Už tiesą apie teisėjų darbelius – kalėjimas pensininkui ir invalidui A.Jankūnui
Jankunas
Už tiesą apie teisėjų darbelius – kalėjimas pensininkui
Aurimas Drižius
Šiandien buvau apklaustas kaip liudininkas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo O.Zaicevo nagrinėjamojoje pensininko invalido Alfredo Jankūno byloje.
Pastarasis kaltinamas pagal 170 str. „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“ – už tai, kad parašė straipsnį „Ar vėl atgimsta antibaltizmas“, kuris buvo išspausdintas „Laisvame laikraštyje“ 2015 m.
Šiame straipsnyje A.Jankūnas išsakė savo neigiamą požiūrį apie kai kuriuos žydų tautybės žmones, ir teisėjo O.Zaicevo buvo pasodintas už grotų, dar tebevykstant teismo procesui.
Dar anksčiau A.Jankūnas buvo nuteistas už „nepagarbą teismui“ ir tariamą Kauno apygardos teismo teisėjo Algimanto Kukalio šmeižtą.
Kaunietis pensininkas invalidas Alfredas Jankūnas (nuotr. viršuje) buvo įkištas į kalėjimą vien už tai, kad bandė apginti Kauno daugiabučių namų bendrijos interesus. Būdamas inžinierius ir vienos Gyvenamųjų namų bendrijos pirmininkas, A.Jankūnas pareikalavo, kad šilumą teikianti „Kaune Energija“ pateiktų dokumentus apie turėtas išlaidas, tačiau vietoj to sulaukė baudžiamosios bylos ir psichiatrinės ligoninės.
Teisėja A.Kukalį pensininkas pavadino „kyšininku“ ir „banditu“, ir pateikė tokius epitetus pagrindžiančius dokumentus. Nors ir praleidęs mėnesį suimtas Lūkiškių kalėjime ir du mėnesius – Pravieniškių kolonijoje, A.Jankūnas nenusileidžia, ir LL pateikė įrodymus, kodėl jis taip galvoja. Teisėjai bandė jį „pagydyti“ siųsdami į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, tačiau ten daktarai nustato, kad jis „nėra durnas“, tačiau gal kiek per karšto būdo.
A.Jankūnas su teisėju A. Kukaliu susitiko dar 1992 m., kai A.Jankūnas su šeima važiavo Klaipėdoje, ir buvo sustabdytas policijos neva už greičio viršijimą. „Tačiau aš niekaip negalėjau viršyti greičio, kadangi mieste važiavau kartu su automobilių kolona, – pasakojo A.Jankūnas, – be to, nuo mane stabdžiusio policininko pajutau sklindant alkoholio kvapą – policininkas buvo girtas. Jis taip ir surašė protokolą – girtas net nesugebėjo parašyti mano pavardės – parašė ne tai Jankauskas, ar kaip kitaip. Todėl padaviau kelių policiją į teismą. Bylą nagrinėjo Kauno apylinkės teismo teisėjas A.Kukalis, kuris atmetė mano skundą, ir paliko galioti baudą“.
Tačiau savo nutarime teisėjas A.Kukalis jau tada įrašė, kad jis byloje vertino kelių policijos surašytą protokolą, tačiau teismo posėdis vyko 1992 m. spalio 27 d. Byloje yra policijos pastaba, kad minėtas protokolas į teismą ir buvo išsiųstas spalio 27 d., todėl tą pačią dieną, kai jis buvo išsiųstas, jis tikrai negalėjo būti gautas ir išnagrinėtas teisme.
Kai A.Jankūnas pakėlė teisme triukšmą, kad teismas galimai klastoja bylos medžiagą, minėta administracinė byla tiesiog dingo iš teismo. Ją pradanginti labiausiai buvo suinteresuotas tas pats teisėjas A.Kukalis, kad neliktų pėdsakų apie bylos klastojimą, tačiau bet kokie A.Jankūno bandymai priversti prokuratūrą surasti pradangintą bylą baigėsi niekuo.
Faktą, kad buvo neteisingai nubaustas, pripažino ir kelių policininkai, gražinę A.Jankūnui jo vairuotojo pažymėjimą.
Kauno apylinkės teisme „dingo“ byla, kurioje teisėjas A.Kukalis galimai klastojo savo nutartį
Teisėjas A.Kukalis (nuotr.) sugebėjo išnagrinėti bylą tą pačią dieną, kai ji buvo išsiųsta iš policijos. Vėliau ta byla „apskritai pradingo“ Kauno apylinkės teisme
Tačiau tuo istorija nesibaigė – A.Jankūnas kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir Seimo kontrolierius, kad nustatytų kaltuosius dėl bylos dingimo.
Seimo kontrolierius S.Stažys 1998-11-24 parašė tokią pažymą:
Dėl piliečio Alfredo Jankūno prašymo tyrimo
Į Seimo kontrolierių su prašymu kreipėsi pil. A. Jankūnas, gyv. Šiaurės pr. 99-22, Kaune, ištirti civilinės bylos Nr.2-5021/92 dingimo Kauno miesto apylinkės teisme aplinkybes.
Tyrimo metu nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teisme 1992 10 27 buvo nagrinėta minėta civilinė byla pagal A.Jankūno pareiškimą dėl Klaipėdos kelių policijos paskirtos už greičio viršijimą 65 rublių baudos panaikinimo. Kauno miesto apylinkės teismo 1992 10 27 sprendimu pil.A. Jankūnui paskirta bauda buvo palikta galioti. Pagal tuo metu galiojančius įstatymus pil.A. Jankūnas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo užprotestavimo priežiūros tvarka. Lietuvos Aukščiausiajame teisme, išnagrinėjus pil. A. Jankūno pareiškimą, buvo atsisakyta protestuoti. Tuo teisminis šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo baigtas.
Tačiau 1993 04 07 raštu Nr.04/336 pil. A. Jankūnas j prašymą susipažinti su civilinės bylos medžiaga gavo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo A.Rinkevičiaus pranešimą, kad minėtos bylos raštinėje nėra ir aiškinamos bylos dingimo aplinkybės, apie ką jam bus pranešta po 10 dienų. Tačiau mūsų atlikto tyrimo duomenis, bylos dingimo aplinkybės nenustatytos iki šiol. Pareiškėjo A.Jankūno kreipimosi tuo klausimu į Seimo kontrolierių pagrindu 1998 09 29 raštu Nr.98/04-1074 kreiptasi į Kauno miesto apylinkės teismo pirmininką V.Masioką pateikti minėtos civilinės bylos dingimo aplinkybių tyrimo medžiagą. Į tai Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E.Inokaitis 1998 10 02 raštu Nr.S-153-01-22 pateikė informaciją, jog civilinės bylos 021/92 dingimo aplinkybių patikrinimo medžiaga neišlikusi teismo raštinėje. Tokiu būdu su prašymu ištirti pil.A.Jankūno keliamą klausimą buvo kreiptasi į Teismų departamentą prie Teisingumo ministerijos. Tačiau Seimo kontrolieriui buvo atsakyta, jog nustatyti bylos dingimo aplinkybes nėra galimybės ir nurodė CPK numatytą dingusios bylos atstatymo tvarką, kurią ėjas A.Jankūnas (kaip nurodoma rašte, nepasinaudojo) ir tai, kad bylos atstatymas neturi prasmės, nes bylos dingimas neturi jokios įtakos baigtam nagrinėti teisminiam ginčui.
Įvertinus šiuos Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos teiginius, išdėstytus 1998 09 17 rašte Nr.02-1-557/7, tenka konstatuoti, kad toks formulavimas, nesiejant su Kauno miesto apylinkės teismo bylos praradimo faktu, kaip negatyviu teismo darbo reiškiniu turi būti traktuojamas kaip vienašališkas ir neigiamas teismo darbo praktikos gynimas, iššaukianti pil. A.Jankūno pagrįstas abejones teismo sprendimo objektyvumu“.
Seimo kontrolierius S.Stasys nutarė „atkreipti teismų departamento dėmesį į Kauno miesto apylinkės teismo darbo organizavimo trūkumus, saugant išnagrinėtą bylą, bei savotišką jos dingimo priežasčių traktavimą“.
Už teisėjo A.Kukalio pavadinimą „banditu“ – psichiatrinė ligoninė
Apie tolimesnį A.Jankūno persekiojimą rašė www.ekspertai.eu:
„Iškart po Velykų (2013 m.) Panevėžio apylinkės teisme vyks teismo posėdis, kurio atsakovui iškelti labai rimti kaltinimai – „už teismo įžeidimą ir grasinimą nužudyti“.
Kas tas žmogus, keliantis tokias grėsmes teismui ir konkrečiam teisėjui? Tai – žmogus, baigęs du aukštuosius mokslus, karininkas, statybos inžinierius ir ilgametis Daugiabučių namų bendrijos pirmininkas kaunietis Alfredas Jankūnas.
Nusprendė patys tvarkyti namo šilumos punktą
Istorija, atvedusi A. Jankūną į Panevėžio apylinkės teismą, prasidėjo seniai. Dvylikaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininku Kaune A. Jankūnas buvo išrinktas dar 1998 metais, nes turėjo ne tik 40 metų inžinieriaus-statybininko stažą, bet ir plačios gyvenimiškos patirties. Ši patirtis ir namui nepakankamai tiekiama šilumos energija lėmė, kad A. Jankūnas kartu su daugiabučio bendrijos valdybos nariais nusprendė uždaryti Kauno šilumos tiekėjams prieigas į namo šilumos punktą ir šio punkto tvarkymu užsiėmė patys.
Iš gyventojų pasisavinti tūkstančiai?
Tada ir paaiškėjo, kad daugiabučio šilumos punktas nebuvo nei tvarkytas, nei ruoštas šildymo sezonams. Gyventojai dėl to kreipėsi į AB „Kauno energiją“, o ši atsiuntė raštą, kuriame teigė, kad į šilumos punkto tvarkymo darbus jų name investavo net 22 tūkstančius litų. Bendrijos pirmininkas ir inžinieriaus-statybininko išsilavinimą ir profesiją turintis A. Jankūnas pareikalavo darbus pagrindžiančių dokumentų – darbų atlikimo aktų, kurie visada sudaromi atliekant panašaus pobūdžio darbus. Šilumos tiekėjas atsisakė raštus pateikti. Gyventojai padarė išvadą, kuri pirštųsi bene kiekvienam žmogui, – kad šilumos tiekėjai ne tik kad neparuošė jų namo šilumos punkto šildymo sezonui, bet ir galimai neteisėtai pasisavino šią sumą. Daugiabučio bendrijai pirmininkaujantis A. Jankūnas šiuos faktus paviešino ir per teismą pareikalavo, kad AB „Kauno energija“ grąžintų iš namo gyventojų pasisavintus daugiau nei dvi dešimtis tūkstančių litų.
2000 m. lapkričio mėnesį Kauno apygardos administracinis teismas pritarė gyventojų veiksmams ir neleido, kad iš bendrijos pirmininko, taip pat ir gyventojų būtų neteisingai pasisavinamos lėšos.
Du kilogramai prokuratūros valdininkų raštų
Nepaisydami šio teismo sprendimo, šilumos tiekėjai vėl grįžo su reikalavimais į Kauno apylinkės ir apygardos teismus. Pastarajam vadovavo apygardos teismo teisėjas A. Kukalis. Pasak A. Jankūno, abiejų teismų sprendimai buvo suklastoti – juose buvo teigiama, kad šilumininkų atliktų darbų name, kurio bendrijai pirmininkavo A. Jankūnas, aktai egzistuoja. Tačiau tų paslaptingųjų aktų nei A. Jankūnas, nei kiti jo namo gyventojai taip ir nepamatė. „Žinau, kad tų aktų nėra ir niekada nebuvo“, – sako A. Jankūnas. Todėl aktyvūs ir sąmoningi bendrijos nariai nenuleido rankų ir nė nemanė pasiduoti – jie ir toliau rašė raštus, reikalaudami teisybės iš šilumininkų ir jau dabar – iš teisėjų, priėmusių, jų nuomone, neteisingus ir nepagrįstus sprendimus.
Kauno miesto Šiaurės pr. 99 gyvenamojo namo bendrijos valdyba, butų savininkai raštu ne kartą kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją prašydami išaiškinti, ar tikrai klastojami dokumentai ir dengiama nusikalstama veikla, bei reikalaudami patraukti atsakomybėn kaltuosius.
Tą liudija didžiulis apie du kilogramus sveriantis pluoštas atsakymų iš Generalinės prokuratūros su 40 skirtingų prokurorų ir kitų atsakingųjų parašų. Deja, atsakymai tik formalūs, sako A. Jankūnas.
„Ši mūsų kova baigėsi tuo, kad man buvo sukurpta baudžiamoji byla, esą apstumdžiau šilumos ūkio darbuotoją, ir šios bylos pagrindu dviem mėnesiams netekau laisvės“, – pasakoja kovotojas už viešąjį interesą A. Jankūnas.
Išaiškino mechanizmą, kaip buvo pakeltos šildymo kainos
A.Jankūnas domėjosi ne tik savojo daugiabučio reikalais, bet ir kita informacija, susijusia su šilumos kainų augimu. Jis teigia, kad 1997 m. birželio mėn. 27 d. įvykdyta AB „Lietuvos energijos“ reorganizacija buvo tas lūžio taškas, po kurio kainos už šildymą tapo nesuvokiamai didelės. „Oficialus reorganizacijos pateisinimas – visuotinis akcininkų susirinkimo sprendimas įkurti specialios paskirties akcines bendroves, priklausančias savivaldybėms. Faktinė priežastis – Respublikos gyventojams užkrauti ant pečių naują šimtų milijonų litų skolų naštą. Už šią aferą liko nenubausti AB personalas ir šešių Lietuvos miestų šilumos tinklų filialų veikėjai, iki šių dienų, padedant teisėsaugai, likę nepakaltinami“, – sako A. Jankūnas ir paaiškina, kad po AB „Lietuvos energija“ reorganizacijos jos skola valstybei buvo paskirstyta Lietuvos miestų šilumos tiekėjams ir pastarieji sugebėjo gerokai sumažinti šias skolas, o tuo metu AB „Kauno energija“ skolos ne sumažėjo, o išaugo daugiau nei dvigubai. „Skolos išaugo, nes ne tik mano bendrijos daugiabutyje, bet ir kitur buvo grobstomos medžiagos, švaistomos lėšos, o tam padėjo Kauno teisėjai, dangstantys šias aferas, nepaisantys gyventojų turimų įrodymų ir priimantys nepagrįstus sprendimus“, – įsitikinęs A. Jankūnas.
Atlygis už visuomenės intereso gynimą – baudžiamoji byla
Šiandien A. Jankūnas yra kaltinamas už teismo įžeidimą ir grasinimą nužudyti. Už tai, kad daugelį metų beviltiškai kovojęs už viešąjį interesą pavadino teisėją banditu. „Pavadinau teisėją banditu ir pasakiau, kad geruoju jiems nesibaigs, už tai esu patrauktas atsakomybėn. Banditas – tai toks individas, kuris, naudodamasis tarnybine padėtimi arba jėga ir sąlygomis, gali suluošinti žmogų, atimti jam laisvę ir lėšas, tyčiotis ir žeminti piliečius, šimtų gyventojų atstovus, kurie tokius teisėjus reikalauja sodinti už grotų“, – sako A. Jankūnas. Jis teigia esąs kaltas tik todėl, kad kartu su Kauno m. Eigulių mikrorajono gyventojų atstovais patikrino, įrodė ir paviešino 4-ių Kauno teisėjų (beje, du iš jų šiuo metu jau perkelti į žemesnes pareigas, o vienas pašalintas iš teisėjų už veiklą, nesusijusią su šia istorija) dalyvavimą ypač stambaus masto valstybės lėšų išgrobstyme ir teismų sprendimuose įvykdytų klastočių, siekiant uždengti grobstymus, susijusius su šilumos tiekimo lėšomis Kauno mieste.
Apie A.Jankūno likimą rašė ir apžvalgininkas A.Medalinskas:
Psichiatrijos ligoninės vėl teisingumo sargyboje
Alvydas MEDALINSKAS
2013-07-23 06:00 Kai išgirdau šią istoriją, prisipažinsiu, negalėjau patikėti savo ausimis. Tačiau įvykiai yra realūs, jų herojai – taip pat. Tik kyla klausimas, ką apie tai mano aukščiausieji mūsų šalies teisėsaugos pareigūnai ir valdžia, raginanti žmones kovoti už savo teises. Ypač tie valdžios žmonės, kurie kviečia nesitaikstyti su oligarchų ir monopolininkų savivale. Ne paslaptis, kad gavę sąskaitas už komunalines paslaugas, šilumą, atliktus ar tik tariamai atliktus darbus mūsų namuose neretai nežinome, už ką mokame. Aukščiausieji valdžios pareigūnai ragina žmones būti pilietiškus, domėtis ir netylėti. Tvirtinama, kad kilus bėdų juos apgins teismai, pašaukti teisingumui įgyvendinti. Kauno miesto Eigulių rajono daugiaaukščio namo bendrijos pirmininkas Afredas J., gavęs 20 tūkst. litų sąskaitą už šildymą ir kitus darbus, atliktus „Kauno energijos“, nepasielgė taip, kaip pasielgtų daugelis iš mūsų. Jis neužsimerkė žiūrėdamas į skaičiukus, kurie ten surašyti, ir nepuolė šios sąskaitos apmokėti, bet panoro išsiaiškinti, kokie darbai buvo atlikti jo name ir už ką reikia mokėti. Be to jis ant kojų sukėlė aplinkinių namų gyventojus ir sužinojo, kad visi jie taip pat gavo sąskaitas be realaus pagrindimo apie atliktus darbus. Remiantis įstatymais, kuriuos kiekvienam iš mūsų dera išmanyti, namą prižiūrinti įmonė ar organizacija negali atlikti jokių darbų, nesuderinusi su šio namo bendrijos pirmininku ar jo įgaliotu atstovu. Tačiau, kaip išsiaiškino šie aktyvūs kauniečiai, nė vienam iš šių gyvenamųjų namų nebuvo pateiktas aktas su gyventojų pritarimu darbams, už kuriuos pareikalauta mokėti. Kauno gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkai teigia, kad „Kauno energija“ neturi aktų už 500 mln. litų apie 1990 ir 2001 metais esą atliktus darbus. Kauniečiai 1999 metais kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą. Bylą tyrusi teisėja neįžvelgė nieko blogo „Kauno energijos“ veiksmuose. Tada gyventojai kreipėsi į Teisingumo ministeriją (TM), prašydami atsakyti, kokia yra teisėjos ir Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko (juo tada buvo teisėjas Rimantas Sipavičius) atsakomybė už bylos nuosprendį. TM atsakė, kad teismo pirmininkas tiesiogiai atsakingas už administracinių bylų eigą. Byla perduota Kauno apygardos teismui, tačiau ir ten teisėjas Algimantas Kukalis pripažino žemesnės instancijos teismo sprendimą. Pripažino, nors nei apylinkės, nei apygardos teisme gyventojai taip ir nepamatė aktų su jų parašais už tarsi ir atliktus darbus. 2001 metais buvo surašytas raštas generaliniam prokurorui ir teisingumo ministrui, reikalaujant iškelti baudžiamąją bylą Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui R.Sipavičiui už esą tyčinį dokumentų klastojimą ir minėtų dokumentų, aktų slėpimą. Tuomet veiksmas pakrypo kita linkme – teisėsauga kartu su „Kauno energija“ ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Išsiaiškinus, kad šios akcijos organizatorius yra inžinierius Alfredas J., jam buvo išsiųstas asmeninis ieškinys sumokėti… reikalaujamą sumą už darbus, kurių aktas nebuvo pateiktas. Alfredas J. atsisakė tai daryti. Tada į namą atėjo „Kauno energijos“ atstovas. Tarp „Kauno energijos“ atstovų ir Afredo J. įvyko susistumdymas (pasak A.jankūno, jį užuolė ir sumušė trys jauni vyrai, tačiau byla buvo išketa pačiam nukentėjusiam – A.D. pastaba), nes jis, esą vykdydamas gyventojų valią ir teismo sprendimą, nenorėjo leisti „Kauno energijos“ atstovui sukioti šilumos prietaisų. Alfredas J. atsidūrė teisme, šį kartą – už „Kauno energijos“ atstovo sumušimą. Teismas ragino atsiprašyti, bet kaunietis atsisakė. Tuomet vyras to paties Kauno miesto apylinkės teismo, kuriam vadovavo R.Sipavičius, sprendimu buvo pasodintas už grotų. Iš pradžių 1 mėnesiui – į Lukiškes, o paskui 2 mėnesiams – į Pravieniškes. Vėliau priemonių prieš Alfredą J. ėmėsi ir prokurorai. Vyrą iškvietė į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl kauniečių skundo, parašyto generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui, prašant nubausti teisėją R.Sipavičių už, jų teigimu, dokumentų slėpimą ir klastojimą, tačiau prokurorai priverstinai jį nusiuntė… pas Kauno psichiatrus. Be to, į Kauno prokurorus kreipėsi ir teisėjas A.Kukalis, teigdamas, kad vyras jį šmeižia. Tačiau Alfredas J. nenurimo ir toliau ieškojo teisybės. 2009 metais kauniečiai vėl reikalavo Generalinės prokuratūros duoti atsakymą dokumentų klastojimo byloje. Ir vėl – tyla. Ją pajutusi, toliau ėmė veikti Kauno teisėsauga. 2012 metais Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Alfredas J. jau mėnesiui buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę. O netrukus teisėjas A.Kukalis kreipėsi į teismą, reikalaudamas už padarytą moralinę žalą jam sumokėti 30 tūkst. litų, o Alfredą J. pasodinti už grotų 2 metams. Inžinieriaus, panorusio daugiau teisingumo mūsų valstybėje ir besivadovaujančio aukščiausiųjų šalies politikų raginimais ginti savo teises, netylėti, vargai toliau tęsiasi. Nežinau, kaip jums, bet man atrodo, kad šioje byloje dalyvavę Kauno teisėjai tarsi gyvena sovietinės prievartos laikais, kai už grotų ir į psichiatrijos ligonines kišdavo tuos, kurie buvo nepalankūs sistemai. Kyla klausimas, ar šie vargai turėtų būti tik inžinieriaus Alfredo J. rūpestis, ar mūsų visų? Teisėjas R.Sipavičius, paprašytas pakomentuoti šią situaciją, sakė, kad bylos neprisimena…
Nors A.Kukalis privalėjo nusišalinti nuo A.Jankūno bylos, tačiau jis išnagrinėjo „Kauno Energijos“ pretenzijas A.Jankūnui, ir jas patvirtino. 2001 metų byloje A. Kukaliui, padedant kolegai R. Bučmai ir šilumos tiekėjams, pavyko iš A. Jankūno dviems mėnesiams atimti laisvę. Mat trys šilumos „tvarkytojai“ vis tiek jėga siekė patekti į namo šilumos punktą. Kauno apylinkės teisėjas R. Bučma „įrodė“, kad II gr. invalidas A. Jankūnas juos sumušė, nors pastariesiems seniai buvo uždrausta lankytis punkte. R. Bučma vos ne per Interpolą paskelbė A. Jankūno paiešką, nors šis ramiai gyveno tame pačiame name (Šiaurės pr. Nr. 99) su rajono policijos vadovu. Tuo laiku buvęs karininkas A. Jankūnas dėl Lietuvos teisėsaugos „nuopelnų“ tapęs invalidu, važinėdavo į Kaliningrado karinę sanatoriją gydytis. Pasienyje buvo sučiuptas („matyt, saugant, kad nepabėgčiau į Afriką ar į kitą planetą“, – juokauja Alfredas) ir pasodintas už grotų Lukiškėse. Taip atsiskaityta su „nusikaltėliu“. Bet Alfredas paskelbė bado akciją ir jį teko išleisti namo, o kai kam nepavyko įgyvendinti „didžiųjų planų“.
Kodėl teisėjai neišsprendė šilumos tiekėjų apgavystės ir sukčiavimo atvejų? Jie galėjo taip pasielgti dėl dviejų priežasčių: arba teisėjams liko „netekties sindromas“ dėl 1992 metų, arba jie neteisėtai bendradarbiavo su šilumos tiekėjais, apvagiančiais gyventojus ir valstybę. Prie šios nuostatos ir apsistojo Alfredas. Jam kilo klausimas, ar ne šilumos tiekėjų dėka kai kurie teisėjai tapo milijonieriais. Teisėjai – kanceliarijos darbuotojai ir iš savo nors ir didelės algos tiek pinigų nesusikraus.
Laikraštis „XXI amžius“ rašė, kad 1997 m. birželio 27 d. įvykdytos AB „Lietuvos energijos“ reorganizacijos priedangoje kainos už šildymą pradėjo dirbtinai augti. Jis turi duomenų, kad „Lietuvos energijoje“ sukauptos skolos, kurios iš tiesų slėpė lėšų švaistymo ir piktnaudžiavimo faktus, buvo permestos įkurtoms šešioms specialios paskirties akcinėms bendrovėms, priskirtoms savivaldybių pavaldumui, užkraunant Respublikos gyventojams ant pečių naują šimtų milijonų litų skolų naštą. Tačiau skolos buvo likviduojamos skirtingai. Vilniuje šilumos tiekėjai per ketverius metus sugebėjo skolas valstybei sumažinti nuo 163,7 mln. Lt iki 77,5 mln. Lt., Klaipėdoje – nuo 57,8 mln. iki 39,5 mln. Tačiau Kauno šilumos specialistai per tuos pačius ketverius metus „sugebėjo“ skolą išauginti nuo 101 mln. Lt iki 252,8 mln. Lt. A. Jankūno pastebėjimais, Kauno skolos išaugo dėl labai paprastų priežasčių. Kauniečiai šilumos tiekėjai grobstė medžiagas, darbams skirtos lėšos buvo švaistomos, atsakingi vadovai buvo nebaudžiami, ir tam padėjo Kauno teisėjai, „dangstantys šias aferas, nepaisantys gyventojų turimų įrodymų ir priimantys nepagrįstus sprendimus“. Nekontroliavo ir Kauno miesto savivaldybė, nes Stebėtojų taryba gaudavo atlygį (Alfredas turi tai paliudijantį dokumentą).
