Prognozuoja elektros kainų brangimą

Europos sąjungos šalims sutarus nuo 2019 m. sausio pradėti reformuoti Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, rinkos dalyviai prognozuoja brangsiant elektrą. Didžiausios energetikos sektoriaus kompanijų apklausa rodo, kad iki 2020–2030 m. laikotarpio taršos leidimų kainos gali išaugti 2,5 karto. Šis pokytis atsispindėtų didesnėje elektros gamybos savikainoje, o galiausiai – galutiniam vartotojui siūlomame elektros tarife.

Sprendimą įgyvendinti taršos leidimų reformą siekiant suvaldyti jų perteklių ir padidinti kainą ES šalys suderino dar gegužės mėnesį, tačiau tik liepos viduryje jis buvo patvirtintas ir Europos parlamente. Reformai pritarė dauguma ES šalių, išskyrus Lenkiją, Rumuniją, Bulgariją, Kiprą, Vengriją ir Graikiją, bet jų pasipriešinimo nepakako, tad bendras konsensusas buvo pasiektas.

„Iki šios reformos patvirtinimo elektros energijos ateities sandorių kainos 2016–2019 metams rodė mažėjimo tendenciją, tačiau priėmus nutarimą jos stabilizavosi ir netgi pasuko kilimo link. Vis tik, labiausiai reformos įtaka išryškės artėjant 2019-iesiems, kai elektros gamintojai susirūpins taršos leidimais tiems metams“, – sakė nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Tarptautinės prekybos emisijomis asociacijos narių vykdytoje apklausoje energetikos bendrovės prognozavo, kad iki 2020 m. vidutinės taršos leidimų kaina išaugs apie 50 procentų – nuo dabar vyraujančių 7,5 Eur/toną iki 10,79 Eur/t, o 2020-2030 m. laikotarpį pasieks 18,4 Eur/toną ribą.

Apyvartinių taršos leidimų brangimas padidins iškastiniu kuru varomų jėgainių sąnaudas. Tokių jėgainių yra ir Lietuvoje, ir kitose mūsų regiono šalyse – Estijoje, Suomijoje, daug anglį kūrenančių elektrinių taip pat yra Lenkijoje bei Vokietijoje. „Tiesa, galime pasidžiaugti, kad „Nord Pool Spot“ zonoje, kurioje yra ir Lietuva, didžiausią dalį elektros pagamina hidroelektrinės, atominės bei vėjo jėgainės. Jos į aplinką neišskiria emisijų, todėl jų reforma nepalies, o šių jėgainių gaminama pigesnė elektra turėtų bent iš dalies kompensuoti numatomą kainų kilimą“, – sakė J. Bethers.

Kitą vertus, jis atkreipia dėmesį, kad tuo pat metu elektros rinkoje vyks ir kiti svarbūs procesai, kurie turės neigiamos įtakos kainoms. Pavyzdžiui, Vokietija ir Švedija planuoja uždaryti savo atomines jėgaines, nauja elektros jungtis bus nutiesta nuo Norvegijos iki Didžiosios Britanijos ir tai didins elektros paklausą bei gamybos deficitą regione.

„Kadangi yra daug elektros kainą lemiančių veiksnių, neįmanoma pasakyti, kiek pasikeis elektros kainos dėl taršos leidimų brangimo, – aiškino J. Bethers. – Be to, kadangi elektros ateities sandorių kainos nustatomos įvertinus visą žinomą informaciją, taršos leidimų reforma, apie kurią buvo ilgai diskutuojama, jau įtraukta dabar pateikiamoje ateities sandorių vertėje. Tiesa, šiai dienai esama taršos leidimų vertė yra pakankamai žemame lygyje ir greičiausiai kils, tad ir elektros energijos ateities sandorių kainos gali toliau didėti.“

Taršos leidimų reformą ES institucijos įgyvendina siekdamos įgyvendinti klimato kaitos tikslus. Tikimasi, kad iš apyvartos išėmus dalį perteklinių taršos leidimų, energetikos bendrovės bus skatinamos investuoti į aplinkai draugiškesnes technologijas. Analitikai skaičiuoja, kad taršos leidimų kainoms pasiekus 29 Eur/t ribą, energetikos bendrovės bus motyvuotos investuoti į atsinaujinančius elektros išteklius.

Vertinama, kad šiuo metu rinkoje yra susidaręs apie 900 mln. taršos leidimų perteklius, kuris iki 2019 metų bus perkeltas į Rinkos stabilumo rezervą. Šis rezervas būtų naudojamas tokiu atveju, jeigu rinkoje atsirastų reikšmingesnis leidimų poreikis, arba jeigu vėl padidėtų jų perteklius.