, tiekėjų manymu, geriausiai atliepiantys konkrečių namų ūkių poreikius, mat, jei tik vartotojai nepareiškė nesutikimo, tiekėjai prieina prie 12-os mėnesių elektros suvartojimo duomenų (nuo 2019 m. birželio 1 d. ik 2020 m. gegužės 31 d.)“, – aiškino R. Radvila.
Visų tiekėjų pasiūlymai – viename portale
Pirmojo etapo dalyviai sutartį su naujuoju tiekėju turėtų pasirašyti jau šiemet, iki gruodžio 10 dienos. „Žinoma, pageidautina tai padaryti nelaukiant paskutinės minutės. Mat kuo arčiau galutinio termino bus kreipiamasi į tiekėją, ir jei tokių vartotojų susidarys kritinė masė, tuo didesnė tampa eilių, žmogiškųjų klaidų ir net techninės įrangos gedimų, strigimų tikimybė“, – sakė ESO atstovas.
Jei dėl vienų ar kitų priežasčių gaunate pasiūlymus ne iš visų tiekėjų ar negaunate jų apskritai (pvz., esate pareiškę nesutikimą dalytis duomenimis arba priklausote antram, trečiam pokyčio etapui, o gal tiesiog nesate atnaujinę kontaktinių duomenų), visus tiekėjų pasiūlymus su vartojimo planais bei kitomis paslaugomis galima rasti vienoje vietoje, portale www.pasirinkitetiekeja.lt/rinkos-tiekejai.
Pasirašius sutartį iki šių metų gruodžio 10 dienos, naujasis tiekėjas elektrą ims tiekti nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Jei vartotojas ir jo valdomas nekilnojamasis turtas patenka į pirmąjį pokyčio etapą, tą pačią dieną – 2021 m. sausio 1-ąją – nutrūks sutartis su iki tol elektrą tiekusiu visuomeniniu tiekėju.
„Jei pasirinkti tiekėjo iki šios datos nesuspėta, dar 6 mėnesius vartotoją elektra aprūpins garantinis elektros tiekėjas, kurio funkciją atliks ESO“, – sakė R. Radvila.
Reforma vykdoma nuosekliai
Lietuvoje energetikos reforma vykdoma nuosekliai, trimis etapais, 2020–2023 metais. Į pirmąjį šiuo metu vykstantį etapą patenka per metus daugiausia – 5000 kWh ir daugiau – elektros energijos sunaudojantys namų ūkiai. Į antrąją, skaitlingiausią grupę, kurią į pokytį planuojama įtraukti jau kitąmet, patenka tie vartotojai, kurie per metus sunaudoja 1000–5000 kWh. Daugiausia tai – daugiabučių gyventojai, taip pat mažesnių ar energetiškai efektyvesnių namų savininkai.
Trečiaisiais reformos metais, jau 2022-aisiais, pasikeisti tiekėją iš valstybinio į privatų bus pakviesti tie namų ūkiai, kurių elektros suvartojimas per metus nesiekia 1000 kWh. Šiai grupei priskiriami ir socialiai pažeidžiami bei valstybės lėšomis remiami gyventojai, taip pat daugiabučių, sodų bendrijos, būstų administratoriai ir visi kiti likę vartotojai.
„Beje, kai kalbama apie namų bendrijas, pavyzdžiui, daugiabučius, turima omeny bendroms reikmėms naudojama energija, o ne patys butai. Kokiam etapui priskiriamas kiekvienas konkretus butas, priklauso nuo energijos suvartojimo per metus“, – atkreipė dėmesį R. Radvila.