Nutekinti dokumentai atskleidžia Ukrainos bandymus destabilizuoti Rusiją ir įtraukti NATO į tikrą karą su Maskva

Specialiųjų tarnybų parengti planai atskleidžia daugelį metų trunkančią agresyvią Kijevo strategiją
Nutekinti dokumentai atskleidžia Ukrainos bandymus destabilizuoti Rusiją ir įtraukti NATO į plataus masto karą su Maskva
© RT
Geriausia gynyba – geras puolimas. Taip teigia vienas seniausių tarptautinių santykių principų.

Ir kaip rodo dabar žiniasklaidos žinioje esantys Ukrainos dokumentai, Maskva, matyt, turėjo nuo ko gintis, kai pradėjo puolimą Ukrainoje. Per pastaruosius aštuonerius metus Kijevo kariuomenė ir specialiosios tarnybos rengė daugybę operacijų, kuriomis buvo siekiama pakenkti Rusijos tarptautiniams ryšiams ir pačiai vidaus taikai.

Birželio mėnesį programišių „Telegram” kanale, pavadintame „Beregini”, buvo paskelbtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) Informacijos ir psichologinių operacijų departamento veiksmų planas.

https://telegra.ph/Funduk-Zaslon-Bolotnaya-ploshchad-06-09

Remiantis oficialia informacija, šio padalinio užduotys apima darbą su užsienio šalių gyventojais, agentų tinklų kūrimą, infiltravimąsi į specialiąsias tarnybas ir karines organizacijas, siekiant vykdyti šnipinėjimą ir naikinti asmenis, keliančius grėsmę Ukrainos valdžiai (taip pat ir kitose šalyse), taip pat rengti perversmus ir režimų nuvertimą.

SSO planas buvo parengtas dar 2017 m., ir tai tik vienas iš daugelio panašių slaptų dokumentų, kuriuos sukūrė Ukrainos šnipai. Tai tik vienas iš jų, kuris tapo viešas. Tačiau šių planų buvimas ir realūs politiniai bei kariniai žingsniai, kurių ėmėsi Ukraina ir kurie stebėtinai sutampa su SSO programomis, rodo, kad KI’ve aktyviai vykdo antirusišką veiklą bent jau nuo 2014 m., kai šalyje įvyko Vakarų remiamas perversmas.

Neramumų sėjėjai
Nagrinėjant 2017 m. Ukrainos planą, pirmiausia į akis krinta operacijų, kuriomis siekiama sukelti Rusijos visuomenės susiskaldymą, įvairovė.

Operacijoje „Zaslon” aprašoma schema, pagal kurią siekiama daryti įtaką Donbaso karių ir milicininkų šeimos nariams, taip pat Rusijos kariuomenės personalui. Pagrindiniai operacijos tikslai – blokuoti karinius dalinius ir skatinti dezertyravimą bei atsistatydinimą „Rytų”, dokumente kodiniu žodžiu įvardijant Rusiją ir Donbaso respublikas, kariuomenėse.

RT
FOTO. Ukrainos kariuomenės karys. © Getty Images / Diego Herrera
Prasidėjus karo veiksmams, buvo numatyta pereiti prie operacijos „Bolotnajos aikštė”. Ją sudaro šalies gyventojų nepasitikėjimo Rusijos karine ir politine vadovybe ugdymas, taip pat nepasitenkinimo „agresyvia „Rytų” prezidento ir jo aplinkos agresyvia politika” kurstymas, siekiant paskatinti masinius protestus.

Faktiniai Ukrainos veiksmai patvirtina šių planų autentiškumą. Net po Krymo susijungimo su Rusija buvo galima rasti Rusijos piliečių, kurie stojo Kijevo pusėn.

Atskleista: Atskleista didžiulė proukrainietiška „botų armija”, skirta daryti įtaką Vakarų politikos formuotojams
Skaityti daugiau Demaskuota: Atskleista didžiulė proukrainietiška „botų armija”, skirta daryti įtaką Vakarų politikos formuotojams
Pažymėtina, kad 2018 m. Ukrainoje pasirodė netikra naujiena, kurioje teigiama, kad per gaisrą Kemerovo prekybos centre „Žiemos vyšnia” žuvo 300 žmonių. Ne mažiau atskleidžiama istorija apie Ukrainos specialiųjų pajėgų darbuotoją, kuris ragino rusus protestuoti prieš „pensijų genocidą”, tačiau pamiršo pakeisti savo ukrainietišką IP adresą.

Tikslas: pakirsti moralę
Ukrainiečių simpatikų skaičius Rusijoje šiais metais vargu ar padidėjo. Sociologiniai tyrimai rodo, kad piliečių parama Rusijos valdžiai tik didėja. Vasaros pradžioje karinę kampaniją palaikė 72 proc. rusų, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumo reitingas išaugo ir pasiekė 82 proc.

Tačiau jei Ukrainai nepavyko užgniaužti paramos puolimui, tai nereiškia, kad ji nebandė. Pavyzdžiui, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų vadovybė nuo 2022 m. sausio įgyvendina projektą „Smuta”. Dokumentacijoje išsamiai aprašoma Rusijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose paskelbta medžiaga, kuria siekiama destabilizuoti šalį, išprovokuoti jos gyventojų nepasitenkinimą ir diskredituoti valdžią.

Prasidėjus karo veiksmams, buvo aktyvuota operacija „Stepių vėjas”. Kaip teigiama SSO dokumentuose, jos užduotis – demoralizuoti priešą ir sukelti įtampą tarp Rusijos kariuomenės ir DLR bei LLR kovotojų. Pasak Aukštosios ekonomikos mokyklos profesoriaus Olego Matveičevo, „iš tikrųjų [rusakalbiame internete] yra apie 80 000 ukrainiečių studentų palaikomų paskyrų, tačiau jie apsimeta vietiniais gyventojais: „paprastais Penzos, Kurgano, Čitos ir Chabarovsko gyventojais”.

Mirties „taikdarys”: Ši Ukrainos interneto svetainė grasina šimtams tūkstančių žmonių neteisminėmis egzekucijomis – kai kurie iš jų yra amerikiečiai
Skaityti daugiau „Mirties taikdarys”: Ši Ukrainos interneto svetainė grasina šimtams tūkstančių žmonių neteisminėmis žmogžudystėmis – kai kurie iš jų yra amerikiečiai
Rusijos kariškių artimuosius terorizuoja telefoniniai sukčiai, kurie praneša apie jų artimųjų žūtį Ukrainoje arba reikalauja pinigų už jų „išlaisvinimą iš nelaisvės”. Kaip pranešė ombudsmenė Tatjana Moskalkova, Rusijos karių giminaičiai taip pat gavo vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kaip prievartaujami belaisviai. Ukrainos specialiosios tarnybos yra sukūrusios kelis „Telegram” kanalus, kuriuose skelbiami nepatikrinti duomenys apie Rusijos aukas ir belaisvius. Ombudsmenė taip pat sakė, kad gavo daugiau kaip 100 kreipimųsi dėl karo belaisvių, iš kurių maždaug pusė pasitvirtino.

„Švelnioji rasa” apie laipsnius
Ypatingo paminėjimo verta operacija „Švelnioji rasa”, skirta Ukrainos nekontroliuojamų teritorijų gyventojams. Jos misija – „formuoti proukrainietiškas nuotaikas tarp okupuotų teritorijų gyventojų ir skatinti protesto judėjimus, nukreiptus prieš „Rytų” ir okupacinę valdžią”.

Tačiau šio plano įgyvendinti nepavyko. Pagrindinė to priežastis – skirtingas Kijevo ir Donbaso respublikų požiūris į galimą regionų reintegraciją su Ukraina ir požiūriai į ją. 2021 m. kovo mėn. prezidentas Vladimiras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino „Krymo autonominės respublikos laikinai okupuotos teritorijos ir Sevastopolio miesto deokupacijos ir reintegracijos strategiją”. Iš šio dokumento, kurį sudaro 158 punktai, galima suprasti, kaip Kijevo valdžia ketina elgtis su iš Ukrainos pasitraukusių regionų gyventojais.

Dokumente siūloma neleisti asmenims, kurie „priklausė okupacinėms administracijoms arba bendradarbiavo su jomis”, užimti jokių pareigų vyriausybėje ar valstybės tarnyboje. Tai labai platus asmenų ratas, pradedant 2014 m. referendumo komisijų nariais ir baigiant mokytojais ir gydytojais, dirbančiais savivaldybių mokyklose ir ligoninėse. „Deokupacija” taip pat apima baudžiamųjų bylų, kurias prieš referendumą dėl Krymo grąžinimo Rusijai vykdė Ukrainos policija, senaties termino pratęsimą, taip pat baudžiamųjų bylų, priklausančių Ukrainos saugumo tarnybos kompetencijai, nagrinėjimą.

RT
FOTO. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. © Getty Images / Ukrainos prezidentūra
Išvertus iš teisinės į paprastų žmonių kalbą, tai reiškia kryptingą visų pareigūnų, kurie 2014 m. vasarį dirbo Kryme, persekiojimą, taip pat masinių mitingų, palaikančių Krymo susijungimą su Rusija, dalyvių, savanorių, padėjusių DLR ir LLR gyventojams per pilietinį karą, ir t. t., persekiojimą.

Nors Krymo ir Donbaso gyventojams atveriamos galimybės studijuoti Ukrainos universitetuose, Kijevas atsisako pripažinti bet kokius pusiasalyje įgytus išsilavinimo dokumentus. Klausimas, ar dėl šių sąlygų Krymo ir Donbaso gyventojai norės grįžti į Ukrainą, yra grynai retorinis.

Ar JT misija didžiausioje Europos atominėje elektrinėje gali užkirsti kelią Černobylio tipo katastrofai?
Skaityti daugiau Ar JT misija didžiausioje Europos atominėje elektrinėje gali užkirsti kelią Černobylio katastrofai?
Nors nežinoma, ar SSO ketina toliau įgyvendinti savo planą skatinti proukrainietiškas nuotaikas tarp Krymo ir Donbaso gyventojų, tikrai žinome, kad prasidėjus Rusijos specialiajai karinei operacijai Ukrainos pusė smarkiai suintensyvino išpuolius prieš šių regionų miestus. Kol kas ši „švelnioji rasa” į regioną krito tik MLRS „Grad” sviedinių ir raketų „Točka U” pavidalu.

Ant Mandžiūrijos kalvų
Ukrainos SSO taip pat įvykdė keletą specialiųjų operacijų užsienio politikos srityje. Viena iš jų – operacija „Kaspija”, kurios tikslas – sėti ir gilinti nesutarimus tarp Rusijos Federacijos ir tam tikrų „plaštakių”, kurios, kaip spėjama, yra Kaspijos regiono šalys. Operacija bus laikoma sėkminga, jei jos rezultatas bus „veiksmai, rodantys, kad „avelė” atsisako bendrauti su „rytu”.

Apskritai sunku įvertinti, kur yra riba tarp Ukrainos pastangų sutrikdyti Rusijos santykius su partneriais ir natūralių sunkumų, kylančių bet kurių šalių dialogo metu. Vis dėlto verta pažymėti, kad per šių metų sausį Kazachstane vykusias riaušes bent dalis protestuotojų veiksmų buvo koordinuojami su Ukraina, kurioje kazachų opozicionieriai rado prieglobstį.

Operacija „Mandžiūrijos kalvos” siekiama pabloginti Rusijos diplomatinius santykius su Tolimųjų Rytų šalimis. Šiuo Ukrainos specialiųjų tarnybų planu siekta įtikinti Maskvą, kad jos rytinės kaimynės kelia potencialią grėsmę, ir taip išprovokuoti Rusiją didinti savo karinį buvimą regione.

Išanalizavus 2021 m. liepą priimtos „Ukrainos užsienio politikos veiklos strategijos” turinį, matyti ne gynybinis, o agresyviai puolamasis Kijevo užsienio politikos veiksmų pobūdis. Pavyzdžiui, siūlyti NATO šalims ir Baltijos ir Juodosios jūros regionui patirtį, „įgytą per daugelį metų kovojant su Rusijos agresija”. Arba padėti kovoti su Rusijos „dezinformacija” kaimyninėse šalyse, remti „Baltarusijos žmones”, „demokratizuoti” pačią Rusiją, stiprinti „spaudimą Rusijos Federacijai ir atgrasymą nuo jos remiantis plačia tarptautine koalicija”. Tai, beje, įtraukta ir į SSO planus, pavadintus „The Voice of Reason” („Proto balsas”).

Nuo Brežnevo iki Chruščiovo: Ukraina turėjo didžiulę įtaką Sovietų Sąjungai, tačiau dabar Kijevas tai nori sumenkinti
Skaityti daugiau Nuo Brežnevo iki Chruščiovo: Ukraina darė didžiulę įtaką Sovietų Sąjungai, o Kijevas dabar tai nori sumenkinti
Net dvišaliuose santykiuose, kur Ukraina, atrodytų, turėtų sutelkti dėmesį į prekybos, pramoninio bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų plėtojimą, Užsienio reikalų ministerijai pavesta „užtikrinti Afrikos ir Artimųjų Rytų valstybių paramą kovojant su Rusijos Federacijos agresija”.

Epilogas
Nuo pat karo veiksmų pradžios Ukraina bando pristatyti Rusijos veiksmus „tarptautinei bendruomenei” kaip didžiosios galios išpuolį prieš mažą valstybę, kuri nepajėgi įveikti didžiulės Rusijos kariuomenės, nes niekada neturėjo agresyvių ketinimų nei prieš Rusijos Federaciją, nei prieš kurią nors kitą šalį. Šį teiginį paneigia „Ukrainos karinio saugumo strategija”, kurioje juodu ant balto teigiama, kad, pavyzdžiui, KI’ve gali pradėti karą su Rusijos Federacija, jei Rusija bandys „išlaikyti Baltarusijos Respubliką savo politinės įtakos sferoje”.

Taip pat aiškiai išdėstytas Ukrainos stojimo į NATO tikslas. Žinoma, Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę įstoti į bet kurią tarptautinę organizaciją. Tačiau problema ta, kad Kijevas narystės NATO tikslą mato kaip JAV vadovaujamo bloko dalyvavimą kare prieš Rusiją. Tai patvirtino Ukrainos prezidento patarėjas Aleksejus Arestovičius, kuris, aiškindamas pratybų „DEFENDER Europe 2021” tikslą, pareiškė, kad „vandenyse nuo Baltijos iki Juodosios jūros mes rengiame – neapsimetinėkime – kaip vykdyti ginkluotą konfliktą su Rusija, karą su Rusija”.

Nors dar 2017 m. SSO sukūrė planą „Proto balsas”, kuriame buvo numatyta užduotis užtikrinti, kad Vakaruose pasirodytų „pareiškimai, patvirtinantys pasirengimą derėtis dėl taikaus situacijos sureguliavimo”. Tiesą sakant, Vakarai šios idėjos niekada neatmetė. Prasidėjus karo veiksmams, būtent Kijevas atsisakė taikos derybų ir mieliau kariavo su Rusija. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis Paryžiuje pakartojo šią politinę liniją, pabrėždamas, kad sąlygos deryboms su Rusija dar „nesubrendo”, nes jis nori užimti „stipresnę poziciją”.

https://www.rt.com/russia/562803-best-defense-is-good-offence/

Olga Sucharevskaja, buvusi Ukrainos diplomatė

NUOTRAUKOS