Prezidentas G.Nausėda pamiršo apmokestinti savo šeimininkus bankininkus, kurie per 1,5 metų uždirbo 515 mln. grynojo pelno ir valdo 28 mlrd. eurų turtą

Prezidentas G.Nausėda pamiršo apmokestinti savo šeimininkus bankininkus, kurie per 1,5 metų uždirbo 515 mln. grynojo pelno

Aurimas Drižius

„Gerovės“ valstybę žadėjęs prezidentas Gitanas Nausėda sugalvojo, iš kur paimti 200 mln. eurų pensijoms kelti – tereikia padidinti mokesčius gaunantiems nedidelį atlyginimą ir panaikinti lengvatas kurui ūkininkams, ir tie pinigai atsiras. Čia pat prezidentas pasižadėjo NATO vadovui padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. BVP, arba beveik 1,5 mlrd. Eurų vietoj dabar esančių daugiau nei milijardo. Nors krašto apsauga ir tai nežino, kur dėti pinigus – šimtais perka iš JAV šarvuotus džipus, skelbia, kad reikia imti į kariuomenę jaunesnius žmones, kurie masiškai stengiasi išvengti „tarnybos“ – pernai net 7 tūkst. jaunuolių buvo nubausti už vengimą atlikti karo tarnybą. Aš vis tik stebiuosi to mūsų Seimo ir prezidento logika – koks rekrūtas eis savo noru ginti šalies, kurioje jo tėvai miršta badu? Ir koks rekrūtas bus pasirengęs mirti už tokią šalį, kurioje jo tėvams sakoma, kad jie turi išgyventi už 200 eurų per mėnesį ir gyventi „oriai“? Koks rekrūtas eis ginti tėvynės, kurioje 300 tūkst. gyventojų gyvena visiškame skurde? Juk kareivis, kuris eina mirti ir žudyti priešų, turi žinoti, kodėl jis taip daro – visokios kalbos apie „patriotizmą“ jau nebeįkvepia, ir aš manau, kad jeigu prasidėtų karas, pusė Lietuvos kariuomenės išbėgiotų, o kita pusė gaudytų dezertyrus, ir juos kartų ant stulpų, kaip darė naciai paskutiniais karo metais.

Pirmas blynas, kurį sugalvojo Gitanas Nausėda – padidinti išmokas už vaikus – lygiai tas pats populizmas, nes jis nesprendžia pagrindinės Lietuvos problemos – milijardai eurų yra išvagiami per visokius „viešus“ konkursus, visi tai žino, ir nieko nedaro, nes partijoms byra „nuomilžis“. Nausėda nė puse lūpų neužsiminė apie ir mafijinę prokuratūrą ir teismus, kurie jau seniai vykdo labai sunkią nusikalstamą veiklą, nes yra „nepriklausomi“.
Dar juokingiau, kai bankų statytinis Gitanas Nausėda net neužsiminė apie savo šeimininkų – bankininkų turto ir pelno apmokestinimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik trys bankai – SEB, „Swedbank“ ir DNB, t.y. yra susiformavęs bankų monopolis, kuris deklaravo, kad vien per 2018-1019 m. uždirbo daugiau nei pusę milijardo eurų pelno. Šis pelnas apmokestinamas juokingu 15 proc. pelno mokesčių tarifu. Reikia prisiminti, kad šis monopolis buvo padarytas specialiai, kai buvo jėga užgrobti ir nusavinti du lietuviški bankai „Snoras“ ir Ūkio. G.Nausėda tame aktyviai dalyvavo, ir mano paklaustas spaudos konferencijoje apie „Snorą“, atsakė, kad jis neva buvo bankrutavęs dar 2009 m. Tačiau apie tai, kad 8 mlrd. Litų vertės „Snoro“ turtas buvo išvogtas, G.Nausėda, kuris tai puikiai žino, neužsiminė nė puse žodžio.
Ilgą laiką užsienio bankai apskritai nemokėjo pelno mokesčio Lietuvoje, ir sukėlė 2009 m. krizę, kai sprogo paskolų bumas – tada bankai savo veiklos nuostolius vėl nurašė ant visų mokesčių mokėtojų. T.y. bankams buvo leista nemokėti pelno mokesčio, jeigu prieš tai kelis metus iš eilės jis dribo nuostolingai.
Ilgą laiką ir dabar G.Nausėdos atstovaujami bankai taip ir elgėsi – žaisdavo skaičiukais ir operavo buhalterija, rodydami nuostolingą veiklą.
Galiausiai, kai Seimas bandė nutraukti tokią praktiką, kai senų metų nuostolį bankai galėjo perkelti į einamus metus, ir vėl išvengti mokesčio, bankai ėmė realiai deklaruoti savo pelnus. Tie skaičiai šokiruoja :

Paskelbta, kad Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai praėjusiais metais uždirbo 357,9 mln. eurų grynojo neaudituoto pelno – tai 49,3 proc. daugiau nei užpernai (239,7 mln. eurų), pranešė Lietuvos bankas.

Beveik du trečdalius veiklos pajamų lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių.

Bankų bendras turtas pernai augo 4,7 proc. iki 28,6 mlrd. eurų, įsipareigojimai (86 proc. jų sudaro indėliai) siekė beveik 26 mlrd. eurų.

Praėjusiais metais bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. eurų pelno mokesčio.

Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai šių metų I ketv. uždirbo 90,9 mln. Eur pelno – 8,5% (7,1 mln. Eur) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Toks I ketv. pelnas buvo didžiausias nuo 2011 m., nurodoma Lietuvos banko (LB) apžvalgoje.

Prieš kelis metus bankai apskirtai nemokėjo jokių mokesčių – pvz., VMI pateikia tik 2016 metų bankų sumokėtą pelno mokestį. Paaiškėjo, kad už 2016 metus pelno mokestį sumokėjo 3 iš 8 Lietuvoje veikiančių užsienio bankų filialų. Likę užsienio bankų filialai nemokėjo pelno mokesčio, nes nedeklaravo apmokestinamojo pelno už 2016 metus. 2017 metais trys minėti užsienio bankų filialai sumokėjo 4,2 mln. eurų pelno mokesčio.
R.Lazutka – bankų sektoriuje nėra jokios konkurencijos

Ekonomistas Romas Lazutka jau anksčiau sako, kad teigė, kad pagrindinės tokio didelio Lietuvos bankų pelningumo priežastys yra konkurencingumo nebuvimas ir valstybės apsileidimas.
„Bankai susikūrę palankias sąlygas, nes konkurencijos rinkoje beveik nėra. Tą pripažįsta ir Centrinis bankas. Kai tokia padėtis, jie gali didinti kainas kiek tik nori. Mes, ekonomistai, tai vadiname oligopoline rinka.
O kitų bankų galimybės yra dvi: arba jie padidina kainas, arba tikisi, kad klientai iš lyderiaujančių bankų pabėgs. Tačiau jie pastebi, kad klientai nebėga, ir taip pat padidina kainas, o lyderiaujantiems bankams belieka ir toliau tas kainas kelti“, – kalbėjo R.Lazutka.
Jis pastebėjo, kad pagrindinis faktorius, galintis sukontroliuoti tokį didelį bankų uždarbio augimą, yra valstybė. Tačiau čia jis įžvelgia paradoksų. Anot R.Lazutkos, valdžioje sėdintys asmenys bijo bankų, o bankams dirbantys ekonomistai juos kaip mat išjuokia, kai kalba pasisuka apie siekį kontroliuoti bankų savivalę.
„Čia valstybė galėtų ir turėtų įkurti valstybinį banką, tačiau ši mintis viešai atmetama. Kadangi verslas labai susijęs su valdžia, jie tiesiog kuria palankų bankų vaizdą ir tam tikrą ekonominę politiką, kad valstybė nerinktų didelių mokesčių iš tų, kurie gauna dideles pajamas. Kodėl iš jų imti tik 15 proc. pelno mokestį, o ne 25 proc.? Jie sako, kad tai žala investicijoms, ekonomikos augimui. Absurdiška. Kur tie bankai bėgs, jeigu jiems čia gerai? Tiesiog jie turėtų sumokėti didesnius mokesčius ir surinktomis lėšomis galėtų paremti socialinę sritį, sveikatos apsaugą, švietimą. Tačiau sarginiai šunys, išlaikomi bankų, sukuria atmosferą žiniasklaidai ir politikai iš baimės prisitaiko“, – teigė R.Lazutka.