„Skalikas” po prezidentės komandos „ša” nutildytas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė komandą „MG Baltic” savininkui Dariui Mockui : „tegul patraukia savo skaliką”.

Tas skalikas, tai LNK žurnalistas Tomas Dapkus, kuris rengė kritines laidas apie prezidentės siūlomas kandidatus į generalinius prokurorus.

Vos gavęs komandą, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis kitą dieną susitiko su D.Mockumi ir perdavė jam šią žinią.

Tomas Dapkus buvo nedelsiant „patrauktas” – jo laida „Savaitė” dingo iš LNK eterio, o po kiek laiko pasirodė jau Info Tv eteryje

Tiesa, pats laidos autorius po „patraukimo” jau ėmė kalbėti kitaip – savo laidose jis ėmė tiesiog šlovinti Dalią Grybauskaitę:

Pats T.Dapkus sako, kad neva niekas iš LNK vadovų su juo nekalbėjo, ir nepaaiškino, kad jam reikia užsičiaupti.

Tai sunkiai tikėtina, nes po Dalios Grybauskaitės komandos „patraukti skalikus” bet kokią jos kritiką LNK kanale baigėsi, o šis kanalas ėmė liaupsinti prezidentę, ir transliuoti jos parengtus siužetus apie prezidentės susitikimus su vaikučiais ir pan.

Tai, kad Dalia Grybauskaitė ne pirmą kartą kišasi į žiniasklaidos reikalus, ir sako, ką kam galima rodyti, byloja ir Rūtos Janutienės likimas. Vos parengusi laidą apie Dalios Grybauskaitės praeitį ir ištransliavusi jos anonsą per Tele-3 kanalą, R.Janutienės laidos „Patriotai” ir ‘Paskutinė instancija” apskritai dingo iš šio kanalo, su laidos autore buvo nutraukta sutartis. Nors tai buvo didžiausią reitingą tuinčios tele-3 laidos, nematoma ranka jas išmetė iš minėto tinklellio. Rūta Janutienė, priešingai nei Tomas Dapkus, neliko skolinga, ir parašė knygą „raudonoji Dalia”. O iš LNk televizijos išmęstas „skalikas” ėmė atvirai šlovinti savo skriaudikę:

Pateikiamas ir Tomo Tapkaus komentaras:

Esu nustebęs, kad dalis politikų ir net žurnalistų, norėdami „gelbėti” Prezidentę, bando pulti mane, lyg aš čia būčiau kalčiausias už jos neatsargius elektroninius laiškus.

Turiu pasakyti, jog tai nėra pirmas kartas, kai jaučiu Dalios Grybauskaitės ypatingą dėmesį. Apie jos santykį su spauda reikalinga atskira studija, bet vertėtų prisiminti, kad ir epizodą, kaip ji bandė užtildyti ją kritikavusį “Lietuvos rytą”.

Lygindamas savo darbą ankstesnėje LRT, “Lietuvos žiniose” ir LNK, galiu patvirtinti, kad pastarojoje studijoje turėjau bene daugiausia laisvės, ir skirtingai nei pirmuose dviejuose, savininkai nesikišo į laidų turinį, apsaugodavo nuo prezidentės „norų”. Aš apie šį epizodą su prokurorų skyrimais nieko ir nežinojau iš LNK savininko.

Tačiau esu asmeniškai gavęs pastabų nuo prezidentės per įvairaus lygio pasiuntinukus.

Nepasitenkinimo iš Prezidentūros būta ir dėl to, kad tyliai teisėsaugai pridengus generalinio prokuroro Dariaus Valio avariją, paviešinau dokumentus ir faktus, kad jam nepagrįstai nepradėta baudžiamoji byla. Stojo gluminanti tyla, tada Seimo nariai kreipėsi į prokuratūrą, prezidentė buvo priversta nušalinti savo globojamą D.Valį, jam iškelta baudžiamoji byla.

Tuo pačiu galiu paneigti, kad LNK savininkas yra man davęs kokius nors nurodymus dėl dabar viešai aptariamų kandidatų į generalinius prokurorus svarstymų Seime. Tai tiesiog atviras melas.

Prezidentės patarėjas M.Lingė, drebančiomis rankomis, ir mano nuostabai, toliau gindamas juos, vakar pabrėžė, kad jie buvo profesionalai. Aš to neneigiau, tačiau manau, jog patarėjas kaip svarbiausią kriterijų turėjo paminėti jų skaidrumą ir sąžiningumą.

Kad nedaugiažodžiauti siūlau prisiminti, ką aš rašiau apie kandidatus ir nekartoti besiginančių puolimo, o patiems įsitikinti, ar tai buvo mano tyrimo pozicija, ar kieno nors užsakytas susidorojimas.

Pirmas epizodas. Nerijus Meilutis.

Pirmasis mano straipsnis apie jį pasirodė dar gerokai iki N.Meilučio kandidatavimo į generalinius prokurorus. Ne vienerius metus teko analizuoti ir skelbti publikacijas, rengti laidas apie Ūkio banką. Po jo uždarymo mane pasiekė informacija, kad Ūkio banko bankroto administratorius kovoja su Ūkio banko baudžiamojoje byloje įtariamu verslininku, kuris siejamas su Kauno nusikalstamu pasauliu ir kuris siekia atsikratyti net 15 milijonų eurų paskolos. Jam įtartinai “talkina” Kauno apygardos teismas.

Viena iš publikacijų dar 2015 metų sausį

https://www.alfa.lt/…/teismai-padeda-grobstyti-milijonus-is…

Straipsnyje, o prieš tai ir laidoje parodžiau, kaip Nerijaus Meilučio vadovaujama Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija bandė įteisinti kreditinį sukčiavimą.

Aukštesnių teismų sprendimai įrodė, kad buvau teisus aš, o ne N.Meilutis.

Beje, teismuose laimėjau ir visas (jų buvo net keletą) įtariamo verslininko man inicijuotas privataus kaltinimo bylas dėl tariamo šmeižto.

Po kiek laiko išgirdau, jog viena advokatų kontora, jau skelbia, kad bus naujas generalinis prokuroras, nors apie tai visuomenė dar nežinojo. Apie tai vėl parašiau straipsnį

https://www.alfa.lt/…/prezidentura-pasirinko-kandidata-i-na…

Ir vėl aš buvau teisus, prezidentė pateikė būtent jo kandidatūrą!

Tada prasidėjo peripetijos dėl atsakomybės, kas gi pasiūlė N.Meilutį.

Apie tai rašau nebe aš, o kolega R.Bakutis.

https://www.alfa.lt/…/labai-mislinga-istorija-kas-ir-kodel-…

Dar daugiau, pasirodė, jog Prezidentūra melavo, teigdama, kad N.Meilutį teikė skirti prokurorų profesinė sąjunga. Šioje melo schemoje dalyvavęs tuometis pofesinių sajungų pirmininkas buvo priverstas atsistatydinti.

Apie tai irgi rašėme:

https://www.alfa.lt/…/krito-meiluti-i-gp-vadovus-protegaves…

Seimas N.Meilučio nepatvirtino, tai yra pareiškė jam nepasitikėjimą. Tačiau nepaisant to ir skandalingo bei neteisėto sprendimo galėjusio padaryti milžinišką žalą valstybei, Prezidentė antrai kadencijai jį perskyrė Kauno apygardos teismo pirmininku. Neblogai? Čia ne skandalas? Kas čia dėl ko kaltas A.Kubiliau, R.Juknevičiene? Kokius nurodymus aš čia jūsų nuomone vykdžiau?

Kitas tęsinys bus apie kitus kandidatus.