skip to Main Content
Jei pasižiūrite į kiekį „like“ po bukaprotiškais, kasdien, kassavaitė, kasmet tokiais pat etatinių dvaršunių postais (skaitei vieną – skaitei visus, buvusius ir būsimus) ir jums nusvyra rankos (nejaugi šitiek aplink beviltiškų ar piktavalių žmonių? nejaugi tai mano bendrapiliečiai?!) – tegul nenusvyra: paskui nei vieną iš jų nesusirinktų nei tūkstantis per visą šalį, o keli vargani šimtai susirinktų irgi ne iš susižavėjimo ar pagarbos, ne įtikinti ir ne „iš idėjos“ – susirinktų tik todėl, kad jautrios dresuotos nosys uodžia orą kaip neprarast vietelės arčiau dvaro, kaip išsirūpint sinekūrą jeigu ne sau, tai žmonai ar anūkėliui, o kur šiuo metu suka dvaras – žino pagal dvoką.
Absoliuti dauguma jų sekėjų – užpirkti botai, fake profiliai, elfai ir nuhackintos „mirusios sielos“: taip, tas daroma, seniai, organizuotai, apsimetant „visuomene“, inscenizuojant jos nuomonę ar palaikymą, tyčia, kaip tik tam, kad jums nusvirtų rankos, kad patikėtumėte, jog aplink tiek daug šitaip manančių, jiems pritariančių žmonių, kad jūs – vieni. Ne, nedaug. Ne, ne vieni. Tai jie – vieni, su savo „apsauginiais“. Ir mirtinai persigandę, nes puikiai žino: be dvaro „stogo“ jie – niekas.
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));