Teismas nurodė iš naujo tirti prezidento G.Nausėdos patarėjų A.Zabarausko ir V.Petrylaitės bei jų nusikaltimus dengusios teisėjos A. Bielskės veiksmus

Aurimas Drižius

Panevėžio apygardos teismas panaikino Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prezidento G.Nausėdos patarėjų Aisčio Zabarausko (nuotr. dešinėje) ir V.Petrylaitės bei jų veiklą dengiančios teisėjos A. Bielskės įtariamų nusikaltimų. Mano skundą apylinkės teismas turės nagrinėti iš naujo.

Kaip žinia, jau metai, kaip aš persekioju taip vadinamą Gitano Nausėdos prezidentūrą, ir kuo toliau, tuo labiau darosi linksmiau matant, kokia tai apgailėtina įstaiga, ir kaip visa mafijinė teisėsauga bando ją ištraukti iš tų nesąmonių, kurias ji pati prisidirbo.

LL iki prezidento rinkimų rėmė G.Nausėdą, nes manė, kad jis mažesnė blogybė už Šimonytę.

Prieš rinkimus LL redaktorius net buvo įleistas į G.Nausėdos spaudos konferenciją, ir uždaviau prezidentui tris nesuderintus klausimus. G.Nausėda pakankamai laisvai ir protingai į juos atsakė. Nudžiugau pagalvojęs, kad laikai keičiasi ir Grybauskmetis baigėsi. Koks aš buvau kvailas – mat kitą savaitę prezidento vyr. patarėjas A.Zabarauskas man pranešė, kad daugiau nebūsiu įleistas į prezidento spaudos konferencijas, nes VSD mane įvardino Lietuvos priešu : ““leidimo žiniasklaidai į renginius suteikti negalėsime dėl leidinio figūravimo VSD ataskaitose”.

Tada prezidentūrai išaiškinau, kad minėtas VSD raštas yra nusikaltimas, ką jau pripažino ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas : spec. tarnybų atliekami žiniasklaidos skirstymai į gerą ir blogą prieštarauja tarptautiniams Lietuvos įsipareigojimams.

Tada jau minėtas prezidentūros patarėjas A.Zabarauskas atsiuntė man dar vieną raštą, jau pasirašytą ir registruotą. Šiame laiške minėtas valstybės tarnautojas nurodė, kad mano prašymas suteikti akreditaciją buvo atmestas neva tuo pagrindu, kad „Vadovybės apsaugos departamentas pateikė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos išvadas, dėl to, kad aš neva 2014 m. buvau šios komisijos baustas dėl sistemingai ir sąmoningai paskleistų teiginių, kurie žemino Lietuvos valstybę“.

Tada pridaviau šią šutvę į administracinį teismą, nurodžiau, kad toks spaudos dalinimas į gerą ir blogą prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymui.

Teismas užklausė Vadovybės apsaugos departamento (VAD), ką tokio blogo esu padaręs Lietuvos Respublikai, kad esu jos paskelbtas priešas. VAD raštu teismui atrašė, kad „departamentas informuoja, kad jokių duomenų apie pareiškėją A.Drižių neturi ir niekada nebuvo teikęs LR prezidento kanceliarijai duomenų apie jį“.

Tačiau ne ir gavusi VAD atsiliepimą teismui, kuriame Zabarausko raštas buvo įvardintas kaip melagingas, prezidentūros patarėja, teisės mokslų daktarė Vida Petrylaitė patikslintu atsiliepimu dar kartą nurodė : „ pareiškėjui buvo pateikti aiškūs, konkretūs motyvai dėl akreditacijos nesuteikimo. Atsakovui buvo išaiškinta, kad jo atžvilgiu yra gauta informacija iš VAD, kurioje nurodoma, kad : 2014 m. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos A.Drižius buvo baustas dėl sistemingai ir sąmoningai skleistų teiginių, kurie žeidė ir rodė nepagarbą, žemino Lietuvos valstybę“.

Žodžiu, teisės mokslų daktarė Petrylaitė, net ir gavusi oficialų VAD atsakymą, toliau mane šmeižė ir rašė teismui, kad aš esu LR priešas ir todėl ji neįsileis valstybės priešų pas ekscelenciją.

Tada kreipiausi į prokuratūrą, nurodžiau, kad abu G.Nausėdos patarėjai – tiek jo “vyriausias”, tiek ir teisės mokslų daktarė, puikiai žinodama, kad rašo melą, toliau šmeižė mane ir skleidė išgalvotas, tikrovės neatitinkančias žinias.

Nurodžiau, kad Nausėdos patarėjai ne tik manė šmeižė, tačiau suklastojo dokumentą – atsiliepimą teismui, įrašydama melagingas žinias, kad neva info apie mane jiems pateikė VAD.

Dar juokingiau buvo, kai rugsėjo gale administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti ši byla ir prezidentūros atstovas į klausimą, iš kur prezidentūra gavo šį šmeižtą, jeigu ne pati sugalvojo, atsakė maždaug taip “Zabarauskas, kuris jau nebedirba, iki inauguracijos turėjo kitą el. Paštą, į kurį jam kažkas atsiuntė tą informaciją apie Drižių. Tačiau tas Zabarausko paštas jau panaikintas, todėl tai išsiaiškinti nėra galimybių”.

Prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą, nurodžiusi, kad visų šių dalykų tiesiog nebuvo, o skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Bielskė (ta pati, kuri išteisino Andrių Ūsą, ir matyt todėl padarė karjerą) man nurodė, kad visiškai nesvarbu, kas pateikė informaciją apie mane – vis tiek esu valstybės priešas.

Be to, Bielskė pripažino, kad nors ir buvo „dokumentų netikslumai“, tačiau „pavojus BK 300 straipsnyje saugomai vertybei – valdymo tvarkai, nekilo. Pažymėtina, kad prezidentūros darbuotojo ruoštame 2019 m. lapkričio 20 d. rašte, kurio turinys atkartotas ir 2020 m. vasario 11 d. atsiliepime, iš tiesų neteisingai nurodyta, jog informacija apie Aurimą Drižių buvo gauta iš VAD. Kanceliarija taip pat negalėjo nurodyti, kuri institucija ir kada tiksliai atkreipė Prezidentūros darbuotojų dėmesį į netinkamą laikraščio „Laisvas laikraštis“ veiklą, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog ne bet kokie dokumentų netikslumai daro veiką nusikalstamą“.

Tada papraščiau iškelti bylą ir teisėjai Bielskei už dokumento klastojimą ir piktnaudžiavimą – mat savo nutartyje teisėja nieko nepasisakė apie mano išvardintus Zabarausko ir Petrylaitės nusikaltimus, o mano prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą atmetė išgalvotais, nieko su minėtais nusikaltimais neturinčiais argumentais ir savo fantazija. Todėl tai yra akivizdus piktnaudžiavimo tarnyba pavyzdys.

Tuo labiau, kad tiek Zabarauskas, tiek ir Petrylaitė buvo paprašyti palikti darbą prezidentūroje po minėtos istorijos – t.y. prezidentūra atsisveikino su savo darbuotojais, pripažindama, kad jie suteršė šios valstybės įstaigos reputaciją. Tačiau teisiškai Zabieliatės ir Zabarausko veiksmai iki šiol nėra įvertinti.

Vilniaus teismas žinoma, atsisakė šį mano skundą nagrinėti – neva neparašytas skundžiamo nutarimo numeris ir neaišku, ko aš noriu.

Panevėžio apygardos teismas patenkino mano skundą ir persiuntė atgal apylinkės teismui nagrinėti.

Žinau, kad vis tiek nieko nelaimėsiu, tačiau negaliu patikėti, kokios nesąmonės vyksta teismuose ir kokio naglumo yra tie vadinamieji „teisėjai”, kurie savo nutartyse rašo visiškas nesąmones, kad tik įtiktų „ekscelencijai”. Matyt, būtent todėl ekscelencija ir sako : „Teismai nepriklausomi, o aš nesikišu”.