Užgrobta valstybė (III dalis)

 

 

Užgrobta valstybė (III dalis)

 

Šiame straipsnyje yra tęsiama LRT specialios laidos [1] analizė skirta rinkimų į Seimą ir savivaldybes konstitucingumui ištirti.  Pirma šio straipsnio dalis yra publikuota čia [2]. Antra šio straipsnio dalis yra publikuota čia [3].

 

Speciali laida [1], skirta viešinti referendumus dėl mažoritarinės rinkimų sistemos. Laidoje dalyvauja referendumų iniciatoriai, iniciatyvinės grupės nariai: Janina Dovydaitienė (J.D.), Jonas Gediminas Punys (J.G.P.) ir Eugenijus Paliokas (E.P.). Taip pat ir mažoritarinės sistemos oponentai: Seimo socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė (D.Š.), Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras (S.Š), Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius (A.K.). Vedančioji Nemira Pumprickaitė (N.P.).

 

Analizės autorius dr. Jonas Ramanauskas (dr.J.R.).

 

Tęsiame šios LR specialios laidos [1] analizę nuo  5:00   min.

 

N.P. Pone Punį, ar Konstitucijos kaitaliojimas Jums nekelia abejonių, kad iš tiesų tą reikia daryti, verta?.

 

1. J.R. Tai visiškai bereikalingas klausimas, kurį “įpiršo” ponia Dovilė Šakalienė [3], nes Konstitucijos visiškai nereikia keisti, o reikia ją vykdyti. Vadinasi diskusija yra specialiai nevedama į šoną. Tokį darbą dirba profesionali Nemira Pumprickaitė klaidindama Lietuvos gyventojus.

 

J.G.P. Aš taip dažnai nesiūlau Konstitucijos keisti. Na pradžioje, jeigu leisite man pasakyti tokį dalyką. Aš bendrauju su žmonėmis, parašus renku, ir kitiems davęs tuos lapus, tai manęs žmonės iš praėjusios laidos manęs klausia, kas ta mažoritarinė sistema, kas ta proporcinė. Paprasti kaimo žmonės nesupranta. Tai dabar leiskit, štai pabandysiu išaiškinti, o po to jau grįšiu prie to. Tai va aš noriu atkreipti dėmesį, kad mažoritarinė, tai nuo tokio angliško žodžio –daugumos. Tai čia renkame žmogų, asmenį. Kas daugiausia balsų surinks, tai tas ir praeis aukščiau. Na o proporcinė, tai pagal sąrašus. Seimas turi mišrią sistemą. O dabar aš manyčiau, kad nereikia, dabar atsakau į tą klausimą, Konstitucijos kaitaliojimo. Kad Konstitucijos keisti nereikia. Tik Konstitucija man labai patinka. Bet tai paradoksas, kad tiek savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, tiek ir Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Ir jeigu leisite, aš pacituosiu.

 

Čia tarp kitko tokia sakykim aktyvistai šitoj srityje, kur akcentuoja įstatymų neatitikimą Konstitucijai, tai toks dr. Jonas Ramanauskas, kiek žinau jisai dabar sėdi Čikagoje, na ir profesorius Stasys Brunza. Vyresnės kartos žmonės žino, jis buvo auto lenktynininkas ir tikrai protingas žmogus buvo Seime, reiškia, ne taip seniai. 

 

1. J.R. Gerb. Jonas Gediminas Punys ne pilnai išvardina vertus paminėti asmenis akcentuojančius Seimo rinkimų ir savivaldybių rinkimų įstatymų antikonstituciškumą. Pirmiausiai, kai neseniai šių 2019 metų liepą sužinojau, tą klausimą visu rimtumu pakėlė prof. Stasys Brunza dar 2011-03-18, signataras Liudvikas Narcizas RASIMAS, Audrius Nakas. Prie Seimo rinkimų antikonstitucingumo viešinimo prisidėjo Vladas Turčinavičius, Vincentas Jasiulevičius ir kiti, o advokatė Aldona Birutė Jankevičienė ir advokatas Jonas Ivoška(2016-09-09, 2016-09-28), registruotais dokumentais apie tai informavo VRK, Prezidentūra, Seimą, Vyriausybę. Esmę atitinkančių atsakymų negavo.

 

Dr Jonas Ramanauskas šį klausimą savarankiškai pradėjo nagrinėti 2016-04-12 dieną ir pamačiau į jokius rėmus netelpantį Seimo rinkimų įstatymo antikonstucingumą [4] ir nedelsdamas pradėjau emailais informuoti apie tai Seimą, po to Prezidentūrą ir Vyriausybę. Jokių esmę atitinkančių atsakymų negauta, tik reti atsirašinėjimai. Išsiaiškinta, kad Lietuvos valdžia demonstruoja principingą kovą prieš Konstituciją, kuriai prisiekia ir Lietuvos valdžia yra nelegitimi, neteisėta.

 

Prof. Stasio Brunzos 2011-03-18 kreipmasis į Seimą

 

Atskirai dėmesio reikalauja prof. Stasio Brunzos 2011-03-18 kreipmasis į Seimą. Pacituosiu tik to dokumento dalį liečiančią rinkimus:

 

“Akivaizdu, kad visiškai vienodos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 str., 78 str. ir 119 str. formuluotės įstatymų nuostatomis turėtų būti vienodai traktuojamos, bet, deja, jos yra iškreipiamos (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu iš dalies – tik 71 Seimo narys renkamas tiesiogiai, Lietuvos Respublikos Savivaldybių rinkimų įstatymu – visiškai).  Tokiu būdu iš Lietuvos žmonių atimama  jų  konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, nes visi savivaldybių tarybų nariai renkami pagal partijų sąrašus.

Ypač keistai atrodo savivaldybių rinkimai, kadangi kaip tik savivaldybės pirmoje eilėje turėtų spręsti ūkinius, o ne politinius  klausimus.

 

 

(Atitinkamų teisės aktų šiuo klausimu priėmimo vilkinimas, deja, didina piliečių nusivylimą rinkimų sistema ir menkina jų tikėjimą savo galimybėmis dalyvauti šalies valdyme, todėl didelė dalis Lietuvos žmonių rinkimuose iš viso nedalyvauja.)

 

 

2. 2.   Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr.X-1599 (2008-06-12):

 

4 str. (Lygi rinkimų teisė) nustato, kad ,,…Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą…“;

5 str. (Tiesioginiai Respublikos Prezidento rinkimai)   nustato, kad ,,…Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų…“ (pvz. Latvijos Prezidento rinkimuose tarpininkas yra Parlamentas); 

6 str. (Slaptas balsavimas) nustato, kad ,,…Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama…“.

 

2.1. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 4 str. (Tiesioginiai rinkimai) kaip ir Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų įstatymo 5 str. nustato, kad ,,Seimo  narius rinkėjai renka be tarpininkų.“ Tuo tarpu tik 71 Seimo narys renkamas vienmandatinėse apygardose pagal šio straipsnio nuostatas, o daugiamandatėje apygardoje renkant kandidatus į Seimo narius pagal partijų sąrašus atsiranda tarpininkas – partija.

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 str. (Slaptas balsavimas) nustato, kad ,,Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai“.

 

Tokiu būdu LR Seimo rinkimų įstatymo 4 ir 5 str. konkretizuoja rinkimų sistemą ir rinkėjų pareigas.

 

 

2.2.  Lietuvos Respublikos Savivaldybių rinkimų įstatymo 4 str. (Tiesioginiai rinkimai) nustato, kad ,,Savivaldybių tarybų narius rinkėjai renka be tarpininkų“. Akivaizdu, kad renkant savivaldybių tarybų narius pagal sąrašus taip pat pažeidžiamos LR Konstitucijos ir LR Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 4 str. nuostatos, nes vėlgi atsiranda tarpininkas – partijos arba kiti visuomeniniai dariniai…..”

 

1. J.R. Ir Toliau savo 2011-03-18 kreipimesi į Seimą prof. S.Brunza pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip sutvarkyti rinkimų įstatymus taip, kad atitiktų LR Konstituciją. Noriu ypatingai atkreipti dėmesį į tai, kad jau 2011-03-18 kreipimesi prof.Stasys Brunza jau padarė fundamentalią, nepaneigiamą ir teisingą išvadą:

 

“Tokiu būdu iš Lietuvos žmonių atimama  jų  konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus…..”

 

Taigi kai rinkimų įstatymuose yra atimama Lietuvos žmonių konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, tuo būdu yra sunaikinti Lietuvos valstybės teisiniai demokratiniai pagrindai, o be jų valstybė pasidaro ir neteisinė ir nedemokratinė, o valdžia pasidaro nelegitimi, neteisėta. Štai apie ką prof. Stasys Brunza jau 2011-03-18 kalbėjo iš esmės, fundamentaliai ir teisingai: iš LR piliečių yra atimta konstitucinė teisė rinkti savo valdžią pagal lygią ir tiesioginę rinkimų teisę.  Tik hibridinis okupantas, stribas, kgbistas gali nesureaguoti į tokias fundamentalias prof. Stasio Brunzos pastabas Seimui. O jiems nė motais. Tai daug pasako apie Seimą, praktiškai viską: Seimas nelegtimus, neteisėta jo sudėtis. Pasižiūrėsime toliau į sąrašinio Seimo nario Stasio Šedbaro reakciją į tokį fundamentalų dalyką [1].

 

Ir Tai čia dar ne viskas. Labai aiškiai ir pagrįstai tą klausimą nagrinėjo ir lygios rinkimų teisės turinį išaiškino LR Konstitucinis Teismas 2015-10-20 [2]. Ir galų gale nereikėtų pamiršti ir LR signataro Liudviko Narcizo Rasimo 2016 m. balandžio 8 d. straipsnio “Gadinimas” [5].

 

Fundamentaliu antikonstitucingumo pasireiškimu Seime reiktų laikyti tokį faktą, kad Seimas LR KT lygios rinkimų teisės turinio išaiškinimo sakinio antrą dalį dėl lygių vienmandačių apygardų dydžio įgyvendino per mėnesį, o pirmos dalies “vienas rinkėjas – vienas balsas” vis dar neįgyvendino. Tokiu būdu Seimas įvykdė konstitucinį nusikaltimą dar ir dar kartą. Tai yra turime tyčinį tęstinį konstitucinį nusikaltimą.

 

Taigi dabar tęskime specialios laidos [1] analizę.

 

N.P. Ir jis teikia tokias pastabas? (dr.J.R. : Čia N.P. kalba apie prof. S.Brunzą).

 

J.G.P. Ir štai yra jo kreipimasis, kurį jis man perdavė. Kreipimasis į Seimą 2011 metais, kovo 18 diena. Bet jeigu leisit, galiu kažką perskaityti, o jeigu aš užimsiu daug laiko tai paskiau vėliau….

 

N.P. Būtų geriau, kad Jūs tiesiog atsakytumėte, kodėl Jūs renkatės šitą sistemą, o ne remtumėtės ponu Brunza, nes jis tą rašė… kelintais tai sakėti 2002-ais? 

 

J.G.P. 2011-ais…..

 

N.P. Tai Jūs tiesiog nuo savęs sakykit…jeigu Jums tinka ką jisai sako…

 

J.G.P. Aš tiesiog norėjau pacituoti straipsnius ir reiškia Seimo rinkimų straipsnius ir palyginti, jeigu galit.., tai aš taip ir padarysiu…

 

N.P. Prašau.

 

J.G.P. Štai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro tautos atstovai 141, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Na analogiškai Konstitucijos 119 straipsnis liečia ir savivaldybių tarybų rinkimus. Tai va atrodytų, kad akivaizdu, kad tie reikalavimai yra vienodi. Bet, deja, šie Konstitucijos reikalavimai yra iškreipiami, LR Seimo rinkimų iš dalies tik 71 narys renkamas pagal vienmandates, kiti pagal sąrašus. Na, o savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme visiškai ignoruojama ta Konstitucijos nuostata. Reiškia tokiu būdu iš Lietuvos žmonių yra atimama konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, nes visi savivaldybių tarybų nariai renkami pagal partijų sąrašus. O turi būti parašyta, kad ne taip.

 

1. J.R.Jonas Gediminas Punys labai puikiai ir akcentuotai išsakė fundamentalų faktą, kad išLietuvos žmonių yra atimta konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. Tai fundamentalus nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę, jos teisinius demokratinius pagrindus. Tie nusikaltėliai praktiškai jau yra įvardinti. Belieka tik pasižiūrėti, kaip į tokį fundamentalų dalyką sureaguos ponas sąrašinis Stasys Šedbaras kaip buvęs LR KT teisėjas. Kartu tenka pastebėti, kad Jono Gedimino Punio teiginys “LR Seimo rinkimų iš dalies tik 71 narys renkamas pagal vienmandates, kiti pagal sąrašus” nėra tikslus. Esmė tame, kad sąrašiniai yra renkami daugiamandatėjė ir vienmandatėse. Todėl sąrašinių yra pilnas Seimas, tik penki save išsikėlę yra nesąrašiniai, dabar gal trimis daugiau.

 

N.P. Pone Šedbarai, ką Jūs manote apie tą Konstitucijos iškraipymą?

 

S.Š. 55 straipsnis. Ir savivaldos, jie abu analogiški. Na tai mūsų rinkimai, kurie vyksta, jie ir yra visuotiniai, nėra jokios grupės eliminuojamos iš rinkimų, visi yra lygūs rinkdami, tiek moterys tiek vyrai, ir tiesiogiai, nėra jokių rinkimų kolegijų, kaip Amerikos prezidentą renkant ir slaptai balsuojama. Visos sąlygos yra išdėstytos. Na su kolega Stasiu Brunza mes buvome ketverius metus komitete nuo 2012 metų. Jis yra puikus lenktynininkas, bet beveik visi projektai, kuriuos jis teikė kaip tik prieštaravo Konstitucijai, kaip teisės departamentas rašydavo. Ir aš norėčiau sureaguoti prieš tai, kaip pasakyta ponios Dovydaitienės frazę, o kas trukdo šiaip piliečius išsikelt ir konkuruot. Juk niekas netrukdo. Ir ne vienas toks yra Seimo narys, kuris pats save išsikelia, ir išrenkamas. Na tiesa po to jis neranda savo vietos, jis įeina į taip vadinamą mišrią grupę, neturi jokios politinės įtakos parlamente, ir nieko negali pasiūlyti nei Valstybei nei savo rinkėjams. Būtent, turbūt modernus pasaulis nieko gero nėra išradęs kaip pačią prasčiausią, anot Čerčilio, valdymo formą demokratiją. Jinai yra nors ir bloga, bet kol kas nieko geresnio niekas nesugalvojo. O jeigu demokratinė valdymo forma, tai tam reikalinga pliuralistinė visuomenė. O pliuralizmas yra per politines partijas. Nėra kito kelio ir nėra kito modelio.

Dabar, kad žmonės mažai eina į partijas, tai mes galime padėkoti daug kam. Netgi kai kuriems savo pirmiesiems asmenims, kurie devynerius metus mušo partijas, o dešimtaisiais praregėjo.

 

N.P. Tai Jūs čia apie prezidentę?

 

dr.J.R. Tai čia noriu atkreipti dėmesį į prof. Stasio Brunzos APŠMEIŽIMĄ, kurį atliko sąrašinis Seimo narys Stasys Šedbaras sakydamas: “Stasiu Brunza…beveik visi projektai, kuriuos jis teikė kaip tik prieštaravo Konstitucijai,…”. LR Konstitucinio teismo išaiškinimas [2] parodo, kad teisus yra prof. Stasys Brunza, o ne kažkokie “departamentai” ar sąrašinis Stasys Šedbaras, kuris yra suinteresuotas sąrašų išlikimu, nes pats yra sąrašinis. Tai tokius antikonstitucininkus ir parinko specialios laidos organizatoriai.

Matydamas sąrašinio antikonstitucininko Stasio Šedbaro veiklą šioje laidoje, žvilgtelėjau į jo biografiją Vikipedijoje:

“1981 m. su pagyrimu baigė teisė studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. MRU TF apgynė socialinių mokslų (teisės krypties) daktaro disertaciją (2005 m.). 1981–1982 m. buvo kadrų inspektorius, juriskonsultas vienoje iš Vilniaus ūkinių organizacijų. 1982 m. vieno iš Vilniaus miesto administracinių rajonų prokuratūros stažuotojas, prokuroro padėjėjas, vyresnysis prokuroro padėjėjas, nuo 1987 m. Vilniaus rajono teismo teisėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (1989–1992 m.), nuo 1992 m. iki 1993 m. LR teisingumo ministro pavaduotojas, 1993 m. LR Konstitucinio Teismo teisėjas, advokatas (nuo 1996 m. kovo mėn. iki 1998 m., nuo 2000 m. lapkričio mėn.), Stasio Šedbaro advokatų kontoros advokatas (nuo 2002 m. balandžio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d.)……. 1996 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius už nuopelnus kuriant Lietuvos teisinę sistemą bei pastangas stiprinant valstybingumą.”

 

Tiesiog į akis krenta “kadrų inspektorius” sovietiniais laikais ir kartu tai duoda atsakymą, kodėl sąrašinis S.Šedbaras kovoja prieš Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus. O taip pat teisininko kvalifikacija  yra labai  abejotinos vertės[6]. Lengva pastebėti, kad sąrašinis ir buvęs LR KT teisėjas S.Šedbaras visai nekreipia dėmesio į Jono Gedimino Punio išreikštą fundamentalų faktą, kad “iš Lietuvos žmonių yra atimta konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus”, kuris reiškia, kad principialiai Lietuvoje nėra jokios demokratijos, o rėmimasis Čerčiliu yra tik apgaulė. Matome, kad ponas S.Šedbaras yra profesionalus aferistas. Nepastebėti to fundamentalaus fakto apie atimtą konstitucinę teisę gali tik labai nesąžiningas žmogus, praktiškai konstitucinis nusikaltėlis. Atimti konstitucinę piliečių teisę gali tik okupantas, hibridiniai stribai, penktoji kolona, tiesiog čekistai.

 

S.Š. Taip. Tai dabar jeigu mes kalbame apie rinkimų sistemą. Man atrodo, kad Lietuvos rinkimų sistema, na jau niekas negali būti geriau subalansuota, kaip Lietuvoje. Nuo  1992 metų, tiek kiek turim Konstituciją, tiek yra ir rinkimų modelis. Žmonės prie to priprato ir man atrodo šita sistema funkcionuoja. Ji vienu metu toliau formuotis, ko mes neturėjom, neturėjom turbūt nuo pat 1918 metų, stiprių politinių partijų, tai todėl yra mažiau žmonių negu pavyzdžiui Švedijoje, ten apie 90 procentų politinėse partijose žmonių yra. Gal dabar tie skaičiai yra pasikeitę. Antras dalykas, yra ir ta vadinama vienmandatė, vadinkime vienmandate sistema, kuri, kurioje žmonės gali konkuruoti ir būti išrinkti. Beje, jeigu mes paimtume sistemą proporcinę  arba sąrašų, tai man pats geriausias pavyzdys yra signataras Vidmantas Žiemelis, kuris 2008 metų rinkimuose buvo 141-as ir buvo išrinktas į Seimą kaip 34-as, jeigu neklystu. Tai galimybės reitinguoti ir pasirinkti žmones š vieno iš kito sąrašo, kur tau yra priimtinesnis yra kokios tik nori ir šiaip jos, jas galima svarstyti, bet paimkim tos pačios savivaldos rinkimus, mes turim tiesiogiai renkamus merus.

 

1. J.R. Šis sąrašino Stasio Šedbaro pasisakymas vėlgi yra skirtas tam, kad nukreipti dėmesį nuo fundamentalaus fakto, kad iš LR piliečių yra atimta konstitucinė teisė rinkti Seimą ir savivaldybes pagal lygią ir tiesioginę rinkimų teisę. Kaip Seimo nariui, kaip buvusiam LR KT teisėjui tiesiog privalu žinoti LR KT išaiškinimą dėl lygios rinkimų teisės turinio. Manau, kad tikrai žino, tačiau kaip ypatingo nesąžiningumo asmuo, praktiškai konstitucinis nusikaltėlis Stasys Šedbaras, net jam apie tai visai ką tik Jono Gedimino Punio informuotam, nieko negirdi, nieko nesupranta. Čia nėra kažkokio “departamento” nuomonė, nes lygios rinkimų teisės turinys, kurį atskleidė 2015-10-20 LR Konstitucinis Teismas, yra paremtas Europos teise, LR Konstitucija, sveiku protu.

Yra labai sunku surasti kokį nors tinkamiausią žodį įvertinti S.Šedbaro niekingą, klaidinantį, antikonstitucinį pasisakymą. LR KT išaiškindamas lygios rinkimų teisės turinį kalba ne apie vyrus ir moteris, o apie tai, kad kiekvienas rinkėjas turi turėti tik vieną balsą, o ne taip kaip dabar. Kai balsuoja už partinį, tai gali jam atiduoti net iki trijų balsų ir ne visiems vienodai. O partiniai dar ir finansiškai yra nelygūs, nes grobia biudžetinį finansavimą, tai yra veikia kaip vagys pagal įstatymą.

 

Išvados: Pateikta, kiek man žinoma pirmą kartą, prof. Stasio Brunzos dar 2011-03-18 kreipimesi į Seimą išsakyta fundamentali nuostata, kad “Tokiu būdu iš Lietuvos žmonių atimama  jų  konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, nes visi savivaldybių tarybų nariai renkami pagal partijų sąrašus.”

Perfrazuojant ir patikslinant prof. S.Brunzos mintį turime, kad iš Lietuvos piliečių yra atimta konstitucinė teisė rinkti Seimą ir savivaldybių tarybas pagal lygią ir tiesioginę rinkimų teisę įtvirtintą LR Konstitucijoje, 55 ir 119 straipsniai.

Buvęs LR KT teisėjas, dabar sąrašinis Seimo narys Stasys Šedbaras, būdamas asmeniškai suinteresuotas palikti esamą antikonstituicnę rinkimų sistemą, diskusijoje vykdė iš esmės neteisingą aferistinę antikonstitucinę veiklą ir kovojo prieš Lietuvos valstybės teisinius demokratinius pagrindus, o taip šmeižė prof. Stasy Brunzą, kalbėdamas apie jį kaip pajuokos objektą, jo mintis įvardindamas antikonstitucinėmis. 

 

Post Scriptum: Šiek tiek ne į temą

 

Laikau labai puikiu, įžvalgiu prof. Stasio Brunzos 2011-03-18 kreipimesi į Seimą pastebėjimu, kad „Tokiu būdu iš Lietuvos žmonių atimama  jų  konstitucinė teisė dalyvauti valdant šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, nes visi savivaldybių tarybų nariai renkami pagal partijų sąrašus.” 

Kaip žinia beveik visi Seimo nariai taip pat yra sąrašiniai, nes sąrašiniams suteikta teisė antrą kartą dalyvauti rinkimuose į tą patį Seimą per tuos pačius rinkimus vienmandačiuose rinkimuose, kad būti išrinktu dar kartą arba pirmą kartą. Taigi vienmandačiuose rinkimuose dalyvaujantys sąrašiniai yra aprobuotieji sąrašiniai, taip kaip sovietiniais laikais, neaprobuoti tikrai negalėjo dalyvauti “rinkimuose” į valdžią.

Labai teigiamai vertindamas prof. S.Brunzos 2011-03-18 pacituotąjį kreipimąsi į Seimą kartu pastebėsiu, kad tai yra labai gera  programinė rinkiminė nuostata vykdymui arba to klausimo iškėlimui visose Seimo struktūrose, plenariniuose posėdžiuose, spaudoje, nes tai labai fundamentalus klausimas liečiantis Valstybės teisinius demokratinius pagrindus ir pačios valdžios legitimumą, teisėtumą.

Taip susiklostė, kad šeši “Drąsos kelio” partijos nariai sąrašais pateko į 2012 Seimą, o septintuoju sąraše buvo prof. Stasys Brunza. Tačiau ir prof. Stasys Brunza po kiek laiko 2014.07.01 -2016 tapo Seimo nariu [6]. Tikrai manau, kad prof. Stasys Brunza tikrai stengėsi tas savo idėjas įgyvendinti, nes net jo Vikipedijos aprašyme yra nepadoriai parašyta: “ Seime pasižymėjo daugeliu abejotinos vertės teisės aktų projektų pateikimu.” Nežinau kaip dėl to daugelio “abejotinos vertės”, tačiau jau vien tai, kad rūpinosi fundamentaliai pačiu valstybės pagrindu atkurti valdžios teisėtumą, konstitucingumą parodo, kad jis visa galva jau vien dėl tokio vieno pasiūlymo yra aukščiau už visus kartu sudėtus visų 7 Seimų narius kartu. Tik Drąsos kelio partijos  sąrašinis Seimo narys Audrius Nakas (2015.04.14-2016) yra 2016-09-15 suorganizavęs Seime konferenciją tuo klausimu “Seimo rinkimai kazino principu – visų Lietuvą persekiojančių nelaimių priežastis”, kitaip sakant kaip išmanydamas reagavo į mano visiems be išimties Seimo nariams nusiųstą 2016-09-11 straipsnį “ULTIMATUMAS  Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo”[6]. 

Tai šioje vietoje matau prof. Stasio Brunzos nenuoseklumą nereaguoti į esminį Valstybės klausimą siekiant atkurti atimtas konstitucines Lietuvos piliečių teises rinkti Seimą pagal lygią ir tiesioginę rinkimų teisę, taip atkuriant Valstybės teisinius demokratinius pagrindus.

Esmė tame, kad jeigu Valstybėje būtų tinkamai reaguota į 2011-03-18 prof. Stasio Brunzos kreipimąsi, tai galimai net galėjo nebūti ir su teisingumu nieko bendro neturintis Garliavos 2012-05-17 šturmas pagrobiant nuskriaustą Deimantę, kurios pagalbos šauksmo neišgirdo nei antikonstitucinis Seimas, nei kitos valdžios struktūros.

Taip pat ir Deimantės teta Neringa, buvusi Seimo narė, nesistengė Lietuvos valdžios antikonstitucingumo klausimo panaudoti save ginant nuo ekstradicijos iš JAV. JAV teismai klaidingai mano, kad Lietuva yra teisinė ir demokratinė valstybė ir joje galima  teisiajam apsiginti. O čia teisiuosius padaro kaltais, o kaltus išteisina. Viskas kaip čekistų valdomoje Maskovijoje.

Buvo ir yra ypatingai nusikalstama Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, Seimo narių priesaikoms, kai privalomai turėjo būti atkurti Lietuvos valstybės teisiniai demokratiniai pagrindai ne vien po prof. S.Brunzos  2011-03-18 kreipimosi į Seimą, bet ypač ir nedelsiant po LR KT 2015-10-20 lygios rinkimų teisės turinio išaiškinimo, jau nekalbant apie “ULTIMATUMĄ  Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” [6], kur viskas detaliai Seimo nariams buvo išaiškinta su tiksliomis nuorodomis į LR KT išaiškinimą. Tas nereagavimas aiškiausiai parodo, kad Seimo nariai yra ypatingo nepadorumo, ypatingo nesąžiningumo, ypatingo neteisingumo ir neprotingumo asmenys tyčia veikiantys prieš Lietuvos valstybę kaip hibridiniai stribai, penktoji kolona, okupantai, valdžios užgrobėjai.

 

 

Literatūra:

 

1. 2019-06-21 LRT video „Speciali laida. Mažoritarinė rinkimų sistema: ar įmanomas Lietuvos Seimas ir savivaldybių tarybos be partinių asmenų?” (https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000072546/speciali-laida-mazoritarine-rinkimu-sistema-ar-imanomas-lietuvos-seimas-ir-savivaldybiu-tarybos-be-partiniu-asmenu).
2. 2019-08-29 straipsnis Užgrobta valstybė (I dalis)

(http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-uzgrobta-valstybe-i-dalis/

http://www.ekspertai.eu/uzgrobta-valstybei-dalis99507/)

3. Užgrobta valstybė (II dalis)

(http://biciulyste.com/aktualijos/dr-jonas-ramanauskas-uzgrobta-valstybe-ii-dalis/

https://www.laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=9120:uzgrobta-valstybe-ii-dalis&catid=33&Itemid=141

http://www.ekspertai.eu/uzgrobta-valstybeii-dalis99524/)

4. 2016-04-13 straipsnis “Eilinį kartą antikonstituciniai rinkimai – valdžia nelegitimi” (http://www.ekspertai.eu/eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitymi88021/

http://www.aidas.lt/lt/politika/article/14506-04-15-eilini-karta-antikonstituciniai-rinkimai-valdzia-nelegitimi).

5. 2016-04-08 L. N. Rasimo straipsnis “Gadinimas” (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/l-n-rasimas-gadinimas.d?id=70883084).
6. 2016-09-11 straipsnis “ULTIMATUMAS  Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” (http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825/).
7. 2019-10-13 BNS straipsnis “Seime siūloma pusę savivaldybių tarybų narių rinkti vienmandatėse apygardose” (https://www.alfa.lt/straipsnis/50403376/seime-siuloma-puse-savivaldybiu-tarybu-nariu-rinkti-vienmandatese-apygardose).

 

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com

2019-10-14