Teisėjai E.Puzinskaitei – šeimos namas ir sklypas, o jos vyrui operos artistui E.Smalakiui – baudžiamoji byla ir benamio dalia

Teisėjai E.Puzinskaitei – šeimos namas ir sklypas, o jos vyrui operos artistui E.Smalakiui – baudžiamoji byla ir benamio dalia

 

Teisėjos E.Puzinskaitės vyras : „teisėja grasino mane nužudyti“, o buvęs policininkas, paliudijęs, kad teisėja jam siūlė didelę premiją už nužudymą, ir pats nužudytas

 

Operos ir baleto teatro artistas Edvardas Smalakys matyt prakeikė dieną, kai vedė dabartinę Vilniaus administracinio teismo teisėją Egidiją Puzinskaitę.

 

Nuotr. : Romeo ir Džuljeta“. Romeo-Edvardas Smalakys, Džuljeta-Eglė Špokaitė | Michailo Raškovskio nuotr.

Skyrybos su teisėja baigėsi baudžiamąja byla baletmeisteriui (nuotr. viršuje) ir jo išvarymu į gatvę – teisėjos kolegos Puzinskaitei priteisė šeimos namą ir sklypą.

Namą už skolintus pinigus pastatęs vyras buvo išmestas į gatvę, glaudėsi pas tėvus, nes Puzinskaitės (nuotr. apačioje) kolegos jos naudai priteisė praktiškai visą šeimos turtą.

Tada E.Smalakys kreipėsi į STT nurodė, kad eks žmona jį grasino nužudyti:

 

 

 

Visą šią istoriją dar 2009 m. aprašė „Lietuvos rytas“. Straipsnyje „Po skaudžių skyrybų – vargingo benamio dalia“ rašoma : „1999-aisiais Vilniuje, nedidelio buto virtuvėje, baleto artistas Edvardas Smalakys ir teisininkė Egidija Smalakienė virdavo kavą ir savaitgaliais ruošdavo pietus. Bendro gyvenimo pradžia, kaip ir visų sutuoktinių, buvo graži. Pastaruosius dvejus metus E.Smalakio gyvenimą draskė skyrybos.

Nudvėsė šuo. Edvardas su juo išsirengė į Molėtus sutikti Naujųjų metų, bet netrukus apsisuko

ir grįžo atgal. Šunelį staiga ėmė tąsyti traukuliai. lr viskas.

„Nežinau,. Kur jis tą nuodingą kąsnį galėjo pastverti. Veterinarijos gydytojai tik skėstelėjo rankomis: kepenys nuodų buvo visai suardytas”,— nevalingas atodūsis palydėjo rakto

sukimąsi durų spynoje.

Sostinės M.K.Čiurlionio menų mokykloje pamokos jau buvo pasibaigusios.

Vaikų klegesys išsiskirstė po visus mokyklos aukštus. Užvėręs savo kabineto duris, direktoriaus pavaduotoju baleto skyriui čia dirbantis Edvardas susmigo krėsle. Ir trumpam užsidengė rankomis veidą.

Mylimo šuns netektis? Tai — skyrybų epilogas. Šuo buvo „neįkainotas daiktas”, kurio per jėgą neatidavė buvusiai žmonai. lr kurį prarado.

E.Smalakys, atrodė, nežinojo, nuo ko pradėti kalbą. Kaip apie tai, kas įvyko dvejus su puse metų, papasakoti neįskaudinant artimųjų?

Savo tėvų, pas kuriuos, sulaukus 40-ties, tenka glaustis? Brolio, kaip ir jis, — baleto artisto, įtraukto į teismų procesus? Bičiulių, į kurių petį ne kartą teko remtis?

Šio žmogaus gyvenime vienų skyrybų jau būta. Visai kitokių, neaptaškytų purvais ir nepaženklintų turto dalybų. Tad ar gali žmonės išsiskirti oriai?

„Gali,—- ne nemirktelėjęs sakė E.Smalakys. — Neįmanoma lyginti, kas buvo tuomet, prieš daugiau nei dešimt metų, ir kaip viskas klostėsi dabar”.

Su pirmąja žmona Egle Špokaite po vienu stogu Edvardas gyveno trejus metus. Tuo metu, kai Edvardas vedė Eglę, jam buvo 25 metai, kai skyrėsi — 28-eri.

Vargu ar santuokos judviem apskritai reikėjo: abu baleto artistai ir taip visur žengė koja kojon.

„Menas nuolat buvo greta mūsų. Penkerius metus, po 24 valandas per parą su pirmąja žmona prima balerina visur ir visada mudu buvome kartu: scenoje, namie, per atostogas. Matyt, įkyrėjome vienas kitam”, — apie gyvenimą su Egle tepasakė Edvardas.

Didelės nuoskaudos, kad pirmoji santuoka iširo, Edvardui širdyje neliko.

„Tos nuoskaudos nėra ir dabar. Tėra didžiulė į širdį įstrigusi neteisybės rakštis”. — ištarė vyras.

Dabar jis prarado viską: butą, kuriame gyveno iki santuokos, namus, kuriuos pastatė, ramybę.

40 metų baleto artistas, įspūdingasis Favoritas iš „Raudonosios Zizel”, nakvynės turi ieškotis pas bičiulius ar tėvus.

Edvardas ir Egidija susipažino atsitiktinai. Autobuse, pakeliui į Maskvą, kur važiavo švęsti vieno bičiulių gimtadienio.

„Patikome vienas kitam ir tikome, — teištarė vyras. — O netrukus nutarėme gyventi kartu”.

Edvardas, tuomet vos perkopęs per 30 metų, ir 25—erių Egidija susipažino 1999—ųjų pradžioje.

Nacionalinio operos ir baleto teatro artistas gyveno 1993 metais po skyrybų su E.Špokaite įsigytame dviejų kambarių bute sostinės Verkių gatvėje.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viename iš skyrių juriskonsulte tuo metu dirbusi Egidija gyveno bendrabutyje tol, kol po kelių mėnesių pažinties su Edvardu persikraustė į jo butą.

Jis šoko. Demetrą kūrė balete „Vasarvidžio nakties sapnas”, Partnerį bei Favoritą – „Raudonojoje Zizel”

 

 

Sosto įpėdinio tėvo dvasią „Rusiškajame Hamlete”, Kasijų — „Dezdemonoje”, Alekse’ų Kareniną balete „Ana Karenina”. Gastrolių vykdavo į daugybę pasaulio šalių ir vieną po kito kaupė apdovanojimus.

Ji mokėsi ir kilo karjeros laiptais.

Dar būdama juriskonsulte, pradėjo dėstyti Mykolo Romerio universitete, vėliau ėjo dekano pareigas Vilniaus teisės ir verslo kolegijos Teisės fakultete.

2006—aisiais ėmėsi teisėjos darbo Trakų rajono apylinkės teisme, po metų tapo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja.

Tuomet, prieš dešimtį metų, dviem vos keletą mėnesių vienas kitą pažįstantiems žmonėms nedideliame baleto šokėjo bute pasidarė per ankšta.

1999-ųjų pavasarį, dar iki santuokos, juodu įsigijo 15 arų žemės sklypą Vilniuje, Tarandėje, ir įregistravo jį nuosavybe pasidalydami perpus. Tų pačių metų liepą juodu susituokė.

2000—ųjų  gegužę teisininkės E .Smalakienės portretas vieno žurnalo puslapiuose: graži moteris puikavosi vyro padovanotu nauju BMW 525 — automobiliu, pasak jo savininkės, rodančiu gyvenimo stilių ir prabangą.

Prabanga. Tai, matyt, buvo ir liko šios stilingos moters gyvenimo siekis.

Nors tuo metu 60 tūkstančių litų kainavęs automobilis baleto artisto kišenei nebuvo pakeliamas. Negi kam būtų rūpėję žinoti, kad įsimylėjęs Edvardas jį pirko ne už savo, bet už pinigus, pasiskolintus iš draugų?

Taigi žemės sklypą sutuoktiniai jau turėjo, moteris svajonių automobilį — irgi. Liko žemės sklype pradėti statybas. Kuris iš abiejų į darbus panirusių sutuoktinių tuo galėjo užsiimti?

1. Smalakys susitarė su statybos versle besisukančiu vaikystės draugu Arvydu Buika ir šis, kaip rangovas, ėmėsi organizuoti statybas.

Matyt, vildamasis, kad nekilnojamasis turtas brangs, 2002-ųjų balandį Edvardas pardavė savo butą ir už gautus pinigus įsigijo dar vieną 15 arų žemės sklypą Vilniaus rajone, Pagirių kaime. Sklypą sutuoktiniai įregistravo jau kaip bendrą jungtinę nuosavybę.

Santaupų Smalakiai neturėjo. Ir pinigų namo Tarandėje statybai turėjo prasimanyti įvairiai. Prireikus pagalbos ranką Edvardui ir anksčiau ištiesdavo jo bičiulis Arvydas.

2002 metų pradžioje E.Smalakienės vardu iš banko, Edvardui laiduojant, buvo paimta 115 tūkstančių litų paskola. Tą patį mėnesį Edvardas, pasirašydamas paprastąjį vekselį, namo statybai per 370 tūkstančių litų pasiskolino ir iš savo bičiulio A.Bulkos.

Tarandėje namas kilo sparčiai, bet statybų kainos – dar sparčiau. Skolinti pinigai statybinėms medžiagoms ir atlyginimui už darbą tirpte tirpo. Ir Edvardas iš brolio Rimo, bičiulių susiskolino dar apie 185 tūkstančius litų.

Taip, patvirtintos vien tik Edvardo parašais vekseliuose ir paskolos raštuose („Ji – teisininkė, ji žinojo, kuo viskas baigsis”) sukaupė apie 0,5 milijono litų skolos.

Bet namas juk iškilo? „Be abejo”, – atsakė Edvardas ir nudelbė akis.

Į namą Tarandėje, Kelmiškių gatvėje, juodu su Egidija įsikėlė 2005-aisiais:  grįžti po darbų į naujus, nors iki galo dar neįrengtus namus jie jau galėjo.

Smalakiams persikėlus į Tarandę, pamažu sukruto ir pinigus skolinęs A.Buika: statybos baigėsi, reikėtų grąžinti ir susikaupusią skolą. 2007-aisiais baigėsi bemaž visuose vekseliuose nurodytas pinigų skolinimo terminas.

Galimybių grąžinti nors dalį skolų juk buvo – žemės sklypo Pagiriuose vertė, pučiantis nekilnojamojo turto kainų burbului, buvo išaugusi.

Egidija turbūt suprato, kad jos vyras sąžiningai sieks draugams atiduoti skolas.

„Žmona buvo nesyk užsiminusi, kad iš Mokesčių inspekcijos išeis dirbti teisėja ir sieks, kad skolų nereikėtų grąžinti”, – pasakojo Edvardas.

Tai jį pribloškė. Neilgam. Nes 2007 metų pradžioje prieš patį E.Smalakį ėmė ir atgulė Egidijos iškelta skyrybų byla.

Išgirdę, kad teisme iškelta skyrybų byla, sunerimo ir skolintojai. Edvardas juos ramino: „Parduosime namą ir grąžinsime pinigus”

Tačiau sutikimo parduoti namą E.Smalakienė nedavė: ji teisme iškėlė sąlygą, kad namas ir sklypas, kuriame jis stovi, lieka jai, o Edvardui- kompensacija. Juokinga kompensacija: moteris, teismui pateikdama ieškinį prieš Edvardą, už namą ir sklypą Tarandėje pasiūlė 150 tūkstančių litų.

Bendrą gyvenimą kūrę baleto artistas ir teisininkė žengti vienas greta kito įstengė ne itin ilgai. Bet ar stengėsi?

„Kartais man atrodo, kad kartu nė negyvenome. Taip greitai dumia gyvenimas ir taip greitai keičiasi žmonės”, – mintis į praeitį grąžina Edvardas.

Pernai prieš pat Naujuosius metus skyrybų byloje buvo padėtas galutinis taškas. Tačiau liko teismuose nepaminėta vieno žmogaus gyvenimo drama.

„Ne, tarp mudviejų nebuvo jokių pykčių”, – papurtė galvą Edvardas, paklaustas, kodėl gi nebebuvo įmanoma gyventi kartu.

Neištikimybė? Šeima be vaikų – tu kaltas? Taip, skyrybų procese būta net ir tokių baksnojimų į abi puses. Tačiau Edvardas užsiminė tik apie vieną iš daugybės, bet paskutinį tašką padėjusį „geradario” telefono skambutį. Skambutį jo motinai, informavusį apie turtingą jos marčios draugą.

 

„Tu tai žinai?” – susijaudinusi motina tąkart sūnaus širdyje atidengė tai, kas ir taip deginte degino. Edvardas jautė, kad kažkas jo šeimoje ne taip.

 

„Tai sužinojau anksčiau, nei atėjo signalų iš šalies, – tarstelėjo, apimtas kartėlio. – Juk neįmanoma valstybės įstaigoje kasdien dirbti nuo aštuntos ryto iki pat vėlaus vakaro”

Kodėl taip pasielgei? Ką apie tai galvoji? Dviejų drauge septynerius metus nugyvenusių, karjeros aukštumas pasiekusių žmonių pokalbis baigėsi Edvardui netikėtu Egidijos pasiūlymu: „Skiriamės” Ir viskas.

Tuo metu Egidija, kažkada buvusi juriskonsultė, iš namų Tarandėje laikinai išsikraustė dirbdama Trakų rajono apylinkės teismo teisėja.

„Jei Egidija būtų buvusi ne teisėja, jei ji būtų buvusi bet kurios kitos srities specialistė, tos skyrybos galbūt seniai būtų pasibaigusios”, – atsiduso E.Smalakys.

Pasakodamas, kas vyko pastaruosius porą metų, Edvardas sunkiai valdė jaudulį: per tą laiką būta visko. Grasinimų susidoroti, psichologinio šantažo, kurį patyrė ir jis, ir jo artimieji, net jo bičiuliai ir netgi teismuose E.Smalakiui atstovavęs advokatas.

2008-ieji, kol iš vieno į kitą teismą dar keliavo civilinė – skyrybų byla, E.Smalakiui ir jo artimiesiems buvo patys kraupiausi.

Kas tai per psichologinis teroras? Edvardas papasakojo vieną jo epizodą, nutikusį iki apeliacinio teismo likus vos kelioms savaitėms.

„Brolis Rimas susižalojo ranką: įvykus nelaimei nusipjovė pirštą. Lydėjau jį tądien namo, kai staiga prie mūsų pripuolė keletas civiliškai vilkinčių vyrų”, – praėjusių metų rugpjūčio 20-osios įvykius prisiminė E.Smalakys.

Vyrai čiupo Rimą ir užlaužė rankas. Tepaaiškinę, kad yra policininkai ir kad turi E.Smalakį nuvežti į policijos komisariatą, įgrūdo jį į policijos automobilį ir nugabeno į Vilniaus 5-ąjį policijos komisariatą.

Kokį nusikaltimą padarė baleto šokėjas, kad jį reikėjo areštuoti vidury gatvės? Jokio. Tiesiog taip jis buvo nuvežtas į tyrėjų apklausą, kad ikiteisminiame tyrime duotų parodymus prieš savo brolį.

Būtent – ikiteisminiame baudžiamosios bylos tyrime. Nes pernai, kai civilinė skyrybų byla jau buvo išnagrinėta, o sprendimas – apskųstas apeliacine tvarka ir laukė nagrinėjimo eilės, E.Smalakienė inicijavo ikiteisminį tyrimą apkaltindama Edvardą sukčiavimu.

Esą paskolos raštelį ir vekselius jis sufalsifikavo per skyrybų procesą siekdamas naudos – užvaldyti turtą. Visi keturi kreditoriai, kurie į skyrybų bylą teismo nutartimis įtraukti kaip tretieji asmenys, atliekant ikiteisminį baudžiamosios bylos tyrimą buvo kviečiami kaip liudytojai: reikalaujant duoti parodymus ne tik prieš Edvardą, bet ir prieš pačius save.

 

Tikintis, kad tyliam, meniškos prigimties Edvardo broliui bus lengva padaryti psichologinį spaudimą, pirmiausia apsistota ties juo.

„Sirgau. Turėjau nedarbingumo pažymą. Gėriau ir vaistus nuo skausmo, ir antibiotikus, bet tai buvo nė motais. Tyrėja man grasino, kad būsiu įkalintas, jei vengsiu duoti parodymus.

Maža to, man buvo pakištas pasirašyti pačių tyrėjų sukurtas tekstas. Bet kaip galėjau liudyti prieš savo brolį, ir dar – melagingai? Aš to teksto nepasirašiau”, – teigė R.Smalakys.

Ką gali padaryti godumo apimta moteris? O gal keršto? Bet už ką reikėtų keršyti prakaitą teatro scenoje diena iš dienos liejančiam baleto artistui?

Nejaugi įmanoma vos pradėjus kartu gyventi, vos pernešus lagaminus iš bendrabučio kambarėlio į baleto artisto buto prieangį, taip tiksliai apskaičiuoti, kuo viskas baigsis?

„Drįsčiau teigti, kad viską ji buvo iš anksto numačiusi. Nes kito pateisinimo tam, kas vyko ir kas vis dar vyksta, aš neturiu”, – pratarė Edvardas.

Pernai vasarį skyrybų bylą nagrinėjusiam teismui vos priėmus sprendimą, Edvardas Tarandėje rado apiplėštus namus.

Vagys išnešė viską, pradedant kietojo kuro katilu, statybos įrankiais, kanalizacijos vamzdžiais, baigiant 400 litų vertės lova ir guminiais žvejo batais.

Tik vagių būta keistuolių: jie, susikrovę Edvardo daiktus, dar suskubo pakeisti ir visas namo durų spynas.

Taip Edvardo gyvenimas Tarandėje baigėsi.

 

„Išėjau taip, kaip stoviu. O eiti kur?” – 40-mėtis baleto artistas po daugybės metų pertraukos buvo priverstas nakvynės grįžti pas savo tėvus.

 

Antra pusė jaučiasi teisi

 

Kodėl namas Tarandėje nebuvo dalijamas perpus ir kur E.Smalakys turėtų gyventi? Šiuos klausimus pateikėme ir buvusiai E.Smalakio žmonai.

 

„Buvusiam sutuoktiniui sumokėta didelė kompensacija ir dar atiteko žemės sklypas Pagiriuose.

 

Tad dabar jis gali įsigyti didelį prabangų būstą”, – atsakė Egidija Smalakienė.

 

Tačiau jam atiteko ir 0,5 mln. litų skolos?

 

„E.Smalakiui jau yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Nes tie visi skolininkai buvo išgalvoti, o visi dokumentai – suklastoti, kad aš būčiau palikta visiškai be nieko”, – teigė moteris.

O už kokias lėšas buvo pastatytas namas, jei skolininkai – išgalvoti? Pasak E.Smalakienės, pinigų iš asmenų apskritai nebuvo skolintasi.

Tebuvo paimta paskola iš tuomečio „Hansabanko” ir dar E.Smalakys pardavė butą sostinės Verkių gatvėje: už tuos pinigus ir buvo pastatytas namas.

„Čia net ne jis, čia advokatas sukūrė tuos kreditorius, kurių nė nebuvo”, – sakė E.Smalakienė.

Ir vis dėlto žmogiškąja prasme kur E.Smalakiui šiuo metu gyventi?

„Jis gyvena pas savo advokato podukrą, – atsakė moteris. – Dėl to advokatas ir labai stengėsi išlupti kuo daugiau pinigų: apgauti mane.”