15 mln. eurų „otkatų” išreketavęs Uspaskich po Seimo rinkimų žada užimti premjero postą (pildoma)

LL tęsia bendrovės „Klaipėdos hidrotechnika” direktoriaus Pranciškaus Jurgučio parodymų prokuratūrai viešinimą.

Savo parodymuose jis smulkiai papasakojo, kaip 2005 m. tuometis Ūkio ministras Viktoras Uspaskich iš jo ir Prancūzijos kompanijos „Alsthom” tiesiai šviesiai pareikalavo 15 mln. eurų kyšių už tai, kad Uskaskich netrukdytų „Alsthom” dalyvauti Elektrėnų elektrinės modernizavimo projekte.

Parodymuose minimas J.V.Venskus – „Alsthom” atstovas Lietuvoje, lietuvis pagal kilmę, tačiau Didžiosiosios Britanijos pilietis.  P.Jurgutis taip parodė:

„..Greit po šio jo ir J.V.Venskaus pokalbio, J.V.Venskus jam pasakė, kad S.Mikelis (buvęs Neringos meras – aut pastaba) yra jo
žmonos pusbrolis, todėl jis paprašęs S.Mikelio nueiti pas V.Uspaskich ir išsiaiškinti, kiek reikėtų
V.Uspaskich sumokėti už „Alstom“ dalyvavimą Elektrėnų elektrinės projekte, todėl galbūt net
nebereiks eiti patiems, tačiau po kiek laiko informavo, kad V.Uspaskich S. Mikeliui pasakė, kad
turi ateiti asmeniškai pats J.V.Venskus, bei paprašė eiti kartu. Neužilgo, 2005 metų kovo pirmoje
pusėje, sutartu laiku (kiek atsimena po pietų) jis su J.V.Venskum nuvyko į Ūkio ministeriją,
pakilo į ketvirtą aukštą, ten koridoriumi į kairę nuėjo į priimamojo kabinetą. Priimamajame nieko
nebuvo, tad iškart užėjo į Ūkio ministro V.Uspaskich kabinetą. Kabinete V.Uspaskich buvo
vienas. Pasisveikino, J.V.Venskus prisistatė kad yra „Alstom“ atstovas. Matė, kad V.Uspaskich
žinojo, kokiu reikalu jie atėjo, nes šiam buvo pateikti su Elektrėnų elektrinės projektu susiję
dokumentai (konkurso ir pan.). V.Uspaskich be jokių didelių įžangų pasakė, kad žino reikalo
esmę, ir kad „Alstom“ turi sumokėti 15.000.000 eurų (penkiolika milijonų eurų), būtent
pabrėždamas, kad būtent eurų, o ne litų.

Tuo pačiu pabrėžė, kad tie pinigai turi būti sumokėti būtent šiam asmeniškai už tai, kad nebūtų trukdoma „Alstom“ dalyvauti minėto projekto įgyvendinime. Pasakyta suma jam, P. Jurgučiui, buvo labai netikėta, net neįsivaizdavo, kad gali
būti reikalaujama sumokėti tokią sumą ir dar eurais. Matė, kad pasakyta suma buvo netikėta ir
J.V.Venskui. Jis nusprendė išeiti ir atsisveikinęs toliau paliko kalbėtis su V.Uspaskich tik
J.V.Venskų. J.V.Venskus taip pat greitai išėjo iš V.Uspaskich kabineto, gal po 5-10 min. Pamatė,
kad J.V.Venskus išėjo labai pasimetęs, suprakaitavęs, kaip sakoma „iškritęs iš veido“, tad buvo
akivaizdu, kad paprašyta suma ir jam buvo labai netikėta. Jie žemyn nebesileido liftu, o ėjo
laiptais. Jis klausė kaip dabar suprasti S.Mikelio pagalbą, jeigu buvo paprašyta tokios milžiniškos
sumos, kaip dabar jie sugebės tokią sumą surinkti ir sumokėti, pradėjo priekaištauti, kad jie ėjo
tiesiogiai, nes dabar nebeturi galimybių atsitraukti derėtis, kad galėjo veikti per kokius
tarpininkus.

Dar paklausė, ar J.V.Venskus apskritai gali prisiimti tokią atsakomybę, kaip tai
suderins su „Alstom“ vadovybe, ar turi tokius įgaliojimus, sakė, kad galėjo iškart nesutikti,
sakyti, kad jam reikia suderinti su „Alstom“ vadovybe. J.V.Venskus atsakė, kad su „Alstom“
susitvarkys ir pinigų gaus, ir kad dabar reikia svarstyti, kaip tuos pinigus sumokėti, kad reiks tą
sumą pasidalinti ir savo dalį turės sumokėti ir dalyvaujantys subrangovai. Kadangi UAB
„Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ turėjo būti vienais pagrindinių subrangovų tame
projekte, J.V.Venskus pasakė, kad jie turės sumokėti aštuonis milijonus litų. Jam paklausus, kaip
greitai reiks šią sumą mokėti, kad bus sudėtinga tokią sumą surinkti, J.V.Venskus atsakė, kad
padės, duos daugiau užsakymų. Iš tiesų, nors dar nebuvo pasirašę jokių sutarčių dėl dalyvavimo
tame projekte, „Alstom“ bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jau buvo
davusi išankstinių užsakymų (išvalyti, paruošti statybų aikštelę, kitokių parengiamųjų darbų
(griovimo), tad bendrovė „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ jau tam momentui

buvo gavusi ženklių pajamų iš „Alstom“. Jis suprato, kad dalyvavimas kaip subrangovams tame
projekte yra vienintelis šansas UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ išlikti ir
nebankrutuoti. UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ bankrotas būtų pražūtingas
ir jam asmeniškai, nes buvo savo turtu garantavęs už bankų bendrovei suteiktas paskolas, imtas
veiklai vystyti. Be to, tikėjosi kad dalyvaudami tokio dydžio projekte gautų ir daug pajamų,
pelno, galėtų eigoje šią kyšiui sumokėtą sumą, tad visa tai apsvarstęs sutiko su V.J.Venskumi, kad
reikia V.Uspaskich reikalaujamą sumą mokėti, ir sutiko, kad UAB „Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės statyba“ savo ruožtu tam skirtų 8 mln. litų. Atsakydamas už ką konkrečiai V.Uspaskich
pareikalavo sumokėti nurodytą pinigų sumą – 15.000.000 eurų, nurodė, kad mano, jog tuo laiku
viešasis konkursas dėl minėto projekto Elektrėnų elektrinės dūmų išvalymo nuo kietųjų dalelių ir
nusierinimo jau buvo įvykęs ir „Alstom“ jau buvo pripažinta laimėtoju, tik dar nebuvo pasirašyta
sutartis, o J.V.Venskus jam paaiškino, kad turi mokėti, kad šis projektas nebūtų sustabdytas,
atšauktas dėl kažkokių formalių ar kitų nepagrįstų priežasčių, ko pasekoje „Alstom“ ir UAB
„Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ nebetektų galimybės dalyvauti šio projekto
įgyvendinime, darbuotojai netektų gero uždarbio.

Taigi, V.Uspaskich, kaip supranta, kyšio reikalavo už tai, kad jis, kaip Ūkio ministras, nesiimtų jokių veiksmų, kad minėtas viešasis
konkursas šio projekto įgyvendinimui būtų stabdomas, peržiūrimas, būtų atšaukti jo rezultatai,
tokiu būdu sutrukdyta sutarties tarp Elektrėnų elektrinės, kuri buvo tiesiogiai pavaldi Ūkio
ministerijai, ir „Alstom“ pasirašymui, tuo pačiu ir jo įmonės UAB „Kruonio hidroakumuliacinės
elektrinės statyba“, kaip subrangovo, galimybėms dalyvauti to projekto įgyvendinime. Mano, kad
V.Uspaskich reikalautą sumą – 15.000.000 eurų yra mokėję ir kiti subrangovai, kiti šio projekto
dalyviai.

Žino, kad yra mokėjęs UAB ISS prezidentas Juozas Vaščėga, kuris jiems bendraujant
yra sakęs: „Tiek jiems sumokėjau grynų pinigų, o jie dar nepatenkinti“, iš ko suprato, kad
J.V.Venskus iš šių irgi buvo pareikalavęs atitinkamos dalies pinigų, tačiau konkrečios sumos ir tų
pinigų mokėjimo aplinkybių jis nežino. V.Uspaskich nebuvo vienintelis valstybės tarnautojas,
kuris tiesiogiai ar netiesiogiai pareikalavo atlygio iš ,,Alstom“ ir UAB ,,Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ minėtame projekte. Kaip jau yra sakęs, tik pradėjus su
J.V.Venskumi bendrauti dėl UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ dalyvavimo
Elektrėnų elektrinės projekto įgyvendinime, bendraujant su „Alstom“ specialistais pradėjus ruošti
pasiūlymą „Alstom“ dėl jų darbų ir jų kainų, J.V.Venskus pasakė, kad rašytų didesnes kainas, nes
iš tų pinigų reiks atsilyginti aukštiems Lietuvos valdininkams už tai, kad jie leis tam projekte
dalyvauti. Tai dar buvo iki V.Uspaskich tapimo Ūkio ministru. Kad „Alstom“ ir J.V.Venskus buvo
nusiteikę ir pasiruošę mokėti kyšius už tą projektą kažkokiems valstybės tarnautojams jis
faktiškai suprato iškart pradėjęs su šiuo bendrauti dėl to projekto. Tačiau J.V.Venskus iki ėjimo
pas V.Uspaskich nebuvo įvardijęs, kam tuos kyšius reiks mokėti, kokias sumas, niekada nebuvo
sakęs konkrečių pavardžių, užimamų pareigų, nesakė, ar tai žmonės iš pačios Elektrėnų
elektrinės, ar iš AB „Lietuvos energijos“, ar Ūkio ministerijos, ar iš kitur.

Tik tuomet, kai J.V.Venskus jam perdavė R. Juozaičio nurodymą eiti pas V.Uspaskich, buvo įvardintas pirmas
konkretus valstybės tarnautojas, kuriam reiks sumokėti už galimybę dalyvauti tame projekte kad
išvengtų neigiamos nuostatos prieš juos. Kitiems Lietuvos valstybes tarnautojams už dalyvavimą
minėtame projekte kyšių nėra mokėjęs. Tačiau yra mokėjęs pačiam J.V.Venskui 4.000.000 litų
(keturis milijonus litų), ši suma buvo perduota per ilgą laikotarpį įvairiomis sumomis. Kaip
suprato, šis iš šių pinigų atsiskaitydavo su kitais valstybės tarnautojais, jam yra sakęs, kad reikėjo
sumokėti Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui, Elektrėnų elektrinės direktoriui
Pranciškui Noreikai. Konkrečių pinigų perdavimo šiems asmenims aplinkybių jis nežino, tik iš
J.V.Venskaus žodžių suprato, kad buvo mokama ir dėl to neabejoja. R.Juozaičiui už galimybę
dalyvauti šiame projekte asmeniškai nėra mokėjęs, tačiau yra davęs kyšį už UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ laimėtą konkursą darbams Kauno hidroelektrinėje.

Tęsdamas savo parodymus apie V.Uspaskich pareikalautą 15 mln. eurų kyšį nurodė, kad
pirmoji dalis reikalauto kyšio – 940.000 litų – pastarajam buvo perduota Dubingiuose (nuotr. viršuje). Būdamas
Vilniuje dažnai susitikdavo su AB “Lietuvos energija“ generaliniu direktoriumi Rymantu
Juozaičiu AB „Lietuvos energija“ patalpose Žvejų gatvėje, arba restorane „La Provence“
Vokiečių gatvėje (ten dažniausiai susitikdavo trise, t.y. dar būdavo ir J.V.Venskus). Tokie jų
susitikimai vyko ir po jo ir J.V.Venskaus vizito pas Ūkio ministrą V.Uspaskich, tačiau šių
susitikimų metu apie tai, kad buvo pareikalautas minėtas 15 mln. eurų kyšis, tiesiogiai su
R.Juozaičiu nekalbėjo. 2005 m. gegužės mėnesį, eilinį kartą jam būnat pas R.Juozaitį „Lietuvos
energija“ patalpose, šis palydėjo iš kabineto link išėjimo ir eidamas pasakė, kad V.Uspaskich jau
jį spaudžia, kad būtų sumokėta dalis reikalauto kyšio, o būtent – 1.000.000 litų (vieną milijoną
litų). Iš to suprato, kad R.Juozaičiui yra žinoma, kad V.Uspaskich pareikalavo iš jo ir
J.V.Venskaus kyšio. R.Juozaitis pasakė, kad šią sumą reikės perduoti artimiausiu metu, o kada ir
kur reikės perduoti (atvežti) tuos pinigus pasakys vėliau. Po šio pokalbio su R.Juozaičiu, jis
susitiko su J.V.Venskumi, kuriam perdavė R.Juozaičio nurodymą sumokėti 1 mln. litų, pasakė,
kad 1 mln. yra didelė suma, o jie dar net nėra pasirašę sutarčių dėl UAB „Kruonio
hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kaip subrangovo dalyvavimo tame projekte. J.V.Venskus
atsakė, kad „Alstom“ duoda darbų ir be jokių sutarčių, toliau duos jiems galimybių uždirbti tame
projekte, tad nuostolių dėl mokėtinų kyšių sumų nepatirs. Maždaug vienos savaitės laikotarpiu
paskambino R. Juozaitis, nuvykus pas šį pasakė, kad pinigus V. Uspaskich reikės atvežti kitą
dieną, apie pietus į AB „Lietuvos energija“ poilsiavietę Dubingiuose, Molėtų rajone. Apie tai, kad
kitą dieną reikės vežti pinigus į Dubingius iškart pasakė ir J.V.Venskui ir paklausė, ar šis važiuos
kartu. Šis atsakė, kad norėtų važiuoti, bet tą dieną yra užsiėmęs ir važiuoti negali, tad paprašė,
kad grįžęs atvyktų į viešbutį „Radisson“ prie Rotušės, kur gyveno, ir papasakotų, kaip viskas
įvyko. Vėliau jis suprato, kad J.V.Venskus sąmoningai vengė kartu su juo važiuoti, pasakydamas,
kad jis užsiėmęs.

Kai R. Juozaitis pasakė, kad kitą dieną reiks vežti V.Uspaskich į Dubingius
pinigus, jis grįžo į namus Klaipėdos rajone, tuo metu namie seife turėjo 940 000 litų. Jis visada
namuose stengdavosi laikyti nemažą pinigų sumą, kad esant reikalui galėtų atlikti vienus ar kitus
mokėjimus. Šią sumą turėjo grynaisiais pinigais, po 500 litų kupiūromis. Apie namie laikomus
pinigus žmonai nieko nepasakodavo, kad nesudarytų papildomų rūpesčių, nes jai būtų baisu būti
vienai namuose, žinant, kad tokios pinigų sumos yra. Taip pat perspėjo savo vairuotoją Stasį
Nausėdą, kad šis kitą dieną atvažiuotų apie 8 val. 30 min. ryte ir kad reiks važiuoti į Molėtus.
Taip pat pasakė, kad šis pasiimtų ginklą, nes reiks vežti pinigus. Pasakė, kad veš pinigus
V.Uspaskich, nesakė, kokiam tikslui tie pinigai skirti, ar kad tie pinigai yra skirti kyšiui mokėti. Iš
vakaro pasiruošė pinigus, minėtą 940.000 litų sumą sudėjo į žalios spalvos, kietesnio plastiko,
vidutinio dydžio maišelį. Tą patį vakarą jis dar paskambino savo žmonos broliui Eugenijui
Bartkui, kuris jo įmonėje „Klaipėdos hidrotechnika“ dirbo tiekimo skyriaus viršininku, ir paprašė,
kad ryte prieš darbą užvažiuotų pas jį pakalbėti. Laukdamas, kol atvažiuos E.Bartkus iš seifo
pasiėmė maišelį su pinigais ir ginklą SIG Sauer. E.Bartkui atvažiavus pasakė, kad netrukus
išvažiuos į Dubingius Molėtų rajone, kad veš V.Uspaskich „otkatą“, apie 900.000 litų, kad šis
žinotų, kur išvažiavo ir kokiu tikslu, jeigu jam kas nors išvažiavus atsitiktų. Jis E.Bartkumi
pasitikėjo, o veždamas tokią sumą pinigų bijojo, kad tie, kurie organizavo pinigų vežimą bei kurie
gali žinoti, kad veža didelę sumą grynų pinigų nesugalvotų ko nors jam padaryti, ar pinigus
atimti. E.Bartkui pasakė, kad jeigu kas atsitiktų, būtų žinoma, kur ir ko jis išvažiavo. Po šio jo
pokalbio, E.Bartkus išvažiavo į darbą. Tarnybiniu automobiliu BMW 7 atvykus vairuotojui
S.Nausėdai, paėmė maišelį su pinigais, ginklą ir išvažiavo. Jis, kaip visada, atsisėdo į galinę
sėdynę, dešinėje keleivio pusėje. Pasukę link Dubingių važiuodami buvo sustoję pakeliui
esančioje autobusų stotelėje, kur buvusio žmogaus paklausė, ar jie teisingai važiuoja link
Dubingių, nes anksčiau ten nebuvo buvę. Poilsiavietę surado nesunkiai, ją surado dar
neprivažiavę pačių Dubingių. Įvažiavus į teritoriją, iš dešinės pusės buvo sporto aikštynas
(tinklinio, krepšinio aikštelės) – priešais poilsiavietės pastato kompleksas, kurio priekyje ir
dešinėje pusėje automobilių stovėjimo aikštelės.

Už poilsiavietės pastato buvo nusileidimas prie
ežero. Atvažiavus aikštelėje, kur buvo dešinėje pusėje, ten jau stovėjo juodos spalvos
automobilis, jeigu gerai atsimena BMW. kaip vėliau sužinojo, tai buvo būtent V.Uspaskich
automobilis. Šalia kitų automobilių nebuvo, ar buvo kur toliau nematė. R. Juozaičio automobilio
aikštelėje nebuvo, gal laikė kur poilsiavietės garaže, o gal buvo atvažiavęs su V.Uspaskich. Jų
automobilis BMW 7 sustojo priekinėje aikštelėje, kairiame aikštelės krašte žiūrint link
pagrindinio įėjimo, jis išlipo, o vairuotojas su pinigais liko automobilyje ir užsirakino. Jis nuėjo į
poilsiavietės pastatą, ir per pagrindinį įėjimą nuėjo link registratūros. Jam įėjus pirmo aukšto
vestibiulyje jo jau laukė V.Uspaskich ir R_Juozaitis. Tik jam atėjus R.Juozaitis pasakė: „Einam“
ir jie išėjo per tą patį išėjimą, pro kurį įėjo, į lauką ir pasukę dešiniau (į tą pačią pusę kur stovėjo
jo automobilis) įėjo pro dar vieną įėjimą vėl į poilsiavietės pastatą, baseino, dušų zoną. Įėjus
V.Uspaskich sunerimęs paklausė R. Juozaičio, kieno stovi tas automobilis BMW 7 su
diplomatiniais numeriais. RJuozaitis jį nuramino, kad tai P. Jurgučio automobilis. Automobilis
BMW 7, kuriuo atvažiavo, turėjo diplomatinius numerius, nes, jis buvo Latvijos garbės konsulas
Klaipėdos krašte. Tada jis pasakė, kad atvežė 940.000 litų, kas sukėlė V.Uspaskich smarkų
pasipiktinimą dėl to, kad atvežė ne vieną milijoną, kaip buvo reikalaujama. V.Uspaskich pakeltu
tonu pasakė: „Juk tarėmės, kad milijoną“. Jis atsiprašė, pasakė, kad šiam momentui negalėjo
daugiau surinkti, kad atiduos vėliau. Tuo metu V.Uspaskich daugiau pretenzijų nebereiškė. Tada
visi trys nuėjo prie jo automobilio, jis priėjo prie galinių durelių iš vairuotojo pusės, jas atidaręs
paėmė nuo galinės sėdynės žalią maišelį su pinigais ir iškart perdavė V.Uspaskich, matant R.
Juozaičiui, kuris stovėjo šalia. Paėmęs maišelį, V.Uspaskich jį pravėręs pasižiūrėjo, ar tikrai ten
pinigai, ir nuėjęs link to automobilio, kuris stovėjo aikštelėje dešinėje pastato pusėje, padavė
maišelį su pinigais asmeniui sėdinčiam vairuotojo vietoje ir automobilis tuo pačiu momentu
išvažiavo. V.Uspaskich priėjęs prie jų pasakė, kad išsiuntė vairuotoją su pinigais į Vilnių. Visą tą
laiką jo vairuotojas S.Nausėda sėdėjo jų automobilyje vairuotojo vietoje, ar žiūrėjo, kas vyksta
šalia automobilio, negali tiksliai pasakyti. Išvažiavus V.Uspaskicho automobiliui, jie visi trys (jis,
R. Juozaitis, V. Uspaskich) grįžo į poilsiavietės pastatą, kur antrame aukšte buvo padengtas stalas,
vėliau paplaukiojo vandens motociklu, maudėsi baseine. Buvo gražus, šiltas, saulėtas oras, tai
buvo, jei gerai prisimena, paskutinė 2005 metų gegužės mėnesio savaitė. Pasimaudę baseine,
persirengė ir apsirengė viršutinius rūbus. Rengdamasis pastebėjo, kad jo rūbai yra sudėti ne taip,
kaip paliko, toks įspūdis, kad kažkas juos galėjo apžiūrinėti. Manytų, kad juos tikrino, norėdami
įsitikinti, ar jis nėra atsinešęs kokios nors garsą, vaizdą fiksuojančios įrangos. R. Juozaitis tuo
laiku pasiūlė jam su šeima atvykti į šią poilsiavietę artimiausiu metu pailsėti. Ir jis jo tuo
pasiūlymu maždaug po dviejų savaičių pasinaudojo, t.y. jis su žmona, sūnumis ir dukra buvo
atvykęs ir vieną savaitgalį 2005 m. birželio mėnesį poilsiavo toje Dubingių poilsiavietėje. Po
maudynių baseine apsirengė ir greit išvažiavo į Vilnių, o V.Uspaskich ir R.Juozaitis liko
poilsiavietėje. Per tą laiką, kol jis buvo poilsiavietėje, V.Uspaskich automobilis dar nebuvo grįžęs,
kaip V.Uspaskich ir R.Juozaitis išvažiavo iš poilsiavietės, jis nežino. Išvažiavo iš poilsiavietės
apie 16-17 val., jį vairuotojas nuvežė į Vilnių, prie viešbučio „Radison“, prie Rotušės, nes kaip
sakė, J.V.Venskus jo buvo paprašęs, kad jis grįždamas užvažiuotų ir papasakotų jam apie savo
vizitą į Dubingius. Atvažiavęs į viešbutį, registracijoje pasakė, kad jis pas J.V.Venskų, tada
viešbučio darbuotojai šį pakvietė. Kartu nuėjo į viešbučio barą, užkandę išėjo į lauką
pasivaikščioti gretimomis gatvėmis. Jis papasakojo, kaip viskas vyko Dubingiuose, pasakė, kad
nuvežė ne 1 mln., o tik 940.000 litų. J.V.Venskus dėl to sunerimo, ar nesukels tai kokios
neigiamos V.Uspaskich reakcijos ir nebus dėl to kokių bėdų, bet jam paaiškinus, kad daugiau
neturėjo, nepyko, dėl to nepriekaištavo.

Atsiskaitęs J.V.Venskui apie pinigų perdavimą
V.Uspaskich, jis išvažiavo su vairuotoju namo į Klaipėdą, ir vėliau su J.Venskumi apie šį įvykį
nebekalbėjo. Toliau bendravo tiek su J.V.Venskumi, tiek su R.Juozaičiu, santykiai darėsi vis
geresni, draugiškesni. Savo ruožtu tarp ,,Alstom“ ir UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės
statyba“ buvo derinamos jų, kaip subrangovų, dalyvavimo Elektrėnų projekte sąlygos, atliekami
išankstiniai „Alstom“ prašomi darbai.