Vidmantas Martikonis : "Kas nutiko su sankcijomis Rusijai? Gavosi „antreip“.

Vidmantas Martikonis

Kas atsitiko po to, kai Vakarai su labai dideliu Lietuvos valdžios entuziazmu, nusprendė įvesti sankcijas ir nebepirkti Rusijos energetinių išteklių? Turėjo nubausti Rusiją. Gavosi „antreip“.

Lietuvos ir visos Europos valstybių žmonės gavo beprotiškai brangstančias elektros, dujų, kuro kainas. Ir su nerimu laukia žiemos.

Rusija, per 6 mėn. nuo karo Ukrainoje pradžios, eksportavo energijos už 158 mlrd eurų. Eksporto apimtys, lyginant su pernai, sumažėjo tik 10 proc. Tačiau, dėl smarkiai pabrangusios energetikos kainų, Rusija išlošė, ir gavo daugiau pajamų, negu pernai.

Kaip čia gaunasi? Rusijai taikomos sankcijos, bet ji iš to laimi. Europa pralošia. JAV irgi laimi, nes turi savo energetinius išteklius, dar juos ir eksportuoja. Jos karo pramonė irgi dirba pilnu pajėgumu.

Europos politikai, ypač, tie, su „karštomis galvomis“, turi pripažinti, kad Rusijos energetikos „nepirkimo“ sankcijos neveikia. Kodėl? Todėl, kad ES atskiros valstybės, tiesiogiai ar per tarpininkus, toliau iš Rusijos perka dujas, naftą. Iš 158 mlrd eurų, kuriuos gavo Rusija už energetikos eksportą, 85 mlrd sumokėjo ES. Tai ar čia su Europos solidarumu viskas gerai?

Iš tos situacijos gerai uždirba ir tarpininkai. Pavyzdžiui, Turkija nupirko iš Rusijos energetikos už 10,7 mlrd eurų ir dalį jos brangiau perpardavė, tai pačiai ES. Rusija, taip pat padidino pardavimus Kinijai. Iš jos uždirbo 34,9 mlrd eurų.

Vakarų „nepirkimo“ sankcijos subyrėjo į šipulius ir davė priešingą efektą. Panašu, kad tai buvo labiau viešųjų ryšių triukas arba ekonomikoje nesigaudančių politikų fiasko.

Ką reikėtų daryti? Pripažinti, kad susimovėme ir kardinaliai keisti sankcijų pobūdį. Atšaukti draudimus pirkti rusiškus energetinius išteklius, tačiau visą dėmėsį sutelkti į „nepardavimo sankcijas“. Pačiu griežčiausiu būdu drausti Rusijai parduoti karinę įrangą, technologijas, medžiagas, reikalingas jos karinei pramonei. Aišku, tam reikalingas visų solidarumas. Tada, sankcijos bus ne populistinės, o veiks labai efektyviai ir tikslingai. Europos žmonės ir valstybės turės galimybę įsigyti pigesnę elektrą, dujas ar kurą. O Rusijos gauti pinigai bus nieko verti, tušti poperėliai, jeigu ji neturės galimybės įsigyti to, ko reikia karui palaikyti.

Rusiją gali susilpninti tik „nepardavimo“ sankcijos, o „nepirkimo“ sankcijos ją stiprina. Tik visada lieka klausimas, ar kurstydami emocijas, isteriją ir manipuliuodami visuomenės jausmais, Europos valstybių valdžioje esantys politikai, sugebės (norės) veikti racionaliai ir rezultatyviai? Kartais susidaro įspūdis, kad jiems tai nenaudinga. Kur kas patogiau, eskaluoti vykstantį karą ir nuolat gąsdinti Rusijos grėsme, tam, kad pridengti savo negebėjimą ir vidaus politikos nesėkmes…