Zenonas Jurgelevičius : Apie konservatorius ir „konservatyvumą”

Apie konservatorius ir „konservatyvumą”.
Įdomūs tie lietuvaičiai. 50% LT Seimo nariu mandatų leidžia pasiimti politizuotiems (politinio pasitikėjimo) sovietiniams specialistams – t.y., tiems – nuo kurių valdymo gelbėjosi atkurdami valstybės nepriklausomybę. Tie specialistai pasidalino į interesų grupes, patys sau panaikino teisinę atsakomybę prieš įstatymus (tame tarpe ir už imperatyvių, visiems LR piliečiams privalomų vykdyti) valstybės teisinės sistemos pagrindų nevykdymą – ir patenkinti gyvena atskirai visuomenės grupei susikurto „komunizmo” sąlygomis.
Tuo tarpu naivūs ir patiklūs rinkėjai aiškinasi – kurie iš politikų bus patriotiškesni ir kažką iš jiems priklausančio valstybės turto „pabarstys” patiems naiviausiems ir patikliausiems. Gerbiamieji – niekas nieko Jums „nebarstys“. Jūsų paskirtis – tą turtą uždirbti – valdančiųjų tikslas – tuo Jūsų uždirbtu turtu naudotis. Taip buvo nuo pat bolševikinio karinio 1917 m., spalio perversmo (tuomet jau demokratinėje) Rusijoje. Rinkėjų bėda tame, kad jie absoliučiai tiki demokratinėmis politinių „lapių“ pasakomis „sūrius gaminančioms varnoms“ (atsiprašau – rinkėjams): jeigu jūs dalyvausite rinkimuose ir už mus „kranktelėsite“ (balsuosite), tai nežinia kokioje tolimoje ateityje VISI gyvensite visuotinėje gerovėje… Naivius ir patiklius turiu nuvilti – esant dabartinei šalies valdymo sistemai jokioje visuotinėje gerovėje nei Jūs, nei Jūsų vaikai ir vaikaičiai niekuomet negyvensite. Negyvensite jau vien todėl, kad Jūs tingite skaityti knygas ir todėl nieko neišmanote apie pasaulėžiūros stereotipus.
Trumpai aiškinant žmogaus auklėjimo ir mokymo paskirtis yra tokia: minėtuose gyvenimo perioduose gaunamų žinių pagrindu formuojasi ne tik žmogaus turimų žinių kiekis ir kokybė – net ir pačios tų žinių saugyklos parametrai (žmogaus kūno fiziniai parametrai). Todėl suaugusio žmogaus turimas turimas pažinimo lygis niekuomet nesikeičia. Vaizdžiai tariant: pasenusių kompiuterių „geležys“ negali dirbti su šiuolaikinių kompiuterių programomis. Toks žmogaus apmokymo reiškinys vadinasi pasaulėžiūros stereotipais, kartą susiformavę jie ateityje nesikeičia ir automatizmo lygyje nulemia savo „nešiotojo” mąstymą ir elgesį. Jeigu žmonės sovietinės okupacijos laikotarpyje „darė karjerą“ – tai jie buvusiai valdymo sistemai parsidavė dėl asmeninės materialinės naudos ir jokių aukštesnių siekių savyje neturėjo. Jų turimi pasaulėžiūros stereotipai užprogramuoti neatsižvelgiant į jokius moralinius ar teisinius kriterijus (ir net ne į savo pačių sąžines) siekti asmeninės materialinės naudos.
Jeigu kalbėti apie žmonių konservatyvumą – tai jis pasireiškia ne tuščiomis žodinėmis deklaracijomis ar „politinių partijų“ pavadinimais – o žmonėms suformuotuose pasaulėžiūros stereotipuose „įrašytose“ programose. Naiviems ir patikliems būtų pats laikas suprasti, kad Jumis yra begėdiškai manipuliuojama…
P.S. Apie pasaulėžiūros stereotipus žinojo dar H. Fordas (tėvas). Apie tai jis rašo savo knygoje: „Mano gyvenimas ir veikla“, išaiškinime apie specialistus.