Už vieną stendą apie laukinius gyvūnus Susisiekimo ministerija moka 117,9 tūkst. eurų

Už vieną stendą apie laukinius gyvūnus Susisiekimo ministerija moka 117,9 tūkst. eurų

Šviesoforų skandale minima UAB „Maniga“ (ji pernai laimėjo konkursą prižiūrėti šviesoforus Vilniuje už 2,01 mln. eurų) neseniai laimėjo dar vieną automobilių kelių direkcijos (AKD) prie Susisiekimo ministerijos konkursą – už 117,9 tūkst. eurų įrengti „įspėjimo apie laukinius gyvūnus įrangą“.

Šio KAD konkurso pavadinimas – „VAIRUOTOJŲ ĮSPĖJIMO APIE LAUKINIUS GYVŪNUS KELYJE ĮRANGOS PROJEKTAVIMAS IR ĮRENGIMAS“. Jo tikslas – pagal pateiktą techninę specifikaciją suprojektuoti ir įrengti stambių gyvūnų fiksavimo priemones valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 km iki 38,253 km.

Bendra pirkimo vertė
Vertė be PVM: 117955.00 EUR

Iš esmės toks konkursas reiškia, kad palei kelią reikės pastatyti stendą, kuris įspės vairuotojus, kad per kelią gali eiti laukiniai gyvūnai. Darbas kaip ir nėra labai sudėtingas, tačiau už vieno stendo pastatymą mokėti 117,9 tūkst. eurų – net ir tokiai turtingai organizacijai kaip AKD tai prabanga.

Kita vertus, prisiminkime Skvernelio vyriausybės rypavimus, kad nebeliko pinigų kelių remontui.

Dar įdomiau, kad KAD buvo pateikusi dar vieną šio konkurso dalį – „
Pagal pateiktą techninę specifikaciją suprojektuoti ir įrengti stambių gyvūnų fiksavimo priemones valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys ruože nuo 37,824 km iki 38,253 km.

Maksimali pasiūlymo kaina: 242 000 Eur (PVM įskaičiuota).
Kam KAD prireikė skaičuoti per kelią prabėgančius šernus ar lapes, ir už tai ištaškyti ketvirtadalį milijonų eurų?

Atsakymo į šiuos klausimus AKD redakcijai dar nepateikė.

Sveiki, siunčiame LAKD atsakymą:

Pagal viešai skelbiamą techninę specifikaciją (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=451033 ; priedas Nr. 1, 3-io skyriaus 3.2 punktas):

„ Turi būti panaudoti ne mažiau kaip 4 kintamos informacijos kelio ženklai (toliau –KIŽ), po 2 kelio ruožo pradžioje ir pabaigoje, transporto priemonių judėjimo kryptimi. Vienas iš dviejų KIŽ turi atvaizduoti greičio ribojimo ženklus, kitas toje pačioje vietoje – įspėjimo ženklą dėl laukinių gyvūnų.“

Pagarbiai

Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus
Komunikacijos vadybininkas

Pagalvokite apie aplinką prieš spausdindami šį laišką!

Šiaip tai jau akivaizdu, kad visas tas bardakas su Vilniuje nukabintomis „žalio posūkio“ rodyklėmis yra naudingas tiems, kurie tas rodyklėles užkabina, paskui vėl pakabina.
Jau paskelbta, kad „žalių rodyklių“ nuėmimas Vilniuje kainuos virš 100 tūkst. eurų – nors darbo – kelioms minutės – atsuktuvu atsukti rodyklę ir ją nuimti. Tačiau ministerija už tai moka šimtus tūkstančių eurų ir toliau mums postringauja apie eismo saugumą.
Tai, kad žalias rodykles nuimti sugalvojo garsusis „prietaisas“, ekspremjeras Algirdas Butkevičius, prisipažino jis pats.
Jis aiškino, kad taip buvo nuspręsta padaryti kažkokių ekspertų, kaip dabar paaiškėjo, melagingomis išvadomis.
Vien Vilniuje buvo 120 žalių rodyklių, kurios lengvino eismą, tačiau dabar jų neliko nė kvapo, ir sostinė dabar skęsta automobilių spūstyse.
Nors ministerija aiškina, kad žalios rodyklės pašalintos neva todėl, kad nesaugu per sankryžas eiti pėstiesiems, yra priešingai – panaikinus rodykles, automobiliai gali sukti į dešinę tik degant žaliam signalui. Tas pats signalas dega ir pėstiesiems, kurie eina per gatvę ir pasukti į dešinę automobiliams – jokių galimybių. Tai vairuotojai prastovi vietoje, kol praleidžia pėsčiuosius, ir dažnai į dešinę nespėja pasukti nė vienas automobilis.
Sprendimą panaikinti žalias rodykles priėmė A. Butkevičiaus vyriausybė dar prieš penkerius metus, 2014 m. spalio 3 dieną, pranešė tv3.lt. Susirūpinusi dėl vykstančio, kaip tuomet vadinta, karo keliuose, Vyriausybė nusprendė pakeisti kelių eismo taisykles ir panaikinti žalias rodykles. Tiesa, numatė 5 metų pereinamąjį laikotarpį miestams pasiruošti – praplatinti sankryžas ir privažiavimus iki jų, įrengti naujus šviesoforus. „Nebuvau prieš lenteles. Nematėm jokių grėsmių“, – sako buvęs premjeras A. Butkevičius. „Turime žiūrėti ne tiek patogumų, kiek gyvybių ir nelaimingų atsitikimų prevenciją.
Tai pirmas prioritetas. Reikia turėti statistiką, kiek įvyko eismo įvykių dėl to. Nereikėjo iš karto visur panaikinti. Reikėjo palengva, kur didesnis transporto srautas – palikti“, – pasakoja buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Prieš Vyriausybės sprendimą panaikinti žalias rodykles, Kelių ir transporto tyrimo institutas atliko tyrimą 24-iose intensyviose Kauno ir Vilniaus sankryžose. Jose per penkerius metus buvo užfiksuota vos po keletą susidūrimų ir užvažiavimų ant pėsčiųjų, daugiausiai pasibaigę sužalojimais. Tai, esą, buvo pakankamas pagrindas lenteles uždrausti visoje Lietuvoje. „Dėl žalių rodyklių žymiai dažniau atsiranda konfliktinės situacijos, eismo įvykiai negu įprastose sankryžose. 2009-2013 m. tiriamose Kauno sankryžose, kur buvo žalios rodyklės, žuvo 4 žmonės, 128 sužeisti“, – kalbėjo Susisiekimo ministerijos atstovas Vidmantas Pumputis.
. Vilniuje įrengti ir eksploatuoti šviesoforus pastaruoju metu daugiausia konkursų laimi įmonė „Maniga“. Pastaraisiais metais ji laimėjo užsakymų už daugiau kaip 3 mln. eurų, Kaune – daugiau kaip milijono eurų vertės, Klaipėdoje – 0,5 mln. eurų. Gatvėms rekonstruoti ir žymėti iš savivaldybių milijoninių užsakymų sulaukia ir bendrovė „Biseris“. Sankryžas, kuriose buvo žalios rodyklės, eismo specialistai ragina rekonstruoti, įrengti naujus šviesoforus, papildomas šviečiančias sekcijas. O tai yra papildomos pajamos tuo užsiimantiems verslininkams.