| JOKIO „GILIAVANDENIO UOSTO MELNRAGĖJE“ LIETUVAI, LIETUVOS ŽMONĖMS IR KLAIPĖDAI NEREIKIA, NES JIS JAU DVEJI METAI KAIP YRA KURŠIŲ MARIOSE !!! „GILIAVANDENIS UOSTAS MELNRAGĖJE“ NIEKAM NEREIKALINGAS, BET BŪTINA JO STATYBA UŽ 1,5 MILIJARDŲ EURŲ SUKČIŲ-AFERISTŲ GAUJAI, KAD GALĖTŲ Į SAVO KIŠENES NUSKANDINTI PO KELIASDEŠIMTIS MILIJONŲ EURŲ…
NUOTRAUKOJE MATYTI KAIP VIENAS DIDŽIAUSIŲ PASAULYJE KONTEINERVEŽIŲ 19.462 TEU (SĄLYGINIŲ KONTEINERIŲ) TALPOS „MSC INGY“ ATPLAUKĖ PER KURŠIŲ MARIAS NET IKI KIAULĖS NUGAROS SALOS IR RENGIASI ŠVARTUOTIS PRIE LKAB (LAIVŲ KROVOS AKCINĖS BENDROVĖS) „KLAIPĖDOS SMELTĖ“ KONTEINERIŲ PASKIRSTYMO CENTRO (HUB-O) KRANTINIŲ.
ŠALIA MATYTI SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ (SGD) TERMINALAS IR UAB CENTRINIS KLAIPĖDOS TERMINALAS (KROVINIŲ KOMPANIJA). PALYGINKITE KONTEINERVEŽIO „MSC INGLY“ DYDĮ SU SUSKYSTINTŲJŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO (SGD) LAIVU–SAUGYKLA „INDEPENDENCE“ IR „DFDS SEAWAYS“ KROVININIU, KELEIVINIU LAIVU KELTU…
„MSC Ingy“ laivas, priskiriamas ULCV („Ultra Large Container Vessel“) klasės laivams, tapo didžiausiu laivu, kada nors atplaukusiu į Klaipėdos jūrų uostą. Jo ilgis siekia 400 m, plotis – 59 m., grimzlė – 15,5 metrų.
SĖKMINGAS „MSC INGY“ VIZITAS KLAIPĖDOS UOSTO STATUSĄ LEIDO KILSTELĖTI Į „AUKŠČIAUSIĄ KONTEINERIŲ LYGĄ“: IŠ 500 PASAULIO UOSTŲ, Į KURIUOS MSC GABENA KROVINIUS, TIK 37 (T. Y. APIE 7%) YRA PASIRUOŠĘ PRIIMTI ULCV KLASĖS LAIVUS.
Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Orhuso (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.
Patį skaudžiausią antausį Melnragės „giliavandenio uosto“ skelbėjams-aferistams skėlė krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė“, kai 2018 metų birželį į Kuršių marias laisvai įplaukė didžiausias per visą uosto istoriją laivas – 324,8 m ilgio, 15,5 m, grimzlės konteinervežis „MSC Charleston“. O „Klaipėdos Smeltė“ Klaipėdos uosto gale prie Kiaulės nugaros salos su turima technika ir darbuotojų kvalifikacija buvo ir yra visiškai pasirengusi efektyviai iškrauti ar pakrauti konteinerius iš arba į okeaninio dydžio laivus.
Tačiau praėjus vos porai mėnesių šis rekordas buvo pagerintas – rugpjūčio 9 d., į Klaipėdos uostą atplaukė 336,68 m ilgio ir 45,60 pločio laivas „MSC Asya“. Laivas gali talpinti 9178 TEU, o maksimali jo grimzlė – 15,3 m. Krovos kompanija „Klaipėdos Smeltė“ šį gigantą taip pat Kuršių mariose saugiai priėmė ir iškrovė.
Šiandien „Klaipėdos Smeltė“ gali saugiai Kuršių mariose priimti, iškrauti ir pakrauti didžiausius konteinervežius iš viso pasaulio. Ir šie milžiniški laivai saugiai ir laisvai gali prasilenkti vienas su kitu, dar saugiau švartuotis prie pirsų, o nuo Baltijos jūros vėjų šie gigantai yra apsaugoti Kuršių nerijos kopomis ir miškais.
Planuojama, kad Klaipėdos uoste konteineriai bus pradėti skirstyti į mažesnius, fiderinius, laivus, išvežiojančius krovinius į kitus Baltijos jūros regiono uostus; tuomet didiesiems laivams, gabenantiems konteinerius iš kitų žemynų į mūsų regioną, nereikės atlikti tarpinių perkrovimų tradiciniuose Vakarų Europos uostuose.
Šiuo metu prie AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ (KLASCO) krantinių stovi vienas didžiausių Klaipėdos uoste apsilankiusių Capesize type bulk carrier (Newcastlemax) laivų „FPMC B LUCK“. Šio Liberijoje registruoto laivo ilgis siekia 299,7 metrų, plotis – 50 metrų, o maksimali grimzlė – 18,2 metro.
Intensyvus „Melnragės išorinio uosto“ statymo propagavimas ir atakavimas per spaudą ir TV rodo, kad šių dienų valdžioje kažkas būtinai siekia „vykdyti“ gigantiškas statybas mažiausiai už 1,5 milijardo eurų, nes pagal juos į Kuršių mariose esančius terminalus negali įplaukti „gilesnės“ grimzlės (14 metro) konteinervežiai ! ?
15,5 metrų grimzlės laivai gali, o 14 metrų grimzlės pagal Vilniuje sėdinčius valdininkus „negali“ ???
Didžiausi šios statybos agitatoriai ir propagandistai yra aukščiausias valdžios kėdes užsėdę buvę policininkai, žemdirbys – žemgrobys ir susisiekimus valdantis pedagogas. Iš jų nė vienas žalio supratimo neturi apie jūreivystę ar laivininkystę…
Ir kas paneigs, kad ši grupelė nežinotų, kaip galima iš 1,5 milijardo Eurų naujose statybose netikėtai „nuskandinti“ po keliasdešimt milijonų Eurų kiekvienam sau?…
Pats Melnragės uosto „projektas“ (ko blogo pirmakursio studento keverzonė) laivų švartavimui ir iškrovimui-pakrovimui yra technologiniai ne tik kvailas, o tiesiog bukaprotiškas – tą jums patvirtins bet kuris krovininio laivo kapitonas, paprastas uosto dokeris, net ir garvežių mašinistas, kuris turės dieną naktį stumdyti pirmyn-atgal vagonus konteinerių pakrovimui ir iškrovimui…
Lietuvos piliečiai, patikėję agitatorių kalboms, kad reikia 14 m gilumo „Melnragės uosto“, galėtų atvykti į Klaipėdą ir akivaizdžiai įsitikinti, kad iš vis jokie laivai Baltijos jūroje prie Klaipėdos nestovi eilėse laukdami iškrovimo ar pakrovimo.
Klaipėdos uostas keliolika metų yra apytuštis.
Ar nors vienam Vilniuje sėdinčiam valdininkui žinoma kaip kyla vandens lygis vandenynuose ir jūrose?
Su palengva kylančiu vandens lygiu Lietuvos pajūryje būtų galima susitvarkyti – statyti dambas, perkraustyti žmones. Tačiau tai – tik vienas iš įmanomų scenarijų.
O jei pasaulio vandenyno vandens lygis ims kilti itin staigiai, ne tik Lietuva, bet ir žmonija paprasčiausiai nespės tam pasirengti…
Tokia klimatinė apokalipsė nutiks intensyviai tirpstant Antarktidos ledynams.
Amerikiečių klimatologų Dave’o Pollardo ir Robo DeConto modelio prognozės neguodžia. Išlikus dabartiniam anglies dvideginio emisijos į atmosferą lygiui, Vakarų Antarktidos ledynų tirpimas okeanų lygį gali pakelti 1 metru.
Pridėjus Grenlandijos ledų tirpimą ir bendrą pasaulio okeano plėtimąsi, vanduo gali pakilti per 2 metrus.
Šiuo atveju skirtumas tarp vieno ir dviejų metrų – tai skirtumas tarp kontroliuojamos viso pasaulio pajūrio zonų evakuacijos ir ištisų miestų, kurių daugelis yra neturtingose, kaip Lietuva šalyse, užtvindymo.
Jei panagrinėsime naujojo „Melnragės uosto“ patį naujausią studentišką piešinį, tai iš karto akin krenta bangolaužiai.
Ar kas nors skaičiavo kaip kyla ir ateityje kils vanduo Baltijos jūroje, kai vyksta globalus pasaulio ledynų tirpsmas?
Ar kas nors skaičiavo koks yra ir koks bus pakilus jūroje Melnragės pajūryje audrų skaičius, koks bus bangų aukštis ir greitis, kokia bangų griaunamoji jėga?
Koks tada turėtų būti bangolaužių plotis ir aukštis dugno grunte bei nuo dugno iki vandens lygio. Koks bangolaužių plotis ir aukštis turės būti virš jūros lygio? 30, 50 ar net 100 metrų aukščio, kiek pločio, kad jūra jų neišgriautų? Kiek tokie griozdai bus statomi, kiek jie kainuotų?
1981-ųjų lapkričio 21-ąją šalia uosto vartų nuskendęs tanklaivis „Globe Asimi“ sukėlė vieną didžiausių jūrinių katastrofų Klaipėdoje
Šiandien didžiausi krovininiai laivai laivas gali gabenti iki 14 tūkst. vadinamųjų dvidešimties pėdų ilgio (dar vadinamų TEU) konteinerių – tokiam kroviniui pakrauti reikia net 85 km ilgio traukinio sąstato.
Susipykę su savo proteliu gelžkelininkai, turėtų žinoti, kad sutalpinti šitiek vagonų tik vieno laivo konteinerių pakrovimui reikėtų iš vis nugriauti abi Melnrages, plynai iškirsti Girulių mišką iki Girulių stotelės ir visą plotą nuo Girulių iki jūros iškloti geležinkelio bėgiais…Ir būtinai dvi gelžkelio linijos turėtų būti nutiestos nuo Girulių per visą miestą Naujojo Uosto, Pilies gatve, pro Dramos teatrą, per Dangės upę, Klaipėdos piliavietę, Minijos gatve per visą miestą iki LKAB (Laivų krovos akcinės bendrovės) „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių paskirstymo centro (hub-o) krantinių… |
