Mokytojų streikas – jie reikalauja padidinti atlyginimus bent 100 eurų, KAM perka automobilius po 700 tūkst. eurų už vieną

Lapkričio 28 d. visoje Lietuvoje prasidėjo didžiausios švietimo darbuotojus vienijančios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS), inicijuotas mokytojų streikas.

Liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir LŠMPS pasirašytam susitarimo įgyvendinimui dėl 2020 m. biudžeto po biudžeto pristatymo LR Seime trūksta 62,2 mln. eurų. Nors buvo sutarta, kad asignavimui švietimui didės 117 mln. eurų, S.Skvernelio vyriausybė apgavo mokytojus – kitų metų biudžete tam numatyta tik 55 mln. eurų.

LŠMPS yra įsitikinusi, kad susitarimai turi būti vykdomi, kaip tai pabrėžė ir LR Prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su profsąjungomis metu. Be to, LŠMPS atkreipia dėmesį, jog susitarimo įgyvendinimui trūksta kiek daugiau nei 60 mln. eurų, o papildomos LR Seimo narių registruotos iniciatyvos (nesusijusios su įsipareigojimais liepos mėnesį patikslintais šakos kolektyvinėje sutartyje), reikalaujančios šimtų milijonų eurų, klaidina visuomenę ir neleidžia susikoncentruoti į ilgalaikius sprendimus, gyvybiškai svarbius švietimo sistemai ir šalies raidai.

Streiką palaiko visos profesinės sąjungos, 2017 metais pasirašiusios kolektyvinę sutartį, kurioje buvo numatyta 2020 metų biudžete švietimui papildomai skirti 117 mln. eurų. Šiuo metu kitų metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.

Mokytojai streikuoja matydami, kad didžiulės lėšos taškomos vadinamajai „gynybai“ – tik prieš savaitę paskelta, kad KAM kitais metais už 140 milijonų eurų pirks du šimtus naujausiomis technologijomis aprūpintų šarvuotų visureigių. Kitaip sakant, vieną automobilį KAM pirks už 700 tūkst. eurų – net KAM standartais tai yra neįtikėtinas pinigų švaistymas. Kodėl – nes „politikai“ sako, kad to reikia „NATO šalių bendradarbiavimui“. 

 Itin kvailai atrodo prezidento Nausėdos pamokslai, kad jeigu KAM nepirks automobilių po 700 tūks. eurų už vieną, tai Lietuvos pensininkams pensijas mokės kita valstybė. Visų pirma, tie 200 džipų Lietuvos nuo rusų tikrai neišgelbės, o kilus karui tarp NATO ir Rusijos, iš Lietuvos bet kuriuo atveju liktų tik dykvietė. Mūsų „elitas“ su Nausėda priešakyje toliau bando kuo giliau įlisti į Donaldo Trampo sėdynę – neva išleidę milijardą ginklams turėsime garantiją, kad rusai mūsų nepuls. Nors vokiečiai tik juokiasi iš tariamo NATO įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. BVP, ir skiria pinigus tik kariuomenės išlaikymui, t.y. mažiau nei vieną proc. Mat vokiečiai puikiai žino, kad jokio karo su rusais nebus, nes kilus karui, neliktų net tik Rusijos, tačiau ir visos Europos. O mūsų gudručiai, prisidengę šūkiu „rusai puola“, toliau didžiuliais mąstais šluoja valstybės biudžetą, sakydami, kad pinigų neliko nei mokytojams, nei gydytojams.

Kaip žinia, KAM jau įsigijo apie 80 šarvuočių „Boxer“, jos kainavo arti 400 mln. eurų. Šiais metais Lietuvos gynybos finansavimas pasiekė maždaug du procentus bendrojo vidaus produkto, t.y., jau viršija 900 milijonų eurų. Dar juokingiau, kad Lietuva prisipirko senų vokiškų haubicų ir kariškiai išdėstė tokią strategija: haubicos reikalingos kare su Rusijos agresija. Kada Rusija apšaudys Lietuvą Gradais, jie sekimo įranga galės skubiai nustatyti, kur yra Grad pozicija ir haubicų sviediniais sunaikins Grad buvimo pozicijas… Galima pagalvoti, kad NATO ir Lietuvos kariuomenės analitikai kuria būsimus mūšius su Rusija, remdamiesi kovų scenomis iš Donbaso ir Lugansko. O juk kada Rusija apšaudė teroristų pozicijas raketomis iš Kaspijos jūros, NATO buvo šokiruota ir to nepajėgė nuslėpti. Aš suprantu, kad čia ne tik raketos kaltos. Rusijai pavyko susitarti su JAV statytinių valdžia Irake, kad per Irako teritoriją skris Rusijos raketos, o JAV apie tai iš anksto net nežinojo. Iškilo ir kita bloga naujiena JAV: neseniai išaiškėjo, kad ČŽV tarnyboms kompiuterines programas parašė programuotojai iš Rusjos. Taigi kovos frontas tikrai didžiulis ir pasitikėti patronu iš JAV būtų labai kvaila – jis juk neatsako už betvarkę savo zonoje, todėl darbas „inkognito“ tarp sąjungininkų šiuo metu taip pat nepamaišytų…

Mokytojai liko „ant ledo“

„Šiandien kovojame dėl Lietuvos švietimo ateities. Kitų metų susitarimas nesprendžia švietimo sistemos problemų iš esmės, jame nėra ambicijos, nėra aiškių tikslų. Siekiame iki 2025 metų turėti tvarią ir pažangią švietimo sistemą, kurioje vyktų mokytojų rotacija, ateitų nauji motyvuoti mokytojai“, – sako LŠMPS  pirmininkas Egidijus Milešinas.

Šį antradienį, lapkričio 26 d., vykusio susitikimo su LR Prezidentu Gitanu Nausėda metu LŠMPS pristatė esmines švietimo sistemos problemas ir jų sprendimo būdus.

„Mokytojų bendruomenės iškeltas ilgalaikis tikslas, kad Lietuva pagal PISA tyrimus iki 2030 m.  atsidurtų pažangiausių šalių penkioliktuke. Šiuo metu esame žemiau šalių vidurkio. Privalome iš esmės keisti mokymo programą. Mūsų vaikų praktinis žinių pritaikymo lygis – tragiškas. Turime pasiekti, jog nuolat augantis mokytojų amžiaus vidurkis nuo dabartinių daugiau nei 50 metų atjaunėtų iki 40 metų. Dar vienas tikslas – mokytojų atlyginimų augimas iki 2000 eurų iki 2025 metų“, – sako LŠMPS  pirmininkas E. Milešinas.

EBPO 2015 m. tyrimas įrodė, kad mokinių pasiekimams pakilus iki EBPO šalių vidurkio ir išliekant visoje šalyje – per 10 metų tos šalies BVP išauga tiek, kad švietimo išlaidos atsiperka.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.