2022 m. konkurencijos teisės tendencijos: karteliai, asmeninė vadovų atsakomybė ir tvarumas

2022 m. konkurencijos teisės tendencijos: karteliai, asmeninė vadovų atsakomybė ir tvarumas
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotosios partnerės Ritos Paukštės teigimu, 2021-ieji buvo dinamiški įgyvendinant konkurencijos teisę Lietuvoje. „Taryba tęsia tyrimus viešųjų pirkimų sektoriuje, pirmą kartą pritaikė baudą įmonei koncentracijos nagrinėjimo procese už ne visos informacijos pateikimą. Taip pat aktyviai teikia prašymus teismui dėl vadovų atsakomybės taikymo įmonei pažeidus konkurencijos teisę bei kvestionuoja viešojo administravimo subjektų sprendimų atitiktį reikalavimui užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę“, – komentuoja R. Paukštė.
Konkurencijos tarybos teisės sustiprintos ir padidintas jos įrankių arsenalas atliekant tyrimus
Anot teisininkės, nuo 2021 m. vasario taikoma ES direktyva, didinanti konkurencijos priežiūros institucijų galias. Konkurencijos įstatymo pakeitimai, išplečiantys Konkurencijos tarybos įgaliojimus ir įtvirtinantys naujus pagrindus baudoms, Lietuvoje priimti palaipsniui per keletą metų. Nors direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje nesukėlė revoliucijos, tačiau tikrai sustiprino Konkurencijos tarybos teises ir padidino jos įrankių arsenalą atliekant tyrimus.
„Draudžiami susitarimai (karteliai) lieka nenuginčijamu Konkurencijos tarybos prioritetu. Šiuo metu pagal Konkurencijos tarybos viešai pateiktą informaciją vyksta 13 tyrimų, iš jų net 9 dėl draudžiamų susitarimų“, – teigia „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė. Ji pabrėžia, kad 2021 m. Konkurencijos taryba baigė keturis tyrimus, kai nustatytas pažeidimas ir paskirta bauda. Dvi baudos skirtos Tarybai konstatavus draudžiamus susitarimus tarp maisto produktų tiekėjų viešųjų pirkimų sektoriuje, taip pat sporto sektoriuje tarp asociacijos, vienijančios krepšinio klubus, ir klubų. Šie tyrimai aiškiai iliustruoja dvi sritis, kuriose yra didesnė rizika padaryti draudžiamą susitarimą. Pirmiausia, tai viešieji pirkimai, nes įmonės vis dar atsietai vertina viešųjų pirkimų ir konkurencijos teisės taisykles. „Jei pirmųjų stengiasi visomis išgalėmis laikytis, tai pastarosioms dėmesio ne visada pakanka“, – teigė R. Paukštė.
Ilgą laiką asociacijų nebebuvo Konkurencijos tarybos akiratyje, bet laikai pasikeitė
Kita sritis – tai veikla asociacijose. Pasak, teisininkės, ilgą laiką asociacijų nebebuvo Konkurencijos tarybos akiratyje, tačiau, esant COVID-19 aplinkybėmis, 2020 m. viena asociacija gavo draugišką Tarybos įspėjimą susilaikyti nuo bendrų viešų diskusijų kelti kainas, o kitai skirta bauda. Asociacijos vaidina svarbų vaidmenį, siekiant, kad sektoriaus problemos būtų išgirstos valstybės institucijų, sprendžiant tam tikrus kvalifikacijos standartizavimo ar reguliavimo klausimus.
Tiesa, asociacijose yra didesnė rizika keistis komerciškai jautria informacija, priimti sprendimus, kurie daro įtaką įmonių savarankiškumui sprendžiant dėl kainų, gamybos ar paslaugų teikimo apimčių, sutartinių sąlygų. „Vertėtų prisiminti, kad dalyvaujant asociacijų veikloje, reikia laikytis dviejų pagrindinių principų: sprendimus dėl planuojamo elgesio rinkoje priimti savarankiškai bei tiesiogiai ir aiškiai atsiriboti nuo informacijos, kurios įmonė neturėtų gauti“, – komentavo R. Paukštė.
Svarbu paminėti, kad 2021-aisiais metais baudą gavo ir vienas viešojo administravimo subjektas (savivaldybė) už sprendimus pastatų administravimo priežiūros srityje. Anot, teisininkės, pagal Konkurencijos įstatymą viešojo administravimo subjektai negali diskriminuoti ūkio subjektų ar priimti sprendimų, kurie pažeistų sąžiningą konkurenciją. „Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo metu vyksta dar trys tyrimai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų ir sprendimų geležinkelių sektoriuje, dėl gydytojų skatinimo programos ir baseino perdavimo valdyti patikėjimo teisėmis. Taip pat kitais metais, tikėtina, baigsis keletas teismų procesų dėl seniau apskųstų Tarybos sprendimų, susijusių su notarų veikla ir tolimojo susisiekimo keleivių vežimu. Pažymėtina, kad Taryba ne tik skiria baudą, bet dažnai įpareigojo viešojo administravimo subjektus pakeisti sprendimus ir konkretų reguliavimą, pažeidžiantį Konkurencijos įstatymą. Todėl, jei veikiate šiuose sektoriuose, reikėtų nepamiršti, kad Tarybos taikomi įpareigojimai institucijoms nutraukti neteisėtus veiksmus gali turėti įtakos tiek reguliacinei verslo aplinkai, tiek turimiems sutartiniams santykiams“, – rekomenduoja R. Paukštė.
Taryba formuoja naują praktiką dėl atsakomybės taikymo, kai informacija teikiama arba neteikiama
Paukštė pateikė pavyzdį, kai pirmą kartą įmonei skirta bauda koncentracijos nagrinėjimo procese. „Taryba konstatavo, kad įmonė pateikė ne visą informaciją, atliko patikrinimą įmonės patalpose, pradėjo tyrimą dėl neteisingos ir klaidinančios informacijos pateikime bei skyrė baudą. Atitinkamai, įmonės teikiančios prašymus dėl koncentracijų privalo atidžiai vertinti, kokią informaciją teikia Tarybai koncentracijos nagrinėjimui, ir neatmesti rizikos, kad, Tarybai kilus įtarimų, gali būti pradėtas tyrimas ir atliekami įmonės patikrinimai“, – sakė „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė. Be to, asmeninių sankcijų vadovams už jų vadovaujamų bendrovių pažeidimus taikymas tampa nuoseklia Konkurencijos tarybos praktika. 2021 m. paskirtos sankcijos keturiems ūkio subjektų vadovams. Trys negalės eiti vadovaujančių pareigų trejus metus, vienas – penkerius.
ES žaliojo susitarimo įtaka konkurencijos teisei
Šiais metais ES lygmeniu plačiai diskutuota dėl ES žaliojo susitarimo įtakos konkurencijos teisei ir kaip įmonės gali bendradarbiauti dėl klimato kaitos mažinimo, tvarumo tikslų nepažeisdamos konkurencijos teisės. R. Paukštės teigimu, šiuo metu nėra jokių išimčių iš konkurencijos teisės taisyklių. Įmonės privalo užtikrinti, kad nesudaro draudžiamų susitarimų ir nepiktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, kai siekia įgyvendinti įvairias su tvarumu, klimato kaita susijusias iniciatyvas. Tiesa, neabejotinai, tiek Europos Komisija, tiek nacionalinės konkurencijos priežiūros institucijos bus priverstos įversti daugiau apibrėžtumo kaip vertins vieną ar kitą įmonių praktiką. „Tai, greičiausiai, bus padaryta išreiškiant poziciją nuomonių formatu, kaip padarė, pavyzdžiui, Olandijos konkurencijos priežiūros institucija, arba tokia pozicija išaiškės per taikomą praktiką (tyrimus). Neišvengiamai, įmonėms įgyvendinant klimato kaitos prevencijos ir tvarumo iniciatyvas, konkurencijos teisės ir tvarumo tema taps vis aktualesnė ir mūsų regionui“, – komentavo R. Paukštė.