Laikraštis „Telšių žinios“ pranešė, kad Telšiuose įvyko piketas prieš čia steigiamą karo poligoną.

Pasak leidinio, praėjusią savaitę tarsi perkūnas iš giedro dangaus pasklido informacija apie Krašto apsaugos ministerijos planus rezervuoti keturių rajonų – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių – teritorijas naujam kariniam poligonui steigti. Kaip žinia, didelis karo poligonas jua yra Pabradėje.

Pasak leidinio, informacija, kurią pavyko rasti apie planus Vakarų Lietuvoje (Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių rajonuose) steigti naują karinį poligoną, ganėtinai skurdoka. Šiuo metu su visuomene baigiamas derinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas „Lietuva 2030“, kuriame ir numatytos kelios galimos vietos naujam mūsų šalies kariuomenės poligonui. Telšių rajone poligonas kirstų Tryškių, Nevarėnų ir Gadūnavo seniūnijų ribas.

Teigiama, kad karo poligono reikia dėl artėjančio karo – neva jis tikrai bus, kai rusai užpuls.

Neva  2014 m. Ukrainos įvykių LR Vyriausybė, įvertinusi kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui, pradėjo skirti dideles pastangas šalies ir gyventojų saugumui stiprinti: modernizuojama Lietuvos kariuomenė, įsteigti nauji kariniai padaliniai, įsigytos šiuolaikiškos ginklų sistemos. Antra, Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariniai vienetai: NATO priešakinių pajėgų batalionas, laikinai dislokuojami JAV padaliniai, padidėjo tarptautinių pratybų skaičius. Dėl išvardytų priežasčių esamų poligonų Lietuvoje nepakanka visapusiškam koviniam rengimui.

Kadangi rengiamo Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nebuvo planuojama numatyti konkrečios vietos naujam Lietuvos kariuomenės poligonui, Krašto apsaugos ministerija šių metų birželio mėnesį įsigijo galimybių studijos paslaugą. Nepriklausomi ekspertai atrinko keturias potencialias poligono teritorijas – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių rajonų savivaldybėse – iš devynių galimų.

Kaip naujo poligono atsiradimo naudą Krašto ministerija įvardija, kad bus rekonstruojami, atkuriami ir nuolatos prižiūrimi keliai, statomos naujos geležinkelio atšakos. Vystomi infrastruktūros projektai: gyvenamųjų zonų, sporto, maitinimo paslaugų, karių treniravimo ir kt. infrastruktūros objektai. Padidės paslaugų poreikis: statybos, maitinimo, laikino apgyvendinimo, pastatų, teritorijų priežiūros, objektų apsaugos ir kt.

Naujojo Vakarų Lietuvos poligono infrastruktūros paruošimo darbai prasidėtų 2025 metais.

Parašė:  2020-10-20

Šių metų spalio pradžioje kaip Damoklo kardas virš Telšių, Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonų gyventojų galvų pakibo žinia apie planuojamą steigti naują karinį poligoną minėtų rajonų sandūroje. Gyventojai šią naujieną pirmiausia išgirdo ne iš vietos valdžios atstovų, o vieni iš kitų, kai tokios žinios ėmė plisti „Facebook“ socialiniame tinkle. Ir tik po kelių dienų, kai jau tai tapo vieša paslaptimi, oficialia, tokius ketinimus patvirtinančia informacija pasidalijo seniūnijos.
Oficiali informacija, deja, neatnešė jokio aiškumo ir veikiau priminė reklaminį leidinį, akcentuojantį tik naudą, kurią naujas karinis poligonas galimai atneštų šiam kraštui ir jo gyventojams. Remiantis seniūnijų pateikta informacija, įsteigus karinį poligoną bus prižiūrimi keliai ir geležinkelio atšakos, bus kuriamos naujos darbo vietos, todėl didės vietos gyventojų užimtumas, taip pat bus vystomi kultūros, socialiniai, gamtos apsaugos ir kiti projektai. Bet ar iš tikrųjų naujo karinio poligono įsteigimas šiaurės vakarų Lietuvoje turėtų vien tik teigiamas pasekmes?
Remiantis 2019 m. „Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano strateginiu pasekmių aplinkai vertinimu“ aiškėja, jog ne viskas auksas, kas auksu blizga. Minėtoje vertinimo ataskaitoje, be kitų objektų, taip pat analizuojamas ir 12 000 ha teritorijos rezervavimo krašto apsaugos reikmėms poveikis, atskirai aptariant ekonominės-makroekonominės raidos komponentus, socialinės-kultūrinės raidos komponentus, gamtinės aplinkos (kraštovaizdžio) komponentus ir aplinkosaugos komponentus.
Ataskaitoje nurodoma, kad krašto apsaugos reikmėms rezervuotoje teritorijoje gali būti steigiamos taktinės ir strateginės bazės, kuriose bus reikalinga ne tik „profesinė karinė darbo jėga, tačiau ir papildomas aptarnaujantis techninis bei administracinis personalas“. Vis dėlto teigiama, kad teigiamos pasekmės užimtumo rodikliams yra mažo reikšmingumo.
Kalbant apie finansinius išteklius ir ekonominę gerovę, ataskaitoje nurodoma, kad tokio didelio ploto teritorijos atidavimas krašto apsaugos reikmėms ne tik neturės teigiamų pasekmių, bet, priešingai, turės neigiamą poveikį, pabrėžiant, kad privatus nekilnojamasis turtas, esantis numatytoje teritorijoje, privalės būti išpirktas, o ten esantys gamtiniai ištekliai, pvz., valstybiniai ūkiniai miškai, nebegalės būti naudojami komercinėms reikmėms.
Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitoje taip pat aptariamas padidėjęs triukšmo lygis, kuris gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir gerovei, bei intensyvus karinės sunkiasvorės technikos judėjimas sausuma ir oru. Taip pat būtų ribojamas žmonių patekimas į teritoriją ir laisvas judėjimas.
Minėtame dokumente išreiškiamas susirūpinimas dėl to, kad, steigiant karinius poligonus, krašto apsaugos tikslais miškas gali būti paverčiamas kitomis naudmenomis išimties tvarka, nerengiant planavimo dokumentų ir nevertinant poveikio aplinkai. Taip pat pabrėžiama, kad „atsižvelgiant į tai, kad rezervinė teritorija krašto apsaugos tikslams numatoma 12 000 ha ploto ir yra vakarinėje Lietuvos dalyje, kur identifikuojamas didelio vaizdingumo kraštovaizdis, telkiasi etnokultūrinės savimonės branduoliai, numatomos tarpvalstybinės svarbos turizmo jungtys, poveikis kraštovaizdžiui ir paveldui numatomas neigiamas“. Ataskaitoje priduriama, kad pasekmės biologinei įvairovei ir ekosistemoms taip pat būtų neigiamos.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl karinės veiklos į aplinką išskiriama daugiau kaip 260 įvairių cheminių medžiagų, o karinių poligonų teritorijos užteršiamos naftos produktais, organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais, kurie vandeniu ir oru paplinta toli už poligono teritorijos. Ir tai gali būti, toli gražu, ne tik lokali problema. Ataskaitoje teigiama: „Natūralių ekosistemų ryšių suardymas, natūralių vandentakių hidromorfologiniai pokyčiai turi neigiamas pasekmes ne tik pačioje teritorijoje, bet galimai ir visam upės baseinui, taip pat ir jūros vandens kokybei.“ Grunto tarša neatsiejama nuo gruntinio vandens taršos, o ši kelia tiesioginę grėsmę žmonių sveikatai. Žmonių sveikatai ir net gyvybei grėsmę kelia ne tik triukšmo, oro, vandens bei dirvožemio tarša, bet ir ataskaitoje minimos „kariškos šiukšlės“ (sprogmenys, šaudmenys ir jų liekanos).
O kol vietos valdžios atstovai ramina gyventojus, teigdami, kad dar nėra jokių konkrečių planų, dalis žmonių, gyvenančių krašto apsaugos reikmėms rezervuotoje teritorijoje ar šalia jos, jau dabar patiria neigiamas pasekmes, nežinodami, ar verta pradėti arba tęsti statybos, remonto darbus, ar protinga sudaryti naujus nekilnojamojo turto pirkimo sandorius ir pan. Visiems aišku tik viena – ateitis miglota.

Violeta STASIŪNAITIENĖ

Pasak „Telšių naujienų“, bene pirmasis apie planuojamą naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje savo socialinėje paskyroje prabilo Akmenės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Tomas Martinaitis. Pasak jo, šiandien yra baigiamas ruošti naujasis Lietuvos teritorijos bendrasis planas, kuriame, reaguojant į laikotarpio realijas ir valstybės nacionalinio saugumo poreikius, planuojamas naujasis karinis poligonas Vakarų Lietuvoje, preliminariai rezervuojamos teritorijos Akmenės, Mažeikių, Telšių ir Šiaulių rajonuose. Esą tai – pirminiai planai, todėl numatytos teritorijos gali keistis į mažąją pusę.

Akmenės rajono savivaldybės vicemeras apie šiuos Krašto apsaugos ministerijos planus prabilo praėjusį antradienį – rugsėjo 29 d. – iškart po Šiaulių regiono plėtros tarybos narių pokalbio su krašto apsaugos viceministru Eimučiu Misiūnu.

Po kelių dienų, spalio 1-ąją, krašto apsaugos viceministras susitikime su Akmenės, Kelmės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų merais aptarė naujojo poligono steigimo galimybes, kurios numatytos jau minėtame, šiuo metu derinamame, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Deja, bet informacija apie susitikime aptartas galimybes meras Kęstutis Gusarovas su Telšių rajono gyventojais nepasidalijo. Apie tai vos keliais sakiniais Savivaldybės interneto svetainėje užsiminta tik po spalio 5 dieną įvykusio gyventojų piketo.

Surengė piketą
Pirmadienį į piketą dėl planų Vakarų Lietuvoje steigti karinį poligoną susirinko būrelis telšiškių. Su piketuojančiais gyventojais atvyko pasikalbėti Seimo nariai Valentinas Bukauskas ir Rimantė Šalaševičiūtė, Telšių rajono savivaldybės meras K. Gusarovas ir Tarybos narys Algirdas Bacevičius.
Seimo narys V. Bukauskas susirinkusius gyventojus ramino, esą jokių sprendimų dėl naujo poligono steigimo dar nėra priimta. Praėjusią savaitę rajonų merams pristatyta tik pirminė informacija. Anot parlamentaro, Krašto apsaugos ministerija vienpusiško sprendimo nepriims: visa informacija greitu laiku bus pristatyta visuomenei, vyks diskusijos. Išklausiusi bendruomenės balsą, turės apsispręsti Telšių rajono savivaldybės taryba. Ir tik tada telšiškių sprendimas bus perduotas Krašto apsaugos ministerijai.
V. Bukauskas išreiškė viltį, jog dėl naujojo poligono steigimo bendrą poziciją suras visų keturių rajonų – Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Šiaulių – savivaldybės. Esą taip bus lengviau atstovėti visuomenės interesus.
Seimo narė R. Šalaševičiūtė svarstė šiuo klausimu suburti Seime esančius Žemaičių grupės narius. O išgirdusi gyventojų nuogąstavimus, jog jų žemė ir turtas „su argumentu, kad tai daroma dėl valstybės saugumo, ir taškas“, gali būti paimti visuomenės reikmėms, patikino, kad nors galutinį žodį taria Vyriausybė, tačiau pats sprendimas „turi ateiti iš apačios“. Esą daugelis ne mažiau svarbių Lietuvai projektų ir iniciatyvų sustojo, kai jiems pasipriešino visuomenė.
Telšių rajono savivaldybės tarybos narys A. Bacevičius piktinosi, jog, kaip ir gyventojai, jis apie naujo poligono atsiradimą Vakarų Lietuvoje sužinojo iš socialinių tinklų, o ne iš rajono mero.
Savo ruožtu K. Gusarovas aiškino, jog niekas nuo visuomenės nebuvo slepiama. Esą „viskas yra laike“. Anot mero, jis sutarė su Nevarėnų, Tryškių ir Gadūnavo seniūnijų seniūnais, kad jie bendruomenių pirmininkams, seniūnaičiams išsiųstų visą reikiamą informaciją, o vėliau būtų suorganizuotas „gyvas“ susitikimas su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
Į gyventojų klausimą, ar palaiko naujo poligono steigimą, rajono vadovas sakė negalintis atsakyti. Esą pagal turimą informaciją kyla daugiau klausimų, negu gauta atsakymų.
„Kovosime ir nesustosime!“, „Gyventi šalia poligono teritorijos labai nesaugu“, „Mums liūdna“, „Esame pasimetę ir netikime“, – atvykusių pasikalbėti valdžios atstovų žodžius lydėjo piketo dalyvių šūkiai.