Kaip socdemų lyderis G.Paluckas organizavo biudžeto lėšų vagystę?
Gintas_Paluckas_2
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Gintautas Paluckas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei atlyginti priteistą žalą.
Iš G. Palucko Vilniaus miesto savivaldybei priteista 57185, 31 Lt žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis. G. Paluckas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto savivaldybės civilinis ieškinys dėl 57185,31 Lt turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, prokuroro, palaikiusio kasacinį skundą, išteisintojo ir gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, nustatė:
Pirmosios instancijos teismas G. Palucką nuteisė už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktorius, tiesiogiai ir asmeniškai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, šiurkščiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, turėdamas įgaliojimus organizuoti ir kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų Vilniaus mieste vykdymą, 2007 m. vasario 9 d. Administracijai pradėjus vykdyti deratizacijos paslaugų Vilniaus mieste viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu ir gavus iš paslaugų tiekėjų UAB „Dezinfa“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis – 0,09 Lt už 1 kv.m, bei UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pasiūlymą, kuriame deratizacijos paslaugų įkainis – 0,1 L Lt už 1 kv.m, Paluckas 2007 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas.
Tarnybai nesutikus su nurodytais motyvais, prieštaraujančiais viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytam pirkimų tikslui – ir nurodžius tęsti Atvirą deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, Paluckas 2007 m. rugsėjo 7 d. savo įsakymu „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“, 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o šiai nurodžius tęsti Atvirą deratizacijos paslaugų pirkimo konkursą, Paluckas įgaliojo Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento (toliau – Departamentas) direktorių sudaryti sutartį.
2007 m. rugsėjo 27 d. Departamentas su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sudarė Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias paslaugas Vilniaus mieste (paslaugų apimtis 138 500 kv.m per mėnesį, 1,662 mln. kv.m per metus), patvirtinus įkainį už teiktinas paslaugas – 0,12 Lt už 1 kv.m, didesnį už Atviro konkurso metu pasiūlytus konkurso dalyvių UAB „Dezinfa“ ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ įkainius.
Departamentui pagal minėtą sutartį sumokėjus UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ už suteiktas paslaugas 228 741,27 Lt, žinodamas realią situaciją, Paluckas 2007 m. spalio 23 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, tyčia teikdamas melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, o vėliau tyčia pranešė Tarnybai melagingą informaciją apie pasibaigusį tiekėjų UAB „Dezinfa“ ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą.
Paluckas tai padarė, nepaisant to, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų vykdymą, tiekėjui nėra nustatytos pareigos perkančiajai organizacijai iki pasiūlymo galiojimo termino pabaigos neįvykdžius visų pirkimo procedūrų kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo, ir taip pažeidė viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriose nustatyta, kad pirkimas pasibaigia, jeigu pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų, taip neteisėtai suteikiant privilegijas pirmiau nurodytai bendrovei kitų ūkio subjektų, galinčių Vilniaus miesto savivaldybei teikti analogiškas paslaugas mažesniais įkainiais, atžvilgiu ir Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų, tokiu būdu G. Paluckas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė didelę neturtinę žalą valstybei, t. y. sumenkino Administracijos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, diskreditavo Administracijos direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą bei dėl UAB „Dezinfa“ ir UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ įkainių skirtumo Vilniaus miesto savivaldybei padarė 57 185,31 Lt turtinės-žalos.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kad byloje neįrodyta, jog G. Paluckas norėjo ir siekė inkriminuotų padarinių, nes tokios išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nuosprendyje nenurodė, tiesiogine ar netiesiogine tyčia veikė G. Paluckas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jis veikė neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Taip pat teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo didelės neturtinės žalos atsiradimo požymio.
Kasaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendį be pakeitimų.
Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė byloje surinktus faktinius duomenis, jų neanalizavo ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius teigia, kad teismas nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina, jog G. Paluckas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, jog, dar nenutraukus Atviro konkurso pirkimo procedūros, 2007 m. rugsėjo 7 d., G. Paluckas savo įsakymu Nr. 30-1691 „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl pavedimo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias paslaugas“ pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimui Nr. 1-209, kuriuo UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ buvo suteikta teisė teikti privalomąsias paslaugas Vilniaus mieste, patvirtinant už teiktinas paslaugas 0,12 Lt už 1 kv.m įkainį, didesnį už Atviro konkurso metu pasiūlytus konkurso dalyvių įkainius (UAB „Dezinfa pasiūlė – 0,09 Lt už 1 kv.m įkainį, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pasiūlė 0,11 Lt už 1 kv.m įkainį). Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu dar nesibaigus Atviro konkurso pirkimo procedūroms, G. Paluckui buvo pavesta įgalioti Administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių sudaryti sutartį, nustatant didesnį įkainį, nei pasiūlė konkurso dalyviai. Prokuroras pažymi, kad G. Paluckas 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. kreipdamasis į Tarnybą raštais (Nr. A51-13495(3.13-PD-4) ir Nr. A51-17356-(3.13-PD-4)) teikė klaidinančią informaciją, kad Atviro konkurso prikimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, 2007 m. spalio 23 d. G. Paluckas raštu Nr. A51-20744-(3.13-PD-4) vėl kreipėsi į Tarnybą, teikdamas melagingą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad Atviro konkurso pirkimo procedūras būtina nutraukti, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, nors 2007 m. rugsėjo 27 d. Departamentas jau buvo sudaręs su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72- 1042(1.27-SSD-O). 2007 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. A51-24744-(3.13-PD-4) „Dėl pasiūlymų galiojimo terminų pasibaigimo“ G. Paluckas pranešė Tarnybai melagingą informaciją apie pasibaigusį tiekėjų UAB „Dezinfa“ ir UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pasiūlymų galiojimo laiką bei paslaugų pirkimo procedūros nutraukimą. Tarnyba tik 2008 m. sausio 29 d. buvo informuota apie 2007 m. rugsėjo 27 d. sudarytą Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Prokuroro manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. pagal Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2 punktą, būdamas atsakingas už Savivaldybės biudžeto asignavimų administravimą, biudžeto vykdymo organizavimą, ir ūkinę bei finansinę veiklą, turto administravimą, neefektyviai tvarkė savivaldybės biudžeto asignavimus, neracionaliai ir netaupiai naudojo lėšas, todėl jai dėl UAB „Dezinfa“ ir UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ įkainių skirtumo buvo padaryta 57 185,31 Lt turtinės žalos, o Lietuvos valstybei didelės neturtinės žalos.
Skunde nurodoma, kad pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. Atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-1042(1.27-SSD-0) Vilniaus miesto savivaldybės • administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas už suteiktas deratizacijos paslaugas UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ dalimis sumokėjo 228 741,27 Lt. Pasak prokuroro, tai rodo, kad deratizacijos paslaugos galėjo būti perkamos ta apimtimi, kuriai apmokėti yra piniginių lėšų. Dėl to, sudarius sutartį su mažiausią įkainį pasiūliusiu konkurso dalyviu, Vilniaus miesto savivaldybė būtų išvengusi 57 185,31 Lt išlaidų. Kasatoriaus manymu, yra akivaizdu, kad G. Palucko pasirašyti raštai Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Atviro konkurso pirkimo procedūrų nutraukimo nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, buvo tik formalus susirašinėjimas. Liudytojas E. Kačkus parodė, kad su G. Palucku bendravo neformaliai, todėl šiam buvo žinoma reali situacija ir visų jo pasirašytų raštų Viešųjų pirkimų tarnybai motyvas dėl lėšų trūkumo buvo tik formalus. Šią aplinkybę patvirtino ir Viešųjų pirkimų tarnybos vyriausiasis specialistas D. Sosunovas (D.Sosunov), parodęs, jog Vilniaus miesto savivaldybė savo raštuose, pateiktuose Viešųjų pirkimų tarnybai, nurodė, ne tai, kad iš viso nėra lėšų, bet kad jų nėra pakankamai.
Kasatoriaus teigimu, Administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 7.3 punkte nurodyta, kad Administracijos direktorius organizuoja ir kontroliuoja Savivaldybės tarybos sprendimų bei mero potvarkių įgyvendinimą, todėl G. Paluckui negalėjo būti nežinomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 1-209. Be to, šiuo sprendimu jis, kaip Administracijos direktorius, buvo įpareigotas įgalioti Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių pasirašyti deratizacijos paslaugų sutartį. Ir nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad G. Paluckas jokių įgaliojimų Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktoriui sudaryti sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ nesuteikė, nors byloje nėra G. Paluckio pasirašyto atitinkamo turinio įgaliojimo, tai nesudaro pagrindo teigti, jog jam nebuvo žinomas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, juolab kad jis savo įsakymu buvo pritaręs šio sprendimo projektui, ir tai patvirtino pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje. Byloje nustatytos aplinkybės, kad G. Paluckas teikė raštus Tarnybai dėl Atviro konkurso pirkimo procedūros nutraukimo, nesant lėšų apmokėti už perkamas paslaugas, kai savo įsakymu buvo pritaręs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui pavesti UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste, nustatant didesnį įkainį, nei pasiūlė konkurso dalyviai, prokuroro manymu, leidžia teigti, kad G. Palucko veiksmai buvo tyčiniai. Prokuroro teigimu, iš nustatytų bylos aplinkybių galima daryti išvadą, jog G. Paluckui buvo žinoma reali situacija ir jis pagal savo asmenines bei dalykines savybes galėjo suvokti ir suvokė pavojingą visuomenei savo veikimo pobūdį, numatė ar galėjo numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingų padarinių – didelės žalos Vilniaus miesto savivaldybei, ir norėjo taip veikti.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, kurioje G. Paluckas buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas G. Palucką nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas išteisino. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį G. Palucką bei dar kartą apklausė pirmosios instancijos teismo apklaustus liudytojus tuometinius Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus E. Vilkicką, E. Kačkų, R. Čekanauskienę ir Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės tarnautoją D. Sosunovą, tačiau iš esmės naujų bylos aplinkybių nenustatė. Taigi teismai, priimdami priešingus sprendimus, rėmėsi tais pačiais baudžiamosios bylos proceso metu gautais įrodymais. Skirtingos teismų išvados dėl veikos padarymo ir G. Palucko kaltės suponuoja kasacinės instancijos teismo užduotį teisės taikymo aspektu nustatyti, kurio teismo atliktas bylos duomenų vertinimas atitinka įstatymo reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.
Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti G. Palucko pripažinimo nekaltu įrodymai ir kitokie negu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo motyvai neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytų bylos aplinkybių bei G. Palucko veikos teisinio vertinimo.
BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, didelė žala ir priežastinis ryšys tarp piktnaudžiavimo ir žalos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šiuos požymius. Pažymėjęs, kad G. Paluckui inkriminuotas nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, šis teismas tokios jo kaltės formos nenustatė. Tačiau teismo pateikti argumentai šiai išvadai pagrįsti jos nepatvirtina.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje surinktais įrodymais nepatvirtinta ta pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog G. Paluckas, prašydamas nutraukti paskelbto atviro konkurso „Deratizacijos paslaugų pirkimas Vilniaus mieste“ procedūras, teikė Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės klaidinančią informaciją, kad perkančioj! organizacija neturi pakankamai lėšų pirkimo objektui įsigyti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl G. Palucko informuotumo apie teikiamos informacijos melagingumą pagrindė vieninteliu įrodymu – liudytojo E. Kačkaus parodymais, kurie šios apylinkės teismo išvados nepatvirtina. Teismas nustatė, kad konkursą inicijavo Sveikatos ir socialinės apsaugos departamentas, o jo nutraukimą – vicemeras E. Lementauskas, buvęs ir Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku. Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorius sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ pasirašė be Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo. Pasak teismo, Administracijos padalinių vadovai bei dokumentų projektų rengėjai yra asmeniškai atsakingi už parengtų ir Administracijos direktoriui teikiamų pasirašyti dokumentų projektų derinimą, jų siūlymų pagrįstumą, duomenų bei kitų dokumentų teisingumą ir teisėtumą. Teismas mano, kad G. Paluckas, pasirašydamas jau parengtus ir tinkamai suderintus dokumentų projektus, neatliko kokių nors veiksmų, kurie gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis negalima sutikti, nes jos prieštarauja tiek įstatymo nuostatoms, tiek bylos duomenims.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo nuostatas savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija. Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą. Taigi tos aplinkybės, kad G. Palucko pasirašyti dokumentai buvo suderinti su Savivaldybės administracijos padalinių vadovais, o Sveikatos ir socialinių reikalų departamento direktorius pasirašė deratizacijos paslaugų pirkimo sutartį neturėdamas rašytinio savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimo, nepašalina paties Administracijos direktoriaus asmeninės atsakomybės. Viešieji pirkimai yra susiję su savivaldybės biudžeto asignavimais, todėl taip pat įeina į Administracijos direktoriaus kompetencijos ir atsakomybės sritį, nepriklausomai nuo to, kad G. Paluckas nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos narys ir paskelbto atviro konkurso deratizacijos paslaugoms pirkti procedūros nutraukimo iniciatorius, o pati Vilniaus miesto savivaldybės Taryba buvo priėmusi sprendimą be konkurso pavesti UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas Vilniaus mieste ir nustačiusi didesnį paslaugos įkainį (0,12 Lt už 1 kv. m), negu atvirame konkurse dalyvavusi ir pateikusi pasiūlymą ta pati UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (0,11 Lt už 1 kv. m) ir UAB „Dezinfa“ (0,09 Lt už 1 kv. m). Šiuo aspektu jo nuteisimas kaip vykdytojo atitinka BK 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kitų asmenų veiksmų teisinis vertinimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų.
Sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. Paluckas neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, kolegija pažymi, kad jam šis alternatyvus BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis ir nebuvo inkriminuotas. Jis kaltintas piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, o ne viršijęs įgaliojimus.
Priešingai negu nurodo apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl G. Palucko tyčios, išanalizavo visus bylos duomenis ir rėmėsi ne tik liudytojo E. Kačkaus parodymais, kad G. Paluckui buvo žinomos deratizacijos paslaugų pirkimo peripetijos, bet ir bylos dokumentais bei jų pasirašymo seka. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad G. Palucko tyčia neįrodyta, į šias aplinkybes neatkreipė dėmesio, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus G. Palucko 2007 m. liepos 17 d. ir 2007 m. rugsėjo 10 d. raštuose Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašymas sutikti, kad būtų nutrauktos viešojo pirkimo procedūros, argumentuojamas lėšų perkamoms paslaugoms apmokėti trūkumu. Tuo pat metu Vilniaus miesto savivaldybėje rengiamas Tarybos sprendimo projektas pavesti UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikti privalomąsias deratizacijos paslaugas ir patvirtinti šių paslaugų įkainį – 0,12 Lt už 1 kv. m. Administracijos direktoriaus G. Palucko 2007 m. rugsėjo 7 d. įsakymu pritarta projektui ir pasiūlyta merui įrašyti jį į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2007 m. rugsėjo 12 d. tokį sprendimą priėmė, įpareigodama Savivaldybės administracijos direktorių įgalioti Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento direktorių pasirašyti deratizacijos paslaugų pirkimo sutartį. 2007 m. rugsėjo 27 d. sutartis pasirašyta, pagal bylos duomenis darbai atlikti ir Savivaldybės administracijos apmokėti. Administracijos direktoriaus G. Palucko 2007 m. spalio 23 d. raštu Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vėl prašoma sutikti, kad dėl lėšų trūkumo būtų nutrauktos viešojo pirkimo procedūros, nutylint tą aplinkybę, jog Tarybos sprendimu teikti deratizacijos paslaugas be konkurso pavesta UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, nustatant didesnį paslaugų įkainį, negu pasiūlė konkurso dalyviai, ir sudaryta atitinkama sutartis. Nėra jokio pagrindo manyti, kad G. Paluckas, prašydamas sutikimo nutraukti viešojo pirkimo procedūrą dėl lėšų stygiaus po to, kai pats pritarė pirmiau nurodytam Tarybos sprendimui, nesuprato klaidinančio savo pateikiamos informacijos pobūdžio. Viešųjų pirkimų tarnybai 2007 m. lapkričio 12 d. raštu paprašius pateikti papildomos informacijos, Savivaldybės administracijos direktoriaus G. Palucko 2007 m. gruodžio 7 d. raštu prašymai sutikti, kad būtų nutrauktos pirkimo procedūros, atšaukti ir prašoma jų nenagrinėti, motyvuojant tuo, jog konkurso dalyvių pasiūlymų galiojimo terminai yra pasibaigę, tiekėjai nesikreipė dėl jų pratęsimo, todėl pirkimas laikomas baigtu. Toks motyvas prieštarauja teisės aktams, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir Savivaldybes paskelbto konkurso sąlygas tiekėjui tokios pareigos nenustatyta. Priešingai, perkančiajai organizacijai iki pasiūlymo galiojimo termino pabaigos neįvykdžius visų pirkimo procedūrų, tiekėjas gali pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą, jeigu perkančioji organizacija to paprašo iki pasiūlymų galiojimo laiko pabaigos. Savivaldybė į tiekėjus dėl pasiūlymų galiojimo termino pratęsimo nebuvo kreipusis.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ankstesniais metais Savivaldybės skelbtus konkursus laimėdavo vienintelė jų dalyvė UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“.
Šie apylinkės teismo išnagrinėti bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina G. Palucko veiksmų kryptingumą ir siekį eliminuoti iš viešojo pirkimo mažiausią paslaugų įkainį pasiūliusią organizaciją UAB „Dezinfa“. Jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo Savivaldybė gali patirti didelės žalos, ir tokių padarinių norėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad didele žala gali būti pripažinta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, tačiau, nepagrįstai paneigęs pirmosios instancijos teismo nustatytą piktnaudžiavimo faktą, nepateikė jokių argumentų dėl įkainių skirtumu Savivaldybei padarytos 57 185,31 Lt turtinės žalos, kurią pirmosios instancijos teismas pripažino didele. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas aptarė G. Paluckui inkriminuotą didelę neturtinę žalą ir, remdamasis tuo, kad nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad G. Palucko veiksmais buvo padaryta didelės neturtinės žalos. Kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis yra su vertinimais susijęs teisės taikymo klausimas, kurį sprendžiant svarbu atsižvelgti į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Teismų praktikoje valstybės tarnautojo priešingi teisei veiksmai vykdant viešuosius pirkimus, kai proteguojamas atviro konkurso dalyvis, vertinami kaip sukėlę didelės neturtinės žalos, nes jais menkinamas institucijos autoritetas ir diskredituojamas valstybės tarnautojo vardas (kasacinės nutartys Nr. 2K-343/2010, 2K-400/2011). Kolegija konstatuoja, kad, vertinant analogiškus G. Palucko veiksmus, nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo tokios teismų praktikos.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neįvertino visų bylos duomenų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, išvadas pagrindė bylos proceso duomenimis, atitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Nuosprendyje yra nurodyti teisiniai argumentai ir motyvai dėl G. Palucko veiksmų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas Vladislovas Ranonis
