S.Skvernelio sumanytoje prichvatizacijoje – žinomos pavardės

S.Skvernelio prichvatizacijoje – žinomos pavardės

Aurimas Drižius

Premjero Sauliaus Skvernelio sumanytoje prichvatizacijos schemoje pelnosi garsių ir žinomų verslininkų žmonos. Viena jų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio žmona Violeta Dargienė.

Nors įstatymas aiškiai sako, kad visas valstybės valdomas nekilnojamas turtas turi būti parduodamas viešame aukcione, kurį organizuoja Turto bankas, Lietuvos universitetų turtas parduodamas prisidengus švietimo reforma, o turtą pardavinėja pačios mokslo įstaigos. Kažkas nusprendžia, kad pats vertingiausias universitetų turtas, esantis miestų centre, jiems jau nebereikalingas, ir turtas parduodamas.

Neseniai Kauno Technikos universiteto (KTU) Mechanikos ir inžinerijos fakulteto pastatą Kęstučio g. 27 nusipirko Violetos Dargienės įmonė „Partnerystės projektai du“ – universitetui staiga puikus pastatas Kauno centre tapo „nebereikalingas”

Daugiau nei 7 tūkst. kv. metrų ploto pastatas Kauno centre parduotas tik už 1, 8 mln. eurų.

Beje, itin ironiška, kad pats Robertas Dargis yra ir to minėto KTU taryboje, kuri ir sprendė universitetų turto privatizavimo klausimus. „Žmona išsirinko, vyras pardavė“, – maždaug taip įvyko sandėris valstybės turtu.

„ Vieno iš aukcionų naudos gavėja buvo, kaip rodo vieša informacija, V. Dargienė, – teigia LL šaltiniai, – ji aukcione dalyvavo ne kaip fizinis asmuo, o kaip akcininkė, galutinė naudos gavėja. Simptomiška, kad laikinojo ministro R. Masiulio pasirašytame rašte Seimo nariui Puteikiui nurodoma, kad V. Dargienė sandoriuose nedalyvavo… Čia ne šiaip ministro laiškas, o oficialus atsakymas į LR Seimo nario paklausimą. Ir tame rašte meluojama. Arba ministerija neįsigilino į svarbias aplinkybes apie viešo turto aukcionus jos kuruojamame sektoriuje, kas labai blogai, arba viskas yra dar baisiau. Tiesiog Ministerija aktyviai padeda uždengti neskaidrius aukcionus bei  interesų konfliktą. Vadinasi, ministerija bendrininkauja šiose aferose“.

Nors  neo-stalininės architektūros Edukologijos universiteto pastatas LEU pastatas jau perduodamas Vilniaus kolegijai. Tačiau studentų bendrabučiai ir žemė aplink tą pastatą, berods, jau parceliuojami. Kur logika? Jei pagrindinis pastatas lieka mokslui ir studijoms, tai viešas interesas bei sveika logika reikalauja neparceliuoti ir bendrabučių, išsaugoti infrastruktūrą. Bendrabučius privalu renovuoti ir tegyvena ten studentai…. Vilniaus kolegija nėra nykštukinė aukštoji, ten juk tūkstančiai studentų. Dabar jie visi susės į savo „Golfus“ , „BMW“, masiškai įsilies į Vilniaus gatves ir dus ten kartu su visais eismo kamščiuose. Dalis plūstels į viešąjį transportą. Čia tokia išmintinga politika ir viešo intereso gynimas. Nėra viešo intereso, tik korupcija. Todėl milijonas ir išsivaikščiojo….

LL kalbinti šaltiniai įsitikinę, kad šiai aferai – mokslo įstaigų turimo nekilnojamojo turto užgrobimui –  buvo rengtasi jau seniai Didžiulės, neproporcingos galios universitetų tarybų nariams valdyti valstybinius universitetus buvo suteiktos neatsitiktinai. Tam buvo ruošiamasi ir tą sąmoningai padarė Kubiliaus vyriausybė bei švietimo ministras G. Steponavičius, prastumdami 2009 m. antikonstitucinį Mokslo ir studijų įstatymą.

„Nebuvo paslaptis, kad ateina baisi demografinė duobė, kad studentų sumažės dvigubai ir prestižinius pastatus bei sklypus, netgi  kvartalus bus galima iš universitetų lengvai perimti…, – teigia LL kalbinti žmonės, panorėję likti nežinomais, – dabar ir daroma tai, kam buvo apdairiai pasiruošta. Tik pagrindinis lėlininkas ir naudos gavėjas dabar yra S. Skvernelis. Turės iš ko finansuoti savo prezidentinę kampaniją. O jei praloš, turės „paguodos prizą“, nebus ubagas, o bus tikras rantjė.  Ir vaikams bei vaikaičiams dar liks. Taigi, Universitetų senatai buvo nugalinti neatsitiktinai. Autoritetingi ir demokratiškai į autonomiško universiteto senatą išrinkti mokslininkai būtų aršiai gynę universiteto turtinius interesus, nebūtų leidę nieko parceliuoti.  Primityvi universitetų turto perėmimo afera pridengta skambiais veržlių reformų  ir „aukštojo mokslo kokybės“, kuri valdžiai ir lietuviškam verslui nerūpi, lozungais“.