Aukščiausias teismas paskelbė, kad milijonų vagystė iš biudžeto yra „mažareikšmis nusikaltimas”
Teismas-teisejas-Ridikas1
Aukščiausias teismas paskelbė, kad milijonų vagystė iš biudžeto yra „mažareikšmis nusikaltimas”
Aurimas Drižius
STT įrodymus apie Radviliškio rajono mero Antano Čepononio nusikaltimus nužudė teismai – neva teismo sankcijoje mero pasiklausymui „nebuvo nurodytas mero darbo kabineto numeris, tik visos patalpos, kuriose jis yra“.
Tai ne anekdotas – nors teismas leidosi klausytis ir rinkti įrodymus įtariamų savivaldybės kyšininkų visose patalpose, kuriose jie yra, aukščiausiojo teismo teisėjai Artūras Ridikas, Tomas Šeškauskas, Pranas Kuconis (nuotr. viršuje) nusprendė, kad nebuvo nurodyti valdininkų darbo kabinetų numeriai, todėl šie įrodymai neteisėti.
Aukščiausias teismas pernai vasario 26 d. visiškai išteisino Radviliškio merą Antaną Čepononį , kaltinamą sunkiais korupciniais nusikaltimais vagiant biudžeto pinigus.
Nors STT užfiksavo, kaip meras A.Čepononis (nuotr. viršuje) savo darbo kabinete prievartauja vyriausiąjį savivaldybės statybos inspektorių pasirašyti suklastotus dokumentus apie neva įvykdytas statybas ir Radviliškio bažnyčios rekonstrukciją, tačiau vargšas tarnautojas teismo buvo nuteistas už tai, kad pasirašė suklastotą dokumentą, o jį prievartavęs tai padaryti meras liko nenubaustas.
Tokie cirkai ir šiuo metu vyksta taip vadinamame aukščiausiame teisme, kurio teisėjai formuoja teismų praktiką. Kadangi šio teismo teisėjai neturėjo kaip paneigti STT surinktų garso ir vaizdo įrašų apie nusikalstamą A.Čepononio veiklą, teisėjai sugalvojo, kaip šiuos įrodymus išmesti į šiukšlyną.
LAT kolegija nutarė, kad minėti STT garso ir vaizdo įrašai neteisėti, kadangi neva teismo sankcijoje“ buvo leista patekti į A. Čepononio, Radviliškio tarybos nario Aloyzo Juodžio., savivaldybės Statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Kęstučio Čiūdaro, administracijos direktoriaus Eugenijus Pranevičius darbo kabinetus, nebuvo nurodyti konkretūs šių kabinetų numeriai, tik visos patalpos, kuriose jie yra“.
Apeliacinis teismas taip pat atmetė STT įrodymus, nes įtariamųjų darbo kabinetai nebuvo sužymėti numeriais, tik parašyta, kad galima rinkti įrodymus visuose patalpose, kuriose jie yra.
Šią nesąmonę apskundęs prokuroras G.Jasaitis nurodė, kad teismas sankcionavo „techninių priemonių naudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant tiriamųjų asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, perduodamą informaciją asmenų telefono numeriais, kai nė vienam pokalbio dalyviui apie tokią kontrolę nėra žinoma, ir (ar) slaptas patekimas į tiriamųjų asmenų darbo kabinetus ir nurodytas laikotarpis, kuriam šie veiksmai buvo sankcionuoti“.
Tačiau Apeliacinis teismas nurodė, kad „nurodyti veiksmai buvo ydingi“, nes teismas buvo leidęs patekti į A.Čepononio ir kitų valdininkų darbo kabinetus, tačiau „nebuvo nurodyti konkretūs šių kabinetų numeriai, tik visos patalpos, kuriose jie yra“.
„Tokį sprendimą būtų galima priimti tuo atveju, kai operatyvinius veiksmus sankcionavusiuose teismų sprendimuose nebūtų buvusi paminėta konkreti vieta, kur leidžiama naudoti technines priemones, o šiuo atveju buvo nurodyta įstaiga ir adresas, kur esančiuose įtariamųjų darbo kabinetuose leidžiama naudoti technines priemones specialia tvarka, ir būtent ten jos ir buvo panaudotos“, – teigė prokuroras.
Operatyvinės veiklos įstatymas nenustato pareigos teikime teismui nurodyti tikslų adresą (taip pat ir kabineto numerį), į kurį bus patenkama, o turi būti pateiktas gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų apibūdinimas.
„Be to, praktikoje gali būti situacijų, kai asmuo tyrimo metu net kelis kartus pakeičia savo darbo kabinetą, o nurodžius tikslų kabinetų numerį reikėtų iš naujo gauti naują teismo sankciją, dėl to atsirastų tikimybė, kad bus prarandami tyrimui svarbūs duomenys“, – teigė G.Jasaitis.
Be to, nutarime sekti kieno nors pokalbius telefonu „ nenurodomas konkretus tyrimo objekto telefono numeris, jis neteismine tvarka konkretizuojamas tiesiogiai prieš pradedant kontrolės veiksmus“.
Be to, nors teismas buvo davęs sutikimą naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones, LAT nusprendė, kad tai nereiškia, kad „mikrofonai gali būti įrengti įtariamųjų darbo kabinetuose“.
Nors Čepukonio byloje visus kaltinimus jam patvirtino ir minėtų nusikaltimų liudininkai ir dalyviai, kurie sutiko apie tai paliudyti ir bylos jiems buvo nutrauktos pagal laidavimą.
Nors apeliacinis teismas nusprendė, kad darbus neva atlikusios įmonės ‚leo statyba“ vadovas L.Šeštokas pasirašė 16 atliktų darbų aktus, kurie ir taip buvo suklastoti, nes jokie darbai nebuvo padaryti, tačiau L.Šeštoko veikla „negali būti vertinami kaip pavojinga tyčinė nusikalstama veika“.
Nors per ‚Leo statybą“ nuolat buvo plaunami savivaldybės pinigai, tačiau be L. Šeštoko parašo atliktų darbų aktai negaliojo, tai aiškiai suvokė visi tame procese dalyvavę asmenys, todėl visa Čepononio gauja siekė įkalbėti jį pasirašyti neatliktus darbų aktus.
„Tai reiškia, kad šie dokumentai buvo suklastoti tik tada, kai įkalbėtas L. Šeštokas. sutiko juos pasirašyti ir pasirašė, nes šie dokumentai, iki juose pasirašė L. Šeštokas., negalėjo sukurti jokių teisinių pasekmių“, – teigė prokuroras.
LAT savo nutartyje nurodė, kad tik jis sprendžia, ką atleisti nuo atsakomybės, jeigu nusikalstama veikla pripažįstama mažareikšme.
Nors LAT pripažino, kad visa eilė savivaldybės tarnautojų klastojo dokumentus apie atliktus remonto darbus, tačiau nusprendė, kad jie tai darė ne savo naudai, o „norėdami įgyvendinti regiono laimėtą projektą, pagal kurį būtų laiku atlikti bažnyčios restauravimo darbai“.
LAT nurodė, kad „nutarčių dalyse dėl slapto patekimo į darbo kabinetus nebuvo duotas leidimas įrengti technines priemones A. Č., A. J., K. Č., E. P. darbo kabinetuose, todėl visi duomenys, gauti panaudojant šią priemonę darbo kabinetuose, laikomi gautais neteisėtu būdu ir nepripažįstami įrodymais“.
Nurodė, kad „slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą“.
