Kaip išeminis insultas 6 mėnesius buvo gydomas ausų plovimu
Paciento kreipimasis į medikus, kaip išeminis insultas 6 mėnesius buvo gydomas ausų plovimu.
Atsiliepimas į Medikų kreipimasis į visuomenę
Aš Alfonsas B. Esu dalis tos visuomenės į kurį kreipiasi gerbiami medikai. Prieš trejus metus kreipiausi į didelio miesto didelės ligoninės chirurgą dėl ant dešinės rankos atsiradusio prie plaštakos kaip žirnis, paslankaus po oda augliuko. Chirurgas pamaigęs augliuką palaikė jį paprasta cista ir patarė nusipirkti kompresams naudojamų vaistų, kurių jokioje vaistinėje neradau. Chirurgas turėjo visas galimybes ištirti auglio sudėtį, ir tik tada skirti gydymą, kas nebuvo padaryta. Tai buvo piktybinis agresyvus Merkel vėžinių ląstelių derinys, palaikytas paprasta cista. Patartas vienos vaistinės darbuotojos matomai vyresnės, kad tokių vaistų galima nusipirkti tik turguje. Radau turguje rusišką DIMEKSID ir vartojau chirurgo nurodytus kompresus, kad augliukas per dvi savaites turėtų „išsivaikščioti“. Taip, augliukas tikrai pradėjo vaikščioti ir slinktis aukštyn limfos pagalba link alkūnės ir tapo graikiško riešuto dydžio. Šeimos gydytoja sunerimo. Bet chirurgo nuoroda, kad reikia laukti? Kai auglys pasidarė kaip kiaušinio dydžio su aplinkinių audinių patalogija, šeimos gydytoja kaip angelas telefonu skubiai kreipėsi į kolegas chirurgus, kad reikia skubiai padėti. Padėjimas buvo nelabai sėkmingas nes operuotas auglys, buvot laikomas kaip paprasta cista ir pilnai nepašalintas. Gerai kad dar Lietuvoje yra likę neemigravusių gydytojų ir stebukladarių, kuris liepė greitai važiuoti į Vilniaus Vėžino tyrimo institutą. Auglio tyrimas – piktybinis odos Merkel vėžinių lastelių derinys. Pasitvirtino, kad auglys buvo pilnai nepašalintas. Vėžino tyrimo instituto chirurgas liepė skubiai operuoti. Laukti negalima. Sekančią dieną ryte aš jau buvau pasiruošęs operacijai su visais reikalingais tyrimais. Ačiū gerbiamai šeimos gydytojai Daliai L. kuri per trumpą besibaigiantį darbo laiką, padėjo atlikti visus tyrimus reikalingus operacijai atlikti ir sekantį ryta aš jau buvau Vilniuje Vėžio tyrimo instituto priėmime Šiandieną džiaugiuosiu Vilniaus Vėžio instituto chirurgais skubiai užbėgusiais ligos progresavimui ir stebėsena kelis kartus metuose. Kol kas jokių vėžio žymenų nėra.
Prieš ketverius metus urologinė vėžinio auglio operacija. Biopsija ir skubi operacija. Jau trys metai kaip kraujo tyrimai nerodo jokių žymenų apie auglio atsinaujinimą. Čia noriu paminėti ir paties paciento reiklumą sau ir gydytojo dėmesį. Laiku pastebėta. Laiku atliktos operacijos, pakeitimas maisto, gera nuotaika ir laimė sutikti nuostabius gydytojus šalia ne visai gerų.
Negeras chirurgas. Praeitų metų rugpjūtį, kaip žymi išrašas iš apsilankymo ligoninėje 2019 08 02, staigiai dingo iš vakaro klausa ir pakilo kraujo spaudimas, kuriuo niekada nesiskundžiau. Greitoji išvežė į ligonine. Padarius širdies kardiogramą, liepė laukti kabinte kito gydytojo. Atėjęs gydytojas ar tai neuropatalogas, ar neurochirurgas ar neurologas ar kuris iš panašios srities medikų su metaliniu plaktuku manęs paklausė: „ko aš čia atvažiavau“? Atsakiau, kad mane atvežė greitosios pagalbos tarnybos ir trumpai pasakiau kaip viskas įvyko, kad iš vakaro man dingo klausa. Ryte taip pat klausos nebuvo ir buvo pakilęs kraujo spaudimas 180. Kalbėti buvo sunkoka. Gydytojas paklausęs manęs, patarė man išsiplauti ausis. Aš paklausiai ar tai jis ausų gydytojas? Jis atsakė, kad ne ir kad man reikės važiuoti į kitą miesto rajoną į kitą ligonine kur yra ausų chirurgija, nes ši ligoninė ausų gydytojo neturi. Aš paprieštaravau, kad nevažiuosiu miesto transportu, kad nukrisčiau, nes man jokios pagalbos nuo kraujo spaudimo nesuteikėte. Aš nutariau išeiti iš ligoninės ir ieškoti per šeimos gydytoją kitų būdų susirasti specialistą. Tuomet gydytojas sulaikė mane ir skubos būdu padarė galvos nuotrauką, atsiprašydamas ir sakydamas, kad jokių galvos kraujagyslių sutrikimų nerasta. Nemačiau tai ką skaitė chirurgas ar tai buvo tikrai man taikoma išvada nes segtuve mano vardas ir pavardė buvo užslėpti, ką dabar įtariu po ištyrimo ir gydymo kitos ligoninės stacionare ir sanatorijoje. Nuvežė mane pas ausų specialistą į kitą ligonine su užrašu ant siuntimo, kad man ausies nervo uždegimas. Ausų gydytoja jokio ausies nervo uždegimo nerado ir man ausų neskaudėjo.
Ar tai ausų plovimas ar privačių klinikų pinigų „plovimas“? Tokioje padėtyje blogai jaučiantis aš 6 mėnesius konsultavausi pas geriausius miesto ausų klinikų specialistus, kurie vis „plaudami“ ausis. Taip gydė man išeminį insultą, o su klausos sutrikimu nieko įtartino nerasdami. Netgi papuoliau pas garsią klinikų ausų specialistę, kuri kaip rašė „Lietuvos rytas „ ligoniai smegenų auglį „gydė“ klausos aparatu. Ligonę nuo apkurtimo išgelbėjo galvos smegenų auglio sėkminga operacija. Ši garsių klinikų ausų specialistė, vietoje , kad nukreipti mane pas neurochirurgą man išrašė klausos aparatą. Man pačiam pradėjus vartoti nuo spaudimo vaistus, klausa pradėjo atsistatyti. Tai tęsėsi 6 mėnesius kol sugrįžo po ligos šeimos gydytoja, kuri objektyviai įvertino mano galimos ligos stovį, ir davė siuntimą. Aš papuoliau pas nuostabų neurochirurgą, kuris man pasakė, tai kodėl jie tave taip ilgai stumdė. Ačiū neurochirurgui Giedrimantui B., kuris rado rimtą išeminį kraujotakos sutrikimą, gydė stacionare, gydžiausi sanatorijoje, kad atstatyti tą aplaidaus chirurgo elgseną, kuris prie išeminio insulto man liepė išsiplauti ausis ir 6 mėnesius ( ką liudija konsultacijų pažymos ) aš ieškojau padoraus atsakymo ir gydymo. ( Netgi užsiregistravus pas neurochirurgą tai pat reikėjo laukti dar keletą savaičių ) Rašote medikai savo straipsnyje apie sovietinės sistemos kompleksus likusius mūsų medicinos tarnyboje? Niekada sovietinėje sistemoje aš nesivadovavau okupanto primesta sistema, niekada nesirišau pionieriaus kaklaryšio. Šiandieną aš pasigendu tik to meto žmonių bendravimo, nuoširdaus darbo bet ne okupanto ideologijos. Daugumoje okupuotos Lietuvos piliečiai vedė kiek galima savo tvarkymosi būdą ir kiek galima nepaklūstant Maskvos direktyvoms iki sausio 13 pergalės, neskaitant Lietuvos komunistinių kolaborantų. Pavyzdys. Atvykus man į polikliniką išsikviesti gydytoją į namus , registratūroje pasakė kad jau numerėlių iki pietų nėra. Ar gerai jums bus po pietų? Iškvietus greitąją medicinos pagalbą, niekas neguldė ligonio kolidoriuje , nebent plikledžių metu traumatologiniuose skyriuose, bet ligonį guldė į palatą ir jį patikrindavo daugelio specialybių gydytojai. Suteikdavo psichologinę ramybe, kad ligonis tarp gydytojų. Nustačius ligą arba gydydavo stacionare arba išlesdavo namo su paskirtais naudoti vaistais. Šiandiena sunkūs ligoniai kelyje į specializuotą ligoninę, autostradoje perkeliami į kitą greitosios pagalbos automobilį taupant benziną. Ne visi turi draugų gydytojų kad nebūtum stumdyti po kelias savaites nuo vieno langelio prie kito, kai net registratūroje matant, kad reikia ligonį skubiai operuoti tau, pasako kad registruos po dviejų savaičių. Ir vėl brauniesi pas chirurgą pro žmonių eilę, kad registratūroje neregistruoja. Chirurgas pats eina prie registracijos langelio ir tvarko. Pensininkai visi galėjo metuose gauti nemokamą sanatorinį kelialapį sveikatos pagerinimui. Nesakykite, kad tai „postsovietiniai kompleksai“ – žmogiškumo stoka. Jūs visi kurie važiuojate šiandieną į Palangą ar Vilnių autostrada ar nepagalvojate, kad važiuojate „ postsovietinių kompleksų“ palikimu ar gyvenate nuostabių ano meto Lietuvos architektų, ne Maskvos sukurtu „sovietiniu“ Žirmūnų Vilniuje kompleksu ar Kauno miesto Šilainių rajonu? Mes visi dar naudojamės, tuo ką lietuviai sugebėjo okupacijos metais išspausti sau Lietuvai kiek galiam daugiau naudos iš Maskvos- geriausiais keliais, veltui gyvenamais butais, sanatorijomis. Niekas iš Maskvos neleido Lietuvai tiesti dviejų juostų kelio su žalia veja per vidurį, bet buvo Lietuvos kelių inžinierių diplomatiškai Maskvai pasakyta , kad tai galima atsižvelgti ir į karo atvejį, kad kitą kelio juostą būtų galima greitai paversti aerodromu karo metu, leidžiantis kariniams lėktuvams. Toks pasiūlymas Maskvai patiko. Kainavo kyšiais ir visu tuo ką Maskva mėgo, bet darant geriausius to meto kelius Lietuvoje. (Iš mano paties pokalbio su šio kelio inžinieriumi – projektuotoju ir dokumentuose niekur nerasite užfiksuota privačių atsiskaitymo su Maskva dokumentų ) Pas mane visada darbo kabinete po stiklu ant stalo ir okupacijos metais buvo nepriklausomos Lietuvos vėliava. Tėvelis tarpukario Lietuvos karys – savanoris..Niekas nepirko vaistinėse vokiško VALOKARDIN, svaiginimuisi nors ten ir yra raminančių vaistų sudėtis ir niekas juo nesisvaigino. Gydytojas skirdavo tik iš gilios patirties žinomus vaistus ligoniui. Niekada nebuvo tokie perspėjimai prie vaisto, kad gali ištikti mirtis arba dažni perspėjimai pastebėjus šalutinius poveikius. Gydytojai skirdavo tik patikimus tai ligai vaistus. Tie šalutiniai poveikiai gali būti uždelsti ir kam jų reikia, jeigu skiriamas vaistas toks kokio ligoniu reikia. Ligonė, mano sesuo buvo gydoma nuo kraujagyslių kalkėjimo sprando srityje nepaskyrus ištyrimo, kodėl jai svaigsta galva, kai jai nuo kraujo „pumpavimo“ į smegenis greitino dviejų auglių maitinimą smegenyse ir savo laiku juos buvo galima išoperuoti.( Toks atsakymas buvo gautas iš Vilniaus diagnostikos centro) Šiandien sugrįžęs iš sanatorinės reabilitacijos, asmeninėje išvadoje galiu pasakyti, kad žmogiškumo su ligoniais nereikia prarasti ir ligoniui vaikščioti su išeminiu insultu nuo kabineto prie kabineto 6 mėnesius ( bet tai galėjo iš medicininio išsilavinimo ir praktikos pastebėti ir ausų specialistai ) arba piktybinį vėžinį auglį „gydyti“ Dikoksino kompresais, tai ne postsovietiniai kompleksai. Manau pats baisiausias postsovietinis kompleksas tai likę nepašalinti iš valstybės valdymo KGB asmenys, nei teisiniu nei pilietiškumo keliu. Nuotrauką kurią talpinu, tai ligonės suvartotų vaistų folijos maišuose, metų bėgyje, nuo skausmo. Tai manau, kad jau ant vaistų pakuočių nėra užrašo pagaminta Rusijoje ir jokios nostalgijos ir komplekso atrodo neturėtų būti. Vaistai su ES direktyva ir gydytojų rašomais kodais. Ligoniai skauda kojas. Chirurgo atsakymas, kad kojos ne baronka – neperlauši . Visos garsiausios klinikos nuo Vilniaus iki Kauno aplankytos. Buvo kreiptasi į sveikatos ministeriją. Ji nukreipė į skausmo kliniką. Tenai pamatęs gydytojas pasakė, kad jau jūs buvote pas mane. Gerbiamas Ministre Veryga yra vaistų ir nekankint žmonių. Mano švogeris 50 metų susirgo kraujo vėžiu .Ilgai nustatinėjo diagnozę nuo tuberkuliozės iki organų biopsijų, kol Vilnius įsakė perpilti kraują. Kauno medikai susilaikė. Aš kreipiausi į savo draugą studijuojantį Italijoje, žinodamas kad ten reikalingų ligoniui vaistų yra. Receptą nelabai noriai rašė italų gydytojas. Vaistai labai brangūs. Draugas kreipėsi į parapijos kleboną, kuris paaiškino parapijiečiams kad reikia padėti ligoniui Lietuvoje ir bažnyčioje buvo surinkta reikiama suma pinigų. Vaistai pasiekė ligonį ir ligonis labai gerai be kraujo perpylimo jautėsi 10 metų. Gal būt manau ir toliau būtų dar gerai jautęsis jei būtų buvę vaistų ir pinigų. Vaistai pasibaigė. Veryga, esate Ministras ir be žmonių sveikatos, visi kiti ministrai yra nuliai. Keiskite arklus ( dabartinius prabangius traktorius) ir Ministrų perkamus milijoninius ginklus pagal, rašytojų mintis, perkeisdami juos į žmogišką pagalbą ligoniams. Jokie tankai nenugali pasaulinio gripo. Laukiame visi gamtos dovanos –šilumos. Tai parodo, kad ir iš medikų reikia šilumos nugalint sunkias ligas. Pagarbiai, pacientas Alfonsas B.
Ligonės Leonardos P. per metus maišai suvartotų vaistų nuo skausmo.
