KLAIPĖDOS UOSTAS JAU YRA GILIAVANDENIS, TAI KAM YRA REIKALINGAS DAR VIENAS BŪKTAI „GILIAVANDENIS“, BET IŠ TIESŲ SEKLESNIS UOSTAS MELNRAGĖJE?

MSC-Ingy-2018-12-19

MSC-Ingy-2018-12-19

KLAIPĖDOS UOSTAS JAU YRA GILIAVANDENIS, TAI KAM YRA REIKALINGAS DAR VIENAS neva „GILIAVANDENIS“, BET IŠ TIESŲ SEKLESNIS UOSTAS MELNRAGĖJE?
JOKIO „GILIAVANDENIO UOSTO MELNRAGĖJE“ LIETUVAI, LIETUVOS ŽMONĖMS IR KLAIPĖDAI NEREIKIA, NES JIS JAU DVEJI METAI KAIP YRA KURŠIŲ MARIOSE !!! „GILIAVANDENIS UOSTAS MELNRAGĖJE“ NIEKAM NEREIKALINGAS, BET BŪTINA JO STATYBA UŽ 1,5 MILIJARDŲ EURŲ SUKČIŲ-AFERISTŲ GAUJAI, KAD GALĖTŲ Į SAVO KIŠENES NUSKANDINTI PO KELIASDEŠIMTIS MILIJONŲ EURŲ…

NUOTRAUKOJE MATYTI KAIP VIENAS DIDŽIAUSIŲ PASAULYJE KONTEINERVEŽIŲ 19.462 TEU (SĄLYGINIŲ KONTEINERIŲ) TALPOS „MSC INGY“ ATPLAUKĖ PER KURŠIŲ MARIAS NET IKI KIAULĖS NUGAROS SALOS IR RENGIASI ŠVARTUOTIS PRIE  LKAB (LAIVŲ KROVOS AKCINĖS BENDROVĖS) „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ KONTEINERIŲ PASKIRSTYMO CENTRO (HUB-O) KRANTINIŲ.

 

ŠALIA MATYTI SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ (SGD) TERMINALAS IR UAB CENTRINIS KLAIPĖDOS TERMINALAS (KROVINIŲ KOMPANIJA). PALYGINKITE KONTEINERVEŽIO „MSC INGLY“ DYDĮ SU SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO (SGD) LAIVU–SAUGYKLA „INDEPENDENCE“ IR „DFDS SEAWAYS“ KROVININIU, KELEIVINIU LAIVU KELTU…

„MSC Ingy“  laivas, priskiriamas ULCV („Ultra Large Container Vessel“) klasės laivams, tapo didžiausiu laivu, kada nors atplaukusiu į Klaipėdos jūrų uostą. Jo ilgis siekia 400 m, plotis – 59 m., grimzlė – 15,5 metrų.

SĖKMINGAS „MSC INGY“ VIZITAS KLAIPĖDOS UOSTO STATUSĄ LEIDO KILSTELĖTI Į „AUKŠČIAUSIĄ KONTEINERIŲ LYGĄ“: IŠ 500 PASAULIO UOSTŲ, Į KURIUOS MSC GABENA KROVINIUS, TIK 37 (T. Y. APIE 7%) YRA PASIRUOŠĘ PRIIMTI ULCV KLASĖS LAIVUS.

Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhuso (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.

Patį skaudžiausią antausį Melnragės „giliavandenio uosto“ skelbėjams-aferistams  skėlė krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė“, kai 2018 metų birželį į Kuršių marias laisvai įplaukė didžiausias per visą uosto istoriją laivas – 324,8 m ilgio, 15,5 m, grimzlės konteinervežis „MSC Charleston. O „Klaipėdos Smeltė“ Klaipėdos uosto gale prie Kiaulės nugaros salos su turima technika ir darbuotojų kvalifikacija buvo ir yra visiškai pasirengusi efektyviai iškrauti ar pakrauti konteinerius iš arba į okeaninio dydžio laivus.

Tačiau praėjus vos porai mėnesių šis rekordas buvo  pagerintas – rugpjūčio 9 d., į Klaipėdos uostą atplaukė 336,68 m ilgio ir 45,60 pločio laivas „MSC Asya“. Laivas gali talpinti 9178 TEU, o maksimali jo grimzlė – 15,3 m. Krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė“ šį gigantą taip pat Kuršių mariose saugiai priėmė ir iškrovė.

Šiandien „Klaipėdos Smeltė“ gali saugiai Kuršių mariose priimti, iškrauti ir pakrauti didžiausius konteinervežius iš viso pasaulio. Ir šie milžiniški laivai saugiai ir laisvai gali prasilenkti vienas su kitu, dar saugiau švartuotis prie pirsų, o nuo Baltijos jūros vėjų šie gigantai yra apsaugoti Kuršių nerijos kopomis ir miškais.

Planuojama, kad Klaipėdos uoste konteineriai bus pradėti skirstyti į mažesnius, fiderinius, laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus; tuomet didiesiems laivams, gabenantiems konteinerius iš kitų žemynų į mūsų regioną, nereikės atlikti tarpinių perkrovimų tradiciniuose Vakarų Europos uostuose.

Šiuo metu prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) krantinių stovi vienas didžiausių Klaipėdos uoste apsilankiusių Capesize type bulk carrier (Newcastlemax) laivų „FPMC B LUCK“. Šio Liberijoje registruoto laivo ilgis siekia 299,7 metrų, plotis – 50 metrų, o maksimali grimzlė – 18,2 metro.

Intensyvus „Melnragės išorinio uosto“ statymo propagavimas ir atakavimas per spaudą ir TV rodo, kad šių dienų valdžioje kažkas būtinai siekia „vykdyti“  gigantiškas statybas mažiausiai už 1,5 milijardo eurų, nes pagal juos į Kuršių mariose esančius terminalus negali įplaukti „gilesnės“ grimzlės (14 metro) konteinervežiai ! ?

15,5 metrų grimzlės laivai gali, o 14 metrų grimzlės pagal Vilniuje sėdinčius valdininkus „negali“ ???

 

Didžiausi šios statybos agitatoriai ir propagandistai yra aukščiausias valdžios kėdes užsėdę buvę policininkai, žemdirbys – žemgrobys ir susisiekimus valdantis pedagogas. Iš jų nė vienas žalio supratimo neturi apie jūreivystę ar laivininkystę…

Ir kas paneigs, kad ši grupelė nežinotų, kaip galima iš 1,5 milijardo Eurų naujose statybose netikėtai „nuskandinti“ po keliasdešimt milijonų Eurų kiekvienam sau?…

Pats Melnragės uosto „projektas (ko blogo pirmakursio studento keverzonė) laivų švartavimui ir iškrovimui-pakrovimui yra technologiniai ne tik kvailas, o tiesiog bukaprotiškas –  tą jums patvirtins bet kuris krovininio laivo kapitonas, paprastas uosto dokeris, net ir garvežių mašinistas, kuris turės dieną naktį stumdyti pirmyn-atgal vagonus konteinerių pakrovimui ir iškrovimui…

Lietuvos piliečiai, patikėję agitatorių kalboms, kad reikia 14 m gilumo „Melnragės uosto“, galėtų atvykti į Klaipėdą ir akivaizdžiai įsitikinti, kad iš vis jokie laivai Baltijos jūroje prie Klaipėdos nestovi eilėse laukdami iškrovimo ar pakrovimo.

Klaipėdos uostas keliolika metų yra apytuštis.

 

Ar nors vienam Vilniuje sėdinčiam valdininkui žinoma kaip kyla vandens lygis vandenynuose ir jūrose?

Su palengva kylančiu vandens lygiu Lietuvos pajūryje būtų galima susitvarkyti – statyti dambas, perkraustyti žmones. Tačiau tai – tik vienas iš įmanomų scenarijų.

O jei pasaulio vandenyno vandens lygis ims kilti itin staigiai, ne tik Lietuva, bet ir žmonija paprasčiausiai nespės tam pasirengti…

Tokia klimatinė apokalipsė nutiks intensyviai tirpstant  Antarktidos ledynams.

Amerikiečių klimatologų Dave’o Pollardo ir Robo DeConto modelio prognozės neguodžia. Išlikus dabartiniam anglies dvideginio emisijos į atmosferą lygiui, Vakarų Antarktidos ledynų tirpimas okeanų lygį gali pakelti 1 metru.

Pridėjus Grenlandijos ledų tirpimą ir bendrą pasaulio okeano plėtimąsi, vanduo gali pakilti per 2 metrus.

Šiuo atveju skirtumas tarp vieno ir dviejų metrų – tai skirtumas tarp kontroliuojamos viso pasaulio pajūrio zonų evakuacijos ir ištisų miestų, kurių daugelis yra neturtingose, kaip Lietuva šalyse, užtvindymo.

Jei panagrinėsime naujojo „Melnragės uosto“ patį naujausią studentišką piešinį, tai iš karto akin krenta bangolaužiai.

Ar kas nors skaičiavo kaip kyla ir ateityje kils vanduo Baltijos jūroje, kai vyksta globalus pasaulio ledynų tirpsmas?

Ar kas nors skaičiavo koks yra ir koks bus pakilus jūroje Melnragės pajūryje audrų skaičius, koks bus bangų aukštis ir greitis, kokia bangų griaunamoji jėga?

Koks tada turėtų būti bangolaužių plotis ir aukštis dugno grunte bei nuo dugno iki vandens lygio. Koks bangolaužių plotis ir aukštis turės būti virš jūros lygio? 30, 50 ar net 100 metrų aukščio, kiek pločio, kad jūra jų neišgriautų? Kiek tokie griozdai bus statomi, kiek jie kainuotų?

 

1981-ųjų lapkričio 21-ąją šalia uosto vartų nuskendęs tanklaivis „Globe Asimi“ sukėlė vieną didžiausių jūrinių katastrofų Klaipėdoje

Šiandien didžiausi krovininiai laivai laivas gali gabenti iki 14 tūkst. vadinamųjų dvidešimties pėdų ilgio (dar vadinamų TEU) konteinerių – tokiam kroviniui pakrauti reikia net 85 km ilgio traukinio sąstato.

Susipykę su savo proteliu gelžkelininkai, turėtų žinoti, kad sutalpinti šitiek vagonų tik vieno laivo konteinerių pakrovimui reikėtų iš vis nugriauti abi Melnrages, plynai iškirsti Girulių mišką iki Girulių stotelės ir visą plotą nuo Girulių iki jūros iškloti geležinkelio bėgiais…Ir būtinai dvi gelžkelio linijos turėtų būti nutiestos nuo Girulių per visą miestą Naujojo Uosto, Pilies gatve, pro Dramos teatrą, per Dangės upę, Klaipėdos piliavietę, Minijos gatve per visą miestą iki LKAB (Laivų krovos akcinės bendrovės) „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (hub-o) krantinių…

 

LIETUVOS GELEŽINKELIEČIAI PRIVALĖTŲ ATEITI Į PROTĄ IR SUSIRŪPINTI RIMKŲ STOTIES PLĖTRA IR REKONSTRUKCIJA, IR NUO RIMKŲ STOTIES ATVESTI DAUGIAU BĖGIŲ, BENT IKI „KLAIPĖDOS SMELTĖS,“  NES JAU ŠIANDIEN  ŠIAI KROVINIŲ KOMPANIJAI BŪTINA TURĖTI BENT 300 VAGONŲ EŠALONUS.

Pavyzdį reikėtų imti iš Italijos Triesto – dvylikto uosto Europoje pagal krovinių tonažą ir pirmą Italijoje pagal geležinkelių išvystymą. Į jį 55 proc. krovinių atgabenama geležinkeliais.  Kad geležinkelio vagonais gabenamų krovinių srautai darytų kuo mažesnę įtaką Triesto gyventojams, buvo pastatytas 8 km ilgio tunelis po miestu. Skirtingai nei Lietuvoje, visas geležinkelis priklauso uosto direkcijai. Traukiniai pilnais sąstatais iš uosto išvažiuoja kasdien kas keturias valandas į Vokietijos Kylio uostą.

Beje, į Klaipėdos uostą daugiau kaip 60 proc. visų krovinių atgabenama geležinkeliu. Važiuodami į Melnragę galite matyti devynias gelžkelio vėžes, kur stovi Klaipėdos naftos bazę ir KLASKO aptarnaujantys ešalonai.

KLASKO Klaipėdos jūrų krovinių kompanija koncerno „Achemos grupė“ narė krauna atvirai prie 7 ir 9 krantinių sandėliuojamą Rusijos geležies rūdą ir Rusijos koksą, kurių dulkės ir paviršiniai vandenys teršia Klaipėdos miestą. Kaip prasitarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorius Algis Latakas – Klaipėda iš tiesų yra Rusijos ir Baltarusios krovinių uostas…

 

Kokia bebus Baltarusios valdžia, Astravo atominę elektrinę valdantys ne tai rusai, ne tai kinai vis vien ją paleis į „darbą“… Ir veikiant Astravo atominei elektrinei šalia Vilniaus niekas nėra garantuotas, kad Astrave neįvyks kokia nors avarija, todėl jau šiandien reikia kuo skubiau iškelti sostinę iš Vilniaus į Šventąją, nes Lietuvoje vyrauja  vakarų ir šiaurės vakarų vėjai ir radiacija Šventojoje gyvenančius mažiau paveiks, nors vis vien visi be išimties lietuviai patirs vienokį ar kitokį spinduliuotės poveikį.

Labiausiai nukentės Vilniaus rajono gyventojai, kurie negalės išsigelbėti iš radionuklidų poveikio. Dalis jų išmirs, kiti taps neįgaliais gyviais, nepadės 135 milijonai eurų, už kuriuos Vidaus reikalų ministrė R.Tamašunienė paskelbė civilinės saugos požiūriu pilnavertiškai pasiruošianti Astravo AE paleidimui…

Išsigelbėti  nepadės ir ministrės atstovės spaudai Boženos Zaborovskos-Zdanovič žvalgybinis sraigtasparnis, kuris iš „Lietuvos teritorijos galės stebėti Astravo AE“… 

Lietuva turi vienintelę išeitį – Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos prezidentai, kurių šalys gali patirti Astravo AE radiacijos poveikį, privalo susitarti ir kartu paskelbti Baltarusiai ultimatumą: jei nebus uždaryta Astravo AE, jokia Baltarusios prekė ar gaminys šių valstyb uostuose nebus priimami ir kraunami!

Jei prezidentams nepavyks susitarti, Lietuvai lieka vienintelė išeitis: visus sveikus, protingus ir darbščius lietuvius iškelti į Britų Hondūrą arba dabartinį Belizą, tai būtų valstybės, tautos identiteto išsaugojimas, apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas galimai nepriklausomybės netekčiai.

 

Mūsų tautos nacionalinio saugumo strategija, turėtų būti grindžiamą ne karinėmis ir finansinėmis priemonėmis, o tautos ryžtu pasikliauti savimi, savo valstybės galimybėmis, kurios priklauso nuo intelektinio potencialo pastangų, politinių jėgų pusiausvyros, demokratijos lygmens, gerų santykių su kaimynais, ypač mažaisiais.

Lietuvos pilietis Vincentas Sakas

Facebook komentarai
});}(jQuery));