Zigmas Vaišvila. LIETUVA – vienos šeimos ar visos Tautos?
Zigmas Vaišvila. LIETUVA – vienos šeimos ar visos Tautos? 2021-10-26
2021 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti 2021 m. liepos 14 d. sprendimą, kuriuo VRK buvo įpareigota 2021 m. birželio 29 d. įregistruotai Referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų lapus iniciatyvai dėl referendumo iniciatyvos kartėlės sumažinimo iki 100000 piliečių parašų ir suteikti elektroninę prieigą šiam pasirašymui, nustatė 6 mėnesius parašų rinkimui. Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus 2021 m. liepos 19 d. teikimas atnaujinti šią bylą teismo sprendimo nepakeitė. Tačiau 3 mėnesius gyvenome nežinioje – o jei teismas vis gi lieps grąžinti parašų lapus? Atsilaikėme bendromis mūsų visų pastangomis, mielieji Lietuvos žmonės – pasirašančių už šį referendumą, renkančių parašus, organizuojančių ir viešinančių visą tai, kovojančių teisme ir teisėjų, principingai apgynusių šią konstitucinę mūsų teisę į referendumą! Mes – ne Prezidentas Gitanas Nausėda, š.m. birželyje sugebėjęs tik paaimanuoti, kad Seimui nevykdant 2020 m. liepos 30 d. Konstitucinio Teismo sprendimo nuo š.m. liepos 1 d. neliko referendumo įstatymo. Teismas tiesiogiai taikė Konstituciją. Taitogi teismo sprendimu privertėme VRK suteikti mums LRT Radijo ir Televizijos eterį. Kol kas tik po 0,5 val. ir tik įpusėjus parašų rinkimo laikui. Tačiau mes kovojame toliau.
Tik drauge ir tik susitelkę, atmetę mūsų pažiūrų skirtumus ir nuomones vienų apie kitus, praeities klaidas, sugebėsime atsilaikyti. Šis Referendumas – tai mūsų telkimosi ir išlikimo pagrindas. Jei nepavyks, mus be skrupulų kasdien dorojanti „mūsų“ valdžia pasijus visagalė ir nebaudžiama. Ir doros mus visus po vieną, po grupę ar kolektyvą. Konstitucija mums suteikė šį įrankį ir mus gina. Negynė VRK, apgynė teismas. Šis įrankis skirtas pažaboti valdžią ir priimti svarbiausius mūsų valstybės įstatymus mums patiems – Tautai. Ne tik Seimui. Taip, kaip tai nustatyta mūsų priimtoje Konstitucijoje, už kurią 1992 m. spalio 25 d. balsavo 90,67% iš dalyvavusių 76,05% piliečių. Tik taip galime sustabdyti savavaldžiaujančią valdžią, atvirai spjovusią į juos išrinkusius piliečius ir besityčiojančią iš jų – išsirinkote, tad laukite kitų rinkimų! Nelauksime! Įstatymus priiminės ir Tauta, kuriai tokią teisę suteikia Kostitucija. Šiandieninė valdžia springsta jos priimamuose nesąmoninguose ir Konstituciją pažeidžiančiuose sprendimuose> Todėl susitelkime ir sumažinkime referendumo iniciatyvos kartelę nuo 300000 iki 100000 piliečių parašų. Trukdymai šiam Referendumui patvirtina, kad valdžia mūsų bijo! Mūsų – daug, o valdžios – mažai!
Mūsų jėgą patvirtino ir 1991 m. vasario 9 d. plebiscitas, įvykęs po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių. Jame dalyvavo 84,74% visų Lietuvos piliečių, kurių 90,24% balsavo už nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Šis teisės Aktas tebegalioja! Šį Aktą pažeidė ir mūsų valią paniekino tie, kurie ignoravo 2003 m. gegužės 10-11 dienų referendumo rezultatus dėl mūsų valstybės suvereniteto atidavimo Europos Sąjungai – už tai balsavo ne būtini 75% visų balsavimo teisę turinčių piliečių, o tik 57% iš 89,95% dalyvavusiųjų.
1989 m. vasario 16-ąją Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nariai, Kaune priėmę LPS Seimo deklaraciją dėl Lietuvos nepriklausomybės siekio, tą patį vakarą prie Laisvės paminklo prisiekė Lietuvai: „Mes, Sąjūdžio Seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas – laisva Lietuva. Mūsų likimas – Lietuva. Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės.“
Tačiau vienas mūsų pilietis, Vytautas Landsbergis, tapęs Aukščiausiosios Tarybos, atkūrusios Lietuvos nepriklausomybę, pirmininku, sulaužė šią priesaiką. Po 1991 m. sausio 13-osios nakties jis netruko visa tai pamiršti. Tą kruvinąją naktį Zigmui Vaišvilai buvo patikėtos Ministro Pirmininko pavaduotojo pareigos. Į jo kabinetą Vyriausybėje netruko atvykti tuometinės Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narys, kuris nedrąsiai prabilo, kad Kauno Sąjūdžiui reikia buveinės. Nustebau – jūs gi turite puikias patalpas Kauno centre! Atsakymas pribloškė: „Landsbergis susigrąžino šio namo nuosavybę…“ Vytautas Landsbergis atsiėmė iš Sąjūdžio būstinę!.. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo Tarybos narys poetas Marcelijus Martinaitis dar 1992 m. mus perspėjo: „Į Nepriklausomybę reikia žiūrėti rimčiau ir skaudžiau – ji neturėtų tapti vienos šeimos ar šeimos draugų nuosavybe.“ Po to, kai V. Landsbergis su savo komanda mūsų visų vardu ir neklausęs mūsų nuomonės, „Williams“ aferistams padovanojo „Mažeikių naftą“, paaukojo jos vadovą Gedeminą Kiesų su sūnumi ir po to pralaimėjo kitus Seimo rinkimus, maniau, kad V. Landsbergis spruks, pvz. į Australiją. Kur jo brolis gyveno. O dar anksčiau – ir nuo Tarybų valdžios pabėgęs tėvas. Nespruko. Ir atkeršijo Tautai, neišrinkusiai jo Respublikos Prezidentu – įsūdė mums Dalią Grybauskaitę. Rusijos valstybės paslaptį, drįsusią po kruvinųjų sausio 13-osios įvykių pasisiūlyti Stasiui Lozoraičiui į darbą Lietuvos ambasadoje JAV. Tuo pat metu dirbdama TSRS ambasadoje JAV. Saldus tas keršto jausmas.
Vytauto Landsbergio neapykanta Tautai veržte prasiveržė 2013 -2014 metais Žemės referendumo metu. Žmogus, kuriam 1990 m. kovo 11 d. mes patikėjome Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo simbolio pareigas, Lietuvos žmones išvadino kurdupeliais, vaikų darželiais, referendūmininkais, net Maskvos tarnais. Pats nuo tarnystės Tarybų valdžiai netoli tenubėgęs, tačiau sugebėjęs per D. Grybauskaitę ir ekonomiškai, ir politiškai įtvirtinti savo dinastiją ir šios dinastijos, jos aptarnautojų valdžią mums.
Mūsų Tauta labai kantri. Tačiau V. Landsbergis dažnai ir nepalikdavo jai galimybės rinktis, tik tikėti juo ir jo parinktais kadrais ir „projektais“. Tačiau šiandieninės valdžios arogancija ir patyčia iš Lietuvos žmonių – logiška ir nuosekli šio moralinio nuopuolio tąsa. Kas buvome abejingi tam, kas vyko Lietuvoje, ar užsiėmę savo darbais, tačiau leidome Lietuvą išgrobstyti. O dabar šie grobstytojai ir jų tarnai panoro sutraiškyti ar išvaikyti iš šios žemės mus visus, Lietuvos piliečius. Todėl mes nebeturime kur trauktis. Drauge turime pasakyti šiai savivalei tvirtą NE! Užgniaužę pyktį ir nuoskaudas vienų kitiems, nes mūsų priešas yra bendras – savavaldžiaujanti ir kasdien Konstituciją atvirai pažeidinėjanti valdžia.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas 1988 m. spalio 23 d. Geros Valios Pareiškimu Lietuvai skelbė: „Visose Lietuvos gyvenimo srityse esame pasiryžę siekti taikos ten, kur rasime nesantaiką, tiesos ten, kur rasime klaidinimą, darnos ten, kur rasime netvarką, šviesos ten, kur rasime tamsą.“ Kviečiu tai padaryti Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių išvakarėse. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko. Padarykime tai dėl Tautos ir tų, kurie aukoję save už Lietuvą, mus jau paliko, tačiau kaip vėlės mus aplanko gūdų rudenį su viltimi, kad ne veltui gyveno ir aukojosi. Degindami žvakes gyvieji susitaiko su mirusiaisiais.
Gerbiami Lietuvos piliečiai, nelūkuriuokime – tarkimės ir tęskime pasirašymą dėl referendumo!
Pasirašymas elektroniniu būdu:
https://www.rinkejopuslapis.lt/iniciatyvos/-/iniciatyvos/46798/prisijungti
Referendumo banko sąskaita:
Gavėjas: Referendumas Bankas: AB SEB BANKAS a/s LT13 7044 0901 0212 9174 mokėjimo paskirtyje įrašoma: AUKA referendumui ir asmens kodas SVARBU!!!
Aukotojas, atlikdamas pinigų pervedimą, turi nurodyti savo asmens kodą, kitu atveju auka referendumui grąžinama aukotojui. Maža auka – iki 12 eurų (imtinai).
Vieno fizinio asmens viena per visą referendumo kampaniją, neprivaloma deklaruoti turto ir pajamų; Auka – nuo 12,01 eurų iki 15240 eurų.
Vienas fizinis asmuo maksimaliai gali paaukoti iki 10 VMDU (2021 m. – 15240 eurų) per kalendorinių metų referendumo kampaniją, bet yra apribojimų.*
* Aukos suma turi būti ne daugiau kaip 10 procentų už praėjusius (2020 m.) kalendorinius metus deklaruotų pajamų, prieš suteikiant didesnę kaip 12 eurų auką, asmuo privalo būti deklaravęs 2020 m. turtą ir pajamas. Draudžiamos juridinių asmenų aukos!
Parengta pagal Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymą.
Išsami informacija: www.ltreferendumas.lt, info@ltreferendumas.lt
