Žmonės miršta šimtais

Seimo sveikatos reikalų komitetui gruodžio 21 d. buvo pristatyti Statistikos departamento duomenys apie augantį gyventojų mirštamumą Lietuvoje šokiravo komiteto narius.
Departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis pristatė, kad mirties skaičiaus rodiklių augimas buvo dar fiksuojamas vasarą, tačiau ryškiausiai mirštamumo kreivė šovė viršun rudeniop.
„Matomas beprecedentis mirčių perviršis per pastaruosius 20 metų. Jeigu mes, (remdamiesi ankstesnių metų rodikliais – LRT.lt), turėtume tikėtis 750 mirčių per savaitę, iš tiesų mes turime 1150 ir matome, kad tendencija nuolat auga. Didžiulis augimas matomas pastarąsias 9 savaites ir nepanašu, kad jis mėgintų sustoti“, – tikino J. Bačelis.
Pavyzdžiui, mirčių perviršis nuo rodiklio, kurio tikėtasi, paskutinę savaitę skiriasi 400 mirčių. Mirčių perviršis nurodo, kiek daugiau žmonių mirė nei buvo tikėtasi stebint ankstesnių metų duomenis.
Mirčių šiuolis
Kokios galėtų būti tikslios mirčių perviršio priežastys, šiandien duomenų analitikai atsakyti negali. Pavyzdžiui, vasarą pastebėtas dvi išaugusio mirtingumo bangas J. Bačelis aiškintų oro temperatūros pokyčiais, nes mirčių laikas birželio ir rugpjūčio mėnesiais sutampa su lauko temperatūros pakilimu, kai termometro stulpeliai šoko virš 28 laipsnių karščio. Tiesa, neatmetama čia ir pandemijos įtaka, tačiau pastaroji ryškiausiai matoma spalį, kai Lietuvos gyventojų mirštamumo kreivė šauna į viršų.
„Visas kitas mirčių perviršis, kuris prasideda nuo spalio pradžios, jis akivaizdžiai nepaaiškinamas aukštos oro temperatūros įtaka. Skaičiai, paimti iš paskutinės savaitės, 50 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje rodo, kad tą savaitę mirčių buvo 60 proc. daugiau nei įprastai. Tą mirčių perviršį sudaro ir oficialiai žinomos bei patvirtintos COVID-19 mirtys ir taip pat nematomos pandemijos aukos. Pastarųjų skaičius 245 proc. didesnis nei oficialių COVID-19 mirčių“, – sakė Statistikos departamento atstovas.
Auganti mirštamumo tendencija matoma ir atskirose savivaldybėse. Pavyzdžiui, remiantis Statistikos departamento pateiktomis lentelėmis, mirčių perviršis šiais metais pirmą kartą registruotas birželį Šiaulių regione, tačiau rugpjūčio pradžioje daugiau nei įprastai mirčių registruojama ir Vilniaus, Utenos, Kauno apskrityse, o nuo lapkričio užsiliepsnoja kone visas Lietuvos žemėlapis ir mirčių perviršio augimo tendencija pastebima visoje šalyje.
„Ši situacija nėra kylanti iš vieno regiono. Tai yra visos Lietuvos reiškinys. Per paskutines keturias savaites, (skaičiuojant nuo lapkričio vidurio – LRT.lt), absoliučių mirčių skaičius 50 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje auga. Beveik visis regionai yra paveikti, gal tik mažiausiai Utena. Iki šiol mirčių perviršio skaičiumi pirmavo Kauno regionas, bet Vilnius jį gruodžio viduryje pasivijo. Kaunas dar prieš šešias savaites buvo lyderis, ten registruota 30 mirčių daugiau nei tikėtasi, dar prieš dvi savaites ten buvo beveik 100 mirčių daugiau, bet Vilnius šiuo metu pirmauja ir čia per savaitę numiršta 100 žmonių daugiau negu turėtų numirti normaliai“, – komentavo J. Bačelis.
Po šio pristatymo Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas reziumavo, kad Lietuvoje mirčių situacija yra siaubinga.

Ligų žudikių sąraše pirmauja širdies ir kraujagyslių ligos
Seimo Sveikatos reikalų komitete Lietuvos gyventojų mirštamumo duomenis pristačiusi Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vedėja Rūta Ustinavičienė teigė, kad absoliutus mirčių skaičius Lietuvoje 2017-2019 m. palaipsniui mažėjo, tačiau 2020 m. matomas mirčių šuolis.
Didžiąją dalį mirčių sudaro kraujotakos sistemos ligos, jos sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Po jų seka infekcinės ir parazitinės ligos, kvėpavimo sistemos ligos, taip pat virškinimo sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.
Mirčių šiuolis
Pavyzdžiui, šių metų kovo-rugsėjo mėnesiais 401 atveju daugiau registruota mirčių dėl kraujotakos sistemos ligų. Šioje klasėje vyrauja mirtys nuo hipertenzinės širdies ligos, smegenų kraujagyslių ligų. Infekcinių ir parazitinių ligų klasėje išaugusį mirčių skaičių nulėmė sepsis. Piktybinių navikų klasėje vyrauja mirtys dėl krūties ir gimdos navikų. Virškinimo sistemos ligų klasėje vyrauja mirtys nuo kepenų fibrozės ir alkoholinės kepenų ligos.

Dėl kitų priežasčių mirusių žmonių skaičius nuo trejų metų vidurkio skiriasi 421 mirtimi ir pagrindinę dalį šioje klasėje sudaro mirtys nuo II tipo cukrinio diabeto bei COVID-19 ligos.

Iki 2019 m. buvo stebima mažėjančio mirčių skaičiaus namuose tendencija, tačiau ir ši su 2020 m. šoktelėjo.
Pagal amžiaus grupes daugiausia mirčių vyrauja 60 metų ir vyresnių žmonių amžiaus grupėje. Registruojamas mirštamumo padidėjimas ir 40-49 metų amžiaus grupėje.
R. Ustinavičienė pabrėžė, kad institutas negali pasakyti, kokios konkrečiai priežastys lėmė išaugusį Lietuvos gyventojų mirštamumą, nes informacijos tokioms išvadoms institutas neturi. Pabrėžta, kad komitetui pateikti duomenys yra išankstiniai ir jie metų eigoje yra tikslinimai. Duomenys surinkti apdorojus gautus medicininius mirties liudijimus.
Dvigubai krito širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų apsilankymai pas gydytojus
VUL Santaros klinikų kardiologų grupė atliko tyrimą, kokią įtaką COVID-19 pandemija daro žmogaus bei visuomenės sveikatai ir sveikatos apsaugos sistemos finansavimui. Galutinę ataskaitą medikai planuoja pateikti gruodžio pabaigoje, tačiau jau dabar iš preliminarių rezultatų matyti, kad drastiškai krito pacientų apsilankymai sveikatos priežiūros įstaigose.
Preliminarius tyrimo rezultatus Seimo sveikatos reikalų komiteto nariams pristatė Higienos instituto sveikatos informacijos centro vadovas prof. Romualdas Gurevičius.
„Jei mes iki šio tyrimo tik spėliojom, kad mirčių padidėjimas yra susijęs su tuo, kad kardiologiniai pacientai paslaugų negavo, tai šis tyrimas aiškiai parodė, kad palyginus 2019 m. ir 2020 m., gegužę tik kas antras širdies ir kraujagyslių ligomis sergantis pacientas galėjo patekti pas jiems reikalingą gydytoją. Balandį užfiksuotas 56 proc. paslaugų mažėjimas, gegužę – 45 proc.“, – rezultatus Seimo sveikatos reikalų komitetui pateikė prof. R. Gurevičius.
Jo tikinimu, tarpiniai tyrimo rezultatai parodė, kad 2020 m. balandį asmenų, kuriems buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sumažėjo 50 proc., lyginant su parėjusias metais, o antrinio lygio ambulatorinių paslaugų skaičius krito iki 71 proc., tretinio lygio – iki 86 proc.
Taip pat šių metų kovo-gegužės mėnesiais fiksuotas 22-32 proc. mažesnis pacientų apsilankymų skaičius pas gydytojus. Šiuo laikotarpiu pagrindinė širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų lankymosi pas gydytojus priežastis nurodoma būtinoji pagalba.

„Suprantama, kad tai negalėjo pareiti be pasekmių šiems ligoniams, tačiau net ir šitas atradimas šiame tyrime neparodys, kad dėl paslaugų sumažėjimo mes gavome tas vadinamas neplanuotas mirtis, nes tam reikalingi visai kitokie tyrimai“, – tikino prof. R. Gurevičius.

Daugėja vėliau besikreipiančių dėl onkologinių ligonių

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje dalyvavę ekspertai numano, kad didelį mirčių šuolį galėjo lemti ne tik COVID-19 pandemija, bet ir per pirmą karantiną nuo pavasario sustabdytos planinės paslaugos sveikatos priežiūros įstaigose.

Pavyzdžiui, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) laikinai einanti direktoriaus pareigas profesorė Sonata Jarmalaitė tikina, kad instituto ekspertai ir medikai pastebi augantį pacientų, atvykstančių jau su vėlyvosiomis vėžio stadijomis, skaičių. Kitas neraminantis rodiklis – kritęs onkologinių prevencinių programų vykdymas. Lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, prevencinėse programose liko tik trečdalis dalyvių. Prevencinės programos per pirmą karantiną buvo visiškai sustabdytos.
„Ankstyvose stadijose nustatytų navikų skaičius šiemet šiek tiek mažėjo lyginant su praėjusiais metais, kartu matome augantį vėlyvųjų stadijų skaičių. Tą gana akivaizdžia matome ir savo įstaigoje. Poslinkis į vėlyvąsias stadijas stebimas krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio susirgimų grupėje – 4-5 proc. Taip pat stebime mažesnį atvykstančių vyresnio amžiaus pacientų skaičių. Taip neturėtų būti, nes vėžys yra pagyvenusių žmonių liga. Kyla klausimas, kad vyresni pacientai tiesiog diagnozei neatvyksta ir nėra registruojami ir jie gali būti tų nežinomų mirčių sąraše“, – komentavo NVI laikinoji direktorė.

Pavyzdžiui, pačiame institute registruojamas 10 proc. smuktelėjęs paslaugų onkologiniams pacientams skaičius ir jis siejamas su krentančiu ankstyvos stadijos navikų operacijų skaičiumi. Pasak NVI vadovės, teoriškai neturėjo kisti teikiamų ambulatorinių konsultacijų skaičius, nes į jas įskaičiuojamos ir nuotoliniu būdu teikiamos paslaugos, tačiau šių konsultacijų skaičius smuko taip pat apie 10 proc.

Prof. S. Jarmalaitė atkreipė dėmesį, kad kasmet Lietuvoje 18 tūkst. gyventojų pirmą kartą diagnozuojama onkologinė liga, apie 9 tūkst. onkologinių pacientų miršta. Šiuo metu Lietuvoje su vėžiu gyvena apie 100 tūkst. gyventojų.

NVI vėžio registro paskutiniais duomenimis dažniausiai registruojamos onkologinės ligos: prostatos vėžys, odos piktybiniai navikai, krūties vėžys. Dažniausia mirties priežastimi iš onkologinių ligų tampa plaučių vėžys.

Prof. S. Jarmalaitė pabrėžė, kad vėžys yra lėtinė liga, jos vėlyvesnių stadijų gydymas valstybei kainuoja gerokai daugiau, be to, užčiuopus ligą ankstyvoje stadijoje didėja tikimybė išsaugoti paciento gyvybę.

Sveikatos apsaugos ministerijos laikinoji vicekanclerė Odeta Vitkūnienė patikino, kad naujosios valdžios iniciatyva yra suformuota ekspertų komisija, kuri paregs veiksmų planą, padėsiantį suvaldyti augančias mirštamumo tendencijas. Klausimas yra įtrauktas į ministerijos prioritetus.
„Hipotezes dėl mirštamumo esame išsikėlę: dėl sveikatos priežiūros paslaugų neprieinamumo, dėl nematomų COVID-19 aukų, dėl nuotolinių paslaugų plėtros ir kitų dalykų. Šias koreliacijas reikia labai aiškiai su mokslininkais pasižiūrėti ir išsiaiškinti, ką mes dar galime pasiūlyti gyventojams, kad tos paslaugos būtų labiau aktyvios iš medicinos sistemos“, – sakė O. Vitkūnienė.