Zelenskis ir žiniasklaida vėl pagauti meluojantys – didžiausios jų apgavystės karo metu
ap story cover
Zelenskis, žiniasklaidos pakalikai pagauti pavojingiausiame mele
ALEXANDER RUBINSTEIN – 2022 M. LAPKRIČIO 18 D.
Demaskavus Kijevo melą, galėjusį sukelti trečiąjį pasaulinį karą, atėjo laikas panagrinėti ankstesnes Vakarų žiniasklaidos propaguotas apgaules.
Lapkričio 15 d. Lenkijos teritorijoje sprogusi raketa pražudė du civilius gyventojus ir sunaikino žemės ūkio techniką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Vakarų korporacinė žiniasklaida suskubo dėl sprogimo apkaltinti Rusiją, akivaizdžiai tikėdamiesi, kad taip bus paleistas NATO 5-asis straipsnis, pagal kurį NATO valstybės privalo karinėmis priemonėmis ginti viena kitą, kai jas užpuola priešiškos pajėgos.
Lenkijos ir NATO nariai, įskaitant JAV prezidentą Josephą Bideną, vėliau patvirtino, kad į Lenkiją pataikiusi raketa iš tikrųjų buvo Ukrainos priešlėktuvinė raketa S-300. Vis dėlto V. Zelenskis laikosi savo linijos ir dėl smūgio kaltina Rusiją, o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tebetvirtina, kad „galutinė atsakomybė tenka Rusijai“. Tuo tarpu žiniasklaidos priemonės, kurios refleksyviai rodė pirštu į Rusiją, buvo priverstos atsitraukti nuo savo pirminių pranešimų.
„Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, mūsų draugiškos šalies teritoriją. Žmonės žuvo“, – lapkričio 15 d., atakos naktį, tvirtino V. Zelenskis. „Kuo ilgiau Rusija jaus nebaudžiamumą, tuo daugiau grėsmių kils visiems, esantiems Rusijos raketų pasiekiamumo zonoje. Apšaudyti raketomis NATO teritoriją! Tai Rusijos raketų ataka prieš kolektyvinį saugumą! Tai labai reikšmingas eskalavimas. Turime imtis veiksmų.“
Kitą dieną V. Zelenskis laikėsi tvirtos pozicijos, nors daugėjo įrodymų, kad už tai atsakinga jo šalies priešlėktuvinė gynyba, ir pareiškė: „Neabejoju, kad tai ne mūsų raketa… Remdamasis mūsų karinėmis ataskaitomis, manau, kad tai buvo Rusijos raketa.“ Tuo metu dauguma analitikų atmetė Ukrainos prezidento vertinimą, įskaitant JAV vyriausybės remiamos žvalgybos iškarpos „Bellingcat“ įkūrėją, kuris rašė: „Šiuo metu, manau, kad būtų teisinga, jei kas nors, remdamasis dabartiniais įrodymais, sakytų, kad Rusijos raketa pataikė į Lenkiją, elgiasi neatsakingai.“
Rusijos ataka prieš NATO narę Lenkiją galėjo sukelti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos 5 straipsnį, kuris įpareigoja jos valstybes nares „ataką prieš vieną sąjungininką“ laikyti „ataka prieš visus sąjungininkus“. Tokia mobilizacija prilygtų Trečiajam pasauliniam karui.
Nepaisant aiškios tokios katastrofiškos eskalacijos grėsmės, o gal kaip tik dėl jos, Vakarų korporacinė žiniasklaida iš karto apkaltino Rusiją dėl smūgio, net nekeldama klausimo, kodėl Rusija Lenkijos žemės ūkio paskirties žemę laikė tokiu svarbiu kariniu taikiniu, kad būtų pasiryžusi rizikuoti pradėti plataus masto karą su 30 narių turinčiu NATO aljansu.
Iš pradžių „Associated Press“ paskelbė antraštę „Rusijos raketos per smūgį Ukrainai įskriejo į Lenkiją“. Straipsnyje buvo cituojamas „aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas“, o vėliau – „antras asmuo“.
Lapkričio 16 d. AP pradėjo nukreipti nuorodą į pirminį straipsnį į pataisą, kurioje buvo teigiama: „The Associated Press klaidingai pranešė, remdamasi aukšto rango JAV žvalgybos pareigūno, kalbėjusio su anonimiškumo sąlyga, informacija, kad Rusijos raketos kirto Lenkiją ir nužudė du žmones. Vėlesni pranešimai parodė, kad raketos buvo pagamintos Rusijoje ir greičiausiai paleistos Ukrainai ginantis nuo Rusijos puolimo.“
Žurnalas „Time Magazine“ paskelbė antraštę „Rusijos raketos įskrido į Lenkiją smūgio metu, žuvo du žmonės“ ir citavo AP pranešimą.
Fox News panašiai paskelbė: „Rusijos raketos kirto NATO narę Lenkiją, nužudė 2: vyresnysis JAV žvalgybos pareigūnas“, cituodama Associated Press. MSNBC savo antraštėje taip pat kaltino „Rusijos raketą“ dėl smūgio.
Toliau buvo CNN, kuri pranešė: „Lenkija teigia, kad Rusijos gamybos raketa nužudė du žmones, svarstys galimybę remtis NATO 4 straipsniu“. NATO 4 straipsnyje kalbama apie NATO valstybių susitikimus, kurie turi vykti, jei vienai iš jų kyla „grėsmė“, ir teoriškai jis būtų taikomas prieš bet kokį 5 straipsnio taikymą. Kaip ir CNN, „Reuters“ citavo Lenkijos užsienio reikalų ministeriją ir paskelbė antraštę: „Lenkija teigia, kad Rusijos raketa pataikė į jos teritoriją, o NATO svarsto atsaką“.
Laikraštis „The New York Times“ savo pranešimo apie raketos smūgį antrame sakinyje nurodė, kad „sprogimas įvyko Rusijai į Ukrainą paleidus apie 90 raketų“. Po dviejų eilučių „Times“ teigė, kad „vietos žiniasklaida nurodo, jog tai buvo Rusijos raketų smūgis“. Rekordinio laikraščio skaitytojai turėjo kelis kartus slinkti žemyn, kad net perskaitytų, jog Rusijos pareigūnai neigia atsakomybę.
Anksčiau, karo pradžioje, straipsnyje apie „Ukrainos propagandą internete“, „New York Times“ stengėsi sumenkinti Ukrainos vyriausybės polinkį skleisti netikras naujienas, teigdamas, kad Kijevo informacinis karas tik „dramatizuoja pasakas apie Ukrainos stiprybę ir Rusijos agresiją“. Straipsnyje cituojamas neįvardytas „Twitter“ vartotojas, kuris rašė: „Kodėl negalime leisti žmonėms patikėti kai kuriais dalykais? … Jei rusai tuo tiki, tai kelia baimę. Jei ukrainiečiai tuo tiki, tai suteikia jiems vilties“.
JAV žiniasklaidos parama Ukrainos propagandos pastangoms reiškė, kad ji be menkiausios skepticizmo užuominos nušvietė kai kuriuos įtartinus įvykius ir taip paskatino jų dar daugiau.
Tarp šių abejotinų įvykių buvo ir šie:
Kovo 8 d. Vakarų žiniasklaida pranešė, kad Mariupolio gimdymo namus atakavo Rusijos lėktuvai. V. Zelenskis teigė, kad šis išpuolis yra Rusijos „genocido“ prieš Ukrainą įrodymas. Tačiau pagrindinis liudininkas – AP nufotografuota ligoninėje buvusi nėščia moteris – teigė, kad tokio antskrydžio nebuvo, o netoliese esančius sprogimus sukėlė Ukrainos artilerijos sviediniai.
New witness testimony about Mariupol maternity hospital ‘airstrike’ follows pattern of Ukrainian deceptions, media malpractice@KitKlarenberg on the unraveling of another propaganda piece that highlights the AP's unsavory relationship with Azovhttps://t.co/PZ77TbWupT
— The Grayzone (@TheGrayzoneNews) April 4, 2022
Kovo 16 d. Ukrainos vyriausybė apkaltino tikslinį Rusijos oro smūgį sunaikinus Mariupolio dramos teatrą ir nusinešus nuo 300 iki 600 žmonių gyvybių. Vakarų korporacinė žiniasklaida propagavo ukrainiečių pasakojimą apie šį įvykį, nepaisant to, kad visiškai nebuvo filmuotos medžiagos, kurioje matytųsi raketų smūgis, nebuvo jokių vaizdų ar įrodymų, kad teatro viduje buvo daug žuvusių civilių, jokių vaizdų ar įrodymų, kad buvo bandoma gelbėti žmones, ir Mariupolio vietos gyventojų liudijimų, kad teatro teritoriją kontroliavę bataliono „Azov“ kovotojai inscenizavo sprogimą, siekdami išprovokuoti NATO karinę intervenciją. Iš nuotraukų matyti, kad „Azov“ kovotojai likus dienai iki sprogimo išvežė visas transporto priemones iš teatro stovėjimo aikštelės.
On March 15, numerous vehicles were parked in front of and alongside the Mariupol drama theater. Two days later, they were all gone. Which suggests the vehicles were removed just before the blast by Azov fighters – who controlled the theater – to prevent them from being damaged. pic.twitter.com/ppH41GckXF
— Max Blumenthal (@MaxBlumenthal) March 29, 2022
Dėl sprogimo Kramatorsko geležinkelio stotyje, dėl kurio buvo apkaltinta Rusija, nors sprogimą sukėlusios raketos „Tochka-U“ serijos numeris atitiko kitų Ukrainos arsenale esančių raketų serijos numerį ir ji buvo paleista iš Ukrainos kontroliuojamos teritorijos.
NATO-aligned Italian TV channel La7 scored a fantastic own goal. It showed the serial number of the Tochka-U missile that hit Kramatorsk station.Thanks to the serial number SH91579 the missile was traced back to the Ukrainian army. pic.twitter.com/lEsuGnf9DC
— Laura Ru (@LauraRu852) April 9, 2022
Karui įsibėgėjant, Bideno administracijos nariai, atrodo, ima nekantriai laukti savo klientų iš Ukrainos pasakų. „Tai darosi juokinga“, – lapkričio 16 d. laikraščiui „Financial Times“ sakė neįvardytas NATO pareigūnas. „Ukrainiečiai griauna mūsų pasitikėjimą ir atvirai meluoja. Tai yra destruktyvesnis dalykas už raketą“.
