Pradėjo lįsti galai apie ‚Williams“ kyšius Lietuvoje

Archyvinė nuotrauka. Kairėje – bendrovės „Williams Lietuva“ generalinis direktorius Randy Majorsas (kairėje). Antras iš dešinės – konservatorius Andrius Kubilius. Dešinėje – buvęs Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Sigitas Kaktys. Šiam aferistui vadovaujant ministerijai Viekšnių apylinkės buvo priskirtos Mažeikių rajonui. LR Vyriausybės vardu 1999 m. spalio 29 d. pasirašė Investicijų, Akcininkų bei Bendrųjų reikalų ir aiškinimo sutartis su JAV kompanija Williams International Company dėl AB „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo. Dėl šios sutarties buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje S. Kakčiui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo. Byla, savaime suprantama, buvo nutraukta dėl senaties.

Aurimas Drižius

ES komisijos narys, buvęs Lietuvos parlamentaras Vytenis Andriukaitis buvo informuotas, ir jam pateikti dokumentai apie tai, kad JAV kompanija „Williams“ kyšininkavo privatizuodama didžiausią Lietuvos įmonę „Mažeikių nafta“.

Tai liudija redakcijos turimi dokumentai.

Kaip žinia, „Mažeikių nafta“ buvo už dyką dovanotą neaiškiems apsišaukėliams, prisidengusiems JAV kompanijos „Williams“ vardu. Nors strateginis investuotojas buvo neva „Williams“, tačiau „Mažeikių naftos“ valdymo sutartis buvo pasirašyta su ofšorine bendrove „Williams International Company“ (WIC). Kas jo savininkai – iki šiol neaišku.

Kaip žinia, iš pradžių Williams įsigijo trečdalį „Mažeikių naftos“ akcijų, už jas pervesdama 150 mln. dolerių į įmonės sąskaitą (t.y. sau), nes kartu šiems „investuotojams“ buvo atiduotas ir įmonės valdymas. Po kiek laiko buvo išleista papildoma „Mažeikių naftos“ akcijų emisija, kuri taip pat buvo perduota „Williams“, ir taip šios įmonės rankose atsirado kontrolinis akcijų paketas. Vėliau „Williams“ pasitraukė, neva pardavusi „Mažeikių naftos“ akcijas už 40 mln. dolerių Rusijos įmonei „Jukos“. Žinoma, kad tai legenda, nes „Mažeikių nafta“ jau tada kainavo apie 2 mlrd. Dolerių.

Nes lenkų kompanija „PKN Orlen“ 2006 m. pavasarį sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su bendrove „Jukos“. Lenkijos kompanija perka 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų už 1 mlrd. 492 mln. JAV dolerių (4 mlrd. 28 mln. 400 tūkst. litų).

Būtent tokios vertės turtą Vytauto Landsbergio vadovaujama gauja ir pavogė iš Lietuvos Respublikos, nes šalies biudžetas iš šios operacijos negavo nė cento. Tik vėliau lenkai sumokėjo dar apie 500 mln. dolerių už likusias ir dar neprivatizuotas šios įmonės akcijas

Ruošdamasis įsigyti Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, lenkų koncernas „PKN Orlen“ neslėpė tai darantis iš baimės, kad didžiausią Lietuvos įmonę įsigys rusiško kapitalo kompanijos. „Orlen“ mano, kad mūšį su rusais geriau kariauti šiandien Lietuvoje nei rytoj Lenkijoje“, – skelbė „WikiLeaks“ dokumentas.

Tačiau V.Andriukaitis, kuris kėlė didžiausią triukšmą dėl „Williams“ „investicijų“, dar 2004 m. buvo įspėtas apie tai, kad „Williams“ mokėjo kyšius Lietuvoje ir šios išlaidos buvo įtrauktos net į „Williams“ buhalteriją.

„Apie galimą Korupcinės veiklos užsienyje akto pažeidimą buvo pranešta žodžiu Williamso Vidaus audito departamento atstovei, kai ji (su kitais vidaus auditoriais) dėl kitų reikalų lankėsi Lietuvoje, – teigiama šiame dokumente, – Vidaus audito vadovės, kuriai buvo pranešta apie galimą pažeidimą, pavardė yra Postier. Sis galimas pažeidimas susijęs su mano atsitiktinai aptiktais verslo sandoriais su Yukos “agentu” pavarde Peteris Bullardas. Scheelas ir Majorsas („Mažeikių naftos“ vadovai – aut. Pastaba) naudojosi šiuo asmeniu kaip kontaktu su Yukos (jie vadino jį “gerosios mafijos” žmogumi). Apie tai aš pranešiau 2000 m. balandžio/gegužės mėnesiais. Williams turėjo sumokėti šiam Bullardui už tai, kad Yukos taptų investuotoju (ar bent tai man pavyko sužinoti “pašniukštinėjus” Tulsoje). Mano žiniomis šis asmuo jau miręs (labai patogu). Taip pat žinau, kad Williamsas išmokėjo jam didelę pinigų sumą (tai gandai, bet turbūt teisingi, nes Yukos iš tikrųjų tapo strateginiu investuotoju). Įžangai šiuo klausimu žinau tik tiek, bet ir tai savaime jau neblogai. Jei Jūs panaudosite Bullardo pavardę, mane ko gero nustatys kaip šaltinį, nes aš galėjau būti vienintelis, kuris apie jį žinojo, išskyrus p. Hunkusą (kuriam aš pasakiau) ir dar vieną asmenį (mes jį galėsime panaudoti, jei reikės). Teisinio tyrimo keliu turėtų būti lengva nustatyti, kad Williamsas šiam asmeniui išmokėjo didelę sumą. Netgi gali būti, kad šis mokėjimas buvo perrašytas Mažeikių Naftai. Šis pavedimas turėjo būti atliktas po to, kai buvo pasirašyta sutartis su Yukos.

Hunkusas ir kitas asmuo vienu metu sužinojo apie šį žodinį pranešimą. VVilliamsas gali mėginti jį paneigti, nes po to nieko neįvyko, bet mes turime tris liudininkus. Geriausia būdas “atrasti” šį įvykį yra prieiti prie Williamso tarptautinių (buhalterinių- vert.) knygų, susijusių su Lietuva. Surasti didelį išmokėjimą (gandai sako, kad daugiau kaip 1 milijoną JAV dolerių) ir prisekti šiam nusikaltėliui (-iams) uodegas. Prašau saugoti tai kaip didelę paslaptį, kad Williamsas, siekdamas paslėpti šį pavedimą, nesugalvotų pakeisti įrašus savo knygose. Jei Williamsas nežinos teisinio tyrimo priežasties, įkalčiai išliks nepaliesti.

Kitus dalykus gausite artimiausiomis dienomis.

Geriausi linkėjimai,