Teisėjų taryba skatina teisėjų klastotes
bubliene
Aurimas Drižius
Skundas dėl Teisėjų tarybos atsisakymo vykyti Teismų įstatymą
Teisėjų tarybos pirmininkė Danguolė Bublienė dviem raštais (2025 m. vasario 27 d. raštu Nr. 36P-26-(7.1.9. Mr) „Dėl Jūsų skundo“ ir 2025-03- Nr. 36P-Aurimui Drižiui – į mano skundus atvirai nurodė, kad ši savivaldos institucija atvirai atsisako vykdyti įstatymus, nes yra „nepriklausoma” nuo įstatymų. Tai eilinis pavyzdys, kuo pavirto visa ši taip vadinama „teisinė sistema”.
Kreipiausi į Teisėjų tarybą, nurodžiau faktus, kaip masiškai klastojamos teismų nutartys Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teisme.
Tačiau Teismų tarybos pirmininkė Bublienė man nurodė, kad nutarčių klastojimas tėra „man nepatinkantys teismų procesiniai sprendimai”, ir kad Teisėjų taryba „negali vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo”.
Toks tarybos pirmininkės Bublienės požiūris tiesiogiai prieštarauja LR Konstitucijai ir Teismų įstatymui, o teismas neturi privilegijos Konstituciją ir įsttaymus „išversti” taip, kaip jiems patinka, tačiau turi šiuos teisės aktus vykdyti paraidžiui, tai yra tai, kaip parašyta LR Konstitucijoje ir įstatymuose.
LR Konstitucijos 109 str. sako aiškiai : „Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu”.
Teismų įstatymo 120 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija nurodo : 3) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų; 13) turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui;
Teismų įstatymo 84 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas
1. Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja bent vienas iš šio Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų.
3. Drausmės byla Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautas Teisėjų tarybos sutikimas.
Teismų įstatymo 43 straipsnis. Teisėjo pareigos nurodo:
1. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). Pagal šio teisėjų imunitetą apibrėžiančio ir konstitucines nuostatas detalizuojančio straipsnio 2 dalį draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus;
Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, jai neprieštaraujančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat yra akcentuojama, kad svarbiausias kriterijus, kuriuo būtina vadovautis vertinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą, yra tas, kad nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausių teisėjo ir teismo pareigų, kylanti iš Konstitucijoje garantuotos žmogaus teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, būtina nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlyga (inter alia, Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d. nutarimai). Konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjui tenka pareiga nustatyti tokią visumą teisėjo ir teismų nepriklausomumą užtikrinančių garantijų, kurios užtikrintų teismo nešališkumą priimant sprendimą, neleistų kištis į teisėjo ar teismo veiklą įgyvendinant teisingumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
Taigi konstitucinių normų visuma suponuoja, kad teisėjų imunitetas, kuris yra viena iš teisėjų nepriklausomumo garantijų, nėra absoliutus, o turi būti siejamas tik su jų nepriklausomumo užtikrinimu jiems einant savo pareigas, t. y. teisėjams turi būti garantuojamas funkcinis imunitetas, kurio tikslas – apsaugoti juos nuo valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimosi į jų veiklą (Konstitucijos 114 straipsnio pirmoji dalis). Įstatymuose įtvirtinta teisėjų nepriklausomumo garantijų sistema negali sudaryti jokių prielaidų privilegijoms, kuriomis prisidengdamas teisėjas galėtų išvengti atsakomybės ar kitu būdu trukdyti atskleisti nusikalstamas veikas, t. y. negali sudaryti galimybės paneigti teisinės valstybės principą ir iš jo kylančius imperatyvus.
Įstatymuose taip pat negali būti nustatytos tokios garantijos, kurios negalėtų būti kildinamos iš Konstitucijos nuostatų ir jų oficialaus aiškinimo. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja teisės aktų hierarchiją, kurioje Konstitucija užima išskirtinę vietą; teisinėje valstybėje draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose, inter alia, pačioje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas).
Kaip minėta. Teisėjų taryba pataria prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, todėl Teisėjų tarybos pirmininkės Bublienės nuomonė, kad Teisėjų taryba niekaip nekontroliuoja ir neprižiūri, ir nesikiša į teisėjų klastotes, yra nepagrįstas.
Teisėjų tarybos pirmininkė Bublienė man nurodė, kad ” Teisėjų taryba nevykdo teisingumo ir neturi teisės spręsti su teisingumo vykdymu susijusių klausimų, taip pat negali vertinti teismų procesinių sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo, daryti įtakos bylą nagrinėjančiam ar nagrinėjusiam teismui, nes tai būtų tiesioginis kišimasis į teisingumo vykdymą”.
Toks Teismų tarybos pirminkės Bublienės išaiškinimas tiesiogiai prieštarauja aukščiau išrardintam teisiniam reguliavimui, kuriame numatyta, kad teisėjui gali būti iškeltda drausmės byla už teisėjo vardą žeminantį poelgį (Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties – Teismsų įstatymo 83 str.). Be to, Teismų įstatyme numatyta, kad drausmės byla Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui gali būti iškelta tik tuo atveju, kai yra gautas Teisėjų tarybos sutikimas.
Todėl Teismų tarybos pirmininkės pozicija, kad „Teismų taryba nevykdo teisingumo” yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti minėtiems įstatymams.
Teisėjų taryba privalo kelti drausmės bylas teisėjams, kurie įžūliai klastoja bylas ir savo nutartis. Kitaip jokiu teisingumo čia net nekvepės.
Ironiška, kad Teisėjų tarybos pirmininkė patarė kreiptis į prokuratūrą puikiai žinodama pastarosios poziciją – „teismai nepriklausomi nuo įstatymų, gali daryti bet kokius nusikaltimus”. Todėl tarybos pirmininkė Bublienė, žinodama, kad prokuratūra nė piršto nepajudins, kad ištirti minėtas klastotes, tokiu būdų neatliko savo pareigų ir piktnaudžiavo.
Todėl prašau dar kartą įvertinti mano skunde išdėstytas aplinkybes ir spręsti klausimus dėl skunde išvardintų teisėjų drausminės atsakomybės:
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Paužaitė 2025 m. vasario 11 d. priėmė nutartį dėl mano skundo Nr. IBPS-V-196204-25 ikiteisminio tyrimo medžiagoje M-7-01-00089-24, kurią suklastojo, įrašiusi tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pakeitusi jo tūrinį.
2. Teisėja R.Paužaitė siekė padėti išvengti atsakomybės kitiems Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjoms, kurios taip pat suklastojo savo nutartis. Todėl tai yra ne tik piktnaudžiavimas, tačiau ir veikimas organizuotoje grupėje,
3. Kreipiausi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme – tai yra šio teismo darbuotojai tyčia nesiunčia pareiškėjams teismo nutarčių, kad šie negalėtų jų apskųsti, nors teismų sistemoje pažymi, kad nutartys išsiųstos. Tokiu būdu teismo darbuotojai tyčia, arba kažkieno nurodymu klastoja dokumentus.
4. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus apygardos teismo rugsėjo 10 d. nutartyje ( Skundas Nr. IBPS-V-2322403-24 Medžiagos Nr. M-2-01-00026-24 – kopija prikabinta ) nurodęs, kad : ” 14. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga bei Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės skyriaus posėdžių sekretorė parengė ir į IBPS sistemą įkėlė lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, tačiau duomenų, patvirtinančių, jog šis lydraštis, kartu su skundžiama nutartimi, A.Drižiui buvo išsiųstas, medžiagoje nėra. Tuo tarpu pareiškėjo pateiktais duomenimis, skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis jam buvo įteikta 2024-08-27, tik po jo paties paklausimo apie skundo išnagrinėjimą, po ko jis tą pačią dieną pateikė skundą aukštesniajam teismui, kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas rezoliucija priėmė”.
5. Nurodžiau, kad tai tyčinė sąmoninga teismo darbuotojų nusikalstama veikla, siekiant, kad į teismą kreipiantys žmonės negalėtų apskųsti jų nutarčių. Remiantis išdėstytu, prašau pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Štuopienė savo nutartį (2025-01-17 Nr. IBPS-V-166192-25) taip pat suklastojo, nurodžiusi, kad „Duomenų, patvirtinančių, jog dokumentai buvo išsiųsti nebuvimas, nereiškia, kad dokumentai nebuvo išsiųsti. Dokumentai gali būti išsiųsti, tik neišsaugoti ar sistemoje neatsispindi duomenys apie jų išsiuntimą”.
Tačiau VRM ministro įsakyme „Dėl Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo” 17 punktas Lietuvos teismai nurodo:
17.1. tvarko IBPS IT teisėjo veiksmų posistemės duomenis, užtikrina elektroninių baudžiamojo proceso dokumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimais ir veiksmais, teisingumą;
Todėl teisėjos Štuopiėnės nuomonė, kad dokumentai per IBPS sistemą gali būti išsiųsti, tačiau gali nelikti duomenų apie jų išsiuntimą, neatitinka tikrovės ir yra išgalvoti – minėtas teisės aktas nurodo, kad Lietuvos teismų pareiga užtikrinti teisėjų sprendimų ir veiksmų teisingumą. Įrašiusi neatitinknčius tikrovės duomenis į savo nutartį, teisėja Štuopienė suklastojo dokumentą, o taip pat siekė padėti išvengti atsakomybės už nusikaltimą. Iš esmės teisėja Štuopienė pripažino, kad teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau nurodė, kad tai teisėta, nors tokia nuomonė priešataruja minėtam VRM inistro įsakymui.
7. Tokia teisėjos Štuopienės išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims – jau minėtai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, kurioje nurodya, kad nors lydraštis apie nutarties siuntimą buvo įtrauktas į OBPS sistemą, tačiau joje nėra duomenų apie tai, kad jis buvo išsiųstas kartu su teismo nutartimi.
Tai patvirtina faktą, kad liepos 24 d. šios nutarties nebuvau gavęs, ją gavau tik po mėnesio pradėjęs ieškoti. Todėl manau, kad teisėja Štuopienė galimai slepia jos kolegės teisėjos Mikužytės galimą nusikalstamą veiklą – aš manau, kad teisėja Mikužytė liepė savo sekretorei įtraukti dokumentus į IBPS sistemą, tačiau jų man nesiųsti, todėl būtina pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausti teisėjos Mikužytės sekretorę ir pačią teisėją apie minėtas aplinkybes. Nurodžiau, kad teisėja Štuopienė galimai slepia šią nusikalstamą veiklą Vilniaus apylinkės teisme – tai korupcija ir galimas nusikaltimas , pagal BK 237 str.
Teisėja Štuopienė padarė išvadą, kuri prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
8. Vilniaus apygardos teismo teisėja R.Paužaitė nutartimi nurodė, kad sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisingas.
Visus mano išvardintus faktus – tai yra suklastotą ir į IBPS sistemą įkeltą lydraštį, kuriame nurodoma, jog 2024-07-24 A.Drižiui, jo elektroninio pašto adresu llredakciia@gmail.com išsiųsta Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-24 nutartis, nors tokia nutartis nebuvo išsiųsta, teisėja Paužaitė pavadino mano „prielaidomis” ir „nepatikimais duomenimis”.
Taip teisėja Paužaitė suklastojo savo nutartį, įrašiusi į jas tikrovės neatitinkančias ir savo išgalvotas žinias.
Ji žinojo, kad nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau nurodė, kad ji išsiųsta tinkamai. Tai dokumento suklastojimas pagal BK 300 str.
Teisėja Paužaitė tyčia manipuliuoja žodžiu „prielaida”, nors ir žino, kad terminai „prielaida” arba „nuomonė” ir terminas „faktas” yra aiškia apibrėžti įstatymų.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 21 punktas aiškiai apibrėžia, kas yra nuomonė, o kas faktas :
31. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Tačiau faktas – tai informacija, kurios teisingumą arba klaidingumą galima objektyviai patikrinti. Todėl jeigu nurodote faktus, kuriuos kitas asmuo ginčija kaip neatitinkančius tikrovės, turėsite įrodyti jų teisingumą.
9. Taigi, faktą, kad 2024-07-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, tačiau IBPS sistemoje melagingai pažymėta, kad ji išsiųsta, teisėja Paužaitė įvertina kaip „prielaidą”.
Taip sąmoningai ir tyčia suklastoja dokumentą – savo nutartį, faktą įvertinusi kaip prielaidą.
Faktą, kad teismo nutartis man nebuvo išsiųsta, labai lengva patikrinti IBPS sistemoje. Todėl tai nėra „prielaida”, o „faktas”.
10. Melagingas ir kitas teisėjos Paužaitės teiginys : „Nors Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojai tyčia klastoja dokumentus, tai yra nesiunčia pareiškėjams teismo nutarčių, kad šie negalėtųjų laiku apskųsti, kai teismų sistemoje pažymi, kad nutartys išsiųstos, tačiau šie Pareiškėjo teiginiai prieštarauja objektyviems medžiagoje esantiems duomenims. Kaip matyti iš patikslinimo metu nustatytų aplinkybių, tai yra IBPS duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 liepos 24 d. nutartis, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro 2024 m. birželio 12 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo medžiagoje Nr. M-2-01-00026-24, A. Drižiui buvo išsiųsta
2024 m. liepos 24 d. 16.00 vai., elektroniniu paštu, adresu llredakcija@gmail.com. Svarbu yra tai, kad patikrinus nutartį siuntusios teismo posėdžių sekretorės elektroninį paštą, lydraštyje nurodyti duomenys dėl minėtos nutarties išsiuntimo pasitvirtino, minėta nutartis buvo išsiųsta lydraštyje nurodyta data ir laiku, ei. pašto adresu llredakcija@gmail.com, taip pat teismo posėdžių sekretorės ei. pašte gautas automatinis patvirtinimas apie sėkmingą minėto elektroninio laiško pristatymą adresatui (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. raštas – atsakydamas į užklausimą). Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo darbuotojų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalies objektyviųjų požymių”.
11. Visa ši teisėjos Paužaitės pastraipa yra melaginga – Vilniaus apygardos teismas jau pripažino, kad liepos 24 d. nutartis man nebuvo išsiųsta, melagingai nurodant, kad ji išsiųsta. Tai pripažino ir teisėja Štuopienė, nurodžiusi, kad neišliko įrodymų, kad nutartis buvo išsiųsta.
12. Teisėja Paužaitė, suklastojusi savo nutartį – vienu nurodė, kad 2024-07-24 nutartis mano išsiųsta tinkamai, tačiau kitoje pastraipoje jau nurodo, kad „Pareiškėjui prašant Vilniaus miesto apylinkės teismas atnaujino praleistą minėtos nutarties apskundimo terminą, Vilniaus apygardos teismas jo skundą išnagrinėjo, todėl akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 24 d. nutarties pavėluotas gavimas Pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė”. Teisėja Paužaitė prieštarauja pati sau, vienu nurodydama, kad nutartis išsiųsta laiku, kitur – kad pavėluotai. Tai sąmoningas dokumentų suklastojimas, ir aš negaliu patikėti, kad apygardos teismo teisėjai taip paprastai daro neteisėtus veiksmus.
Visi šie teisėjos veiksmai kaip tik ir įrodo jos tyčią, piktnaudžiavimo objektyviosios pusės požymio, tai yra pavojingos veikos sukėlusios didelę žalą.
Teismas nurodo, kad dokumentų ir nutarčių klastojimas pačiame teisme nesukelia didelės žalos.
Tai kas tada sukelia, jeigu teisėjų klastotės žalos nesukelia?
13. Melagingas ir kitas teisėjos Paužaitės teiginys, kad „Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, jog šiuo atveju buvo padaryti nusikalstami veiksmai, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, jo skunde nepateikta ir skundo patikslinimo metu nebuvo gauta objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjams ar kitiems teismo darbuotojams vykdant priskirtas funkcijas buvo padalyti kokie nors pavojingi veiksmai, kurie galėtų būti vertinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, aspektu.
Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta objektyvių faktinių duomenų apie aptariamų konkrečių asmenų padarytą kitą nusikalstamą veiką, numatytą BK 23 7 straipsnyje”.
Priešingai – dokumentų suklastojimas, ir beatodairiškas šių nusikaltimų slėpimas teisme yra sunkūs nuskaltimai, nes tai yra nusikaltimai teisingumui.
Todėl teisėja Paužaitė, žinodama, kad teismo nutartis man nebuvo išsisųta, tačiau IBPS sistemoje pažymėta kaip išsisųta, nurodė, kad tai tėra „prielaida”. Nors šį faktą labai lengva patikirnti.
Remaintis išdėstytu, prašau spręsti klausimą dėl mano skunde išdėstytų teisėjų veiksmų ir kelti drausmės bylas teisėjams Mikužytei, Štuopienei, Paužaitei.
Aurimas Drižius
