Nesutikusi marmalizuotis mokytoja turi badauti, nurodė aukščiausias teismas

Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT – kolegija iš teisėjų Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno) 2023 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė D. G. ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklai dėl nušalinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Šios mokyklos mokytoja D. G. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės BĮ Naujosios Akmenės ugdymo mokyklos įsakymą Nr. P-97 „Dėl D. G. nušalinimo nuo darbo“, už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (nuo 2021 m. balandžio 27 d. imtinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) priteisti iš atsakovės ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį, ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimą – po 30 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną.

Mokytoja paaiškino, kad mokyklos administracija ją informavo, jog mokykloje dirbti kontaktiniu būdu bus galima tik pateikus profilaktinio tyrimo dėl COVID-19 ligos atsakymą, kurį ji buvo įpareigota pateikti per 3 darbo dienas.
Mokytoja nurodė, kad Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarime Nr. 178 nurodyta, kad periodiniam sveikatos patikrinimui atlikti turi būti skirtos ne mažiau kaip 7 dienos, bet ne daugiau kaip 10 dienų.
Taigi, profilaktinį sveikatos patikrinimą ieškovė privalėjo atlikti ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d. imtinai. 2021 m. balandžio 12 d. ji pateikė serologinio tyrimo protokolą, kad neserga covid-19 liga.
Mokykla atrėžė, kad tokio tyrimo rezultatai netinkami, nes jo nėra AVergybos sprendime Nr. V-1336. Moyklos tėvai nesutiko, kad vaikai būtų ugdomi nuotoliniu būdu, todėl nuo 2021 m. balandžio 15 d. mokytoja buvo nušalinta nuo darbo. Tą pačią dieną ji pateikė atliko antigeno testą, kuris parodė, kad ji neserga, tačiau į darbą buvo sugražinta tik savaitei. Mokykla jai nurodė pateikti atlikto testo atsakymą dėl COVID-19 ligos ir periodinio sveikatos patikrinimo kas 7–10 dienų.
Mokytoja dėl neteisėto nušalinimo patyrė neigiamų emocinių ir dvasinių išgyvenimų, todėl ji prašo įpareigoti atsakovę atlyginti ir patirtą neturtinę žalą.

Telšių apylinkės teismas, išnagrinėjęs mokytojos skundą, nurodė, kad ji „periodinį sveikatos patikrinimą privalėjo atlikti ne vėliau kaip po 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, t. y. iki 2021 m. balandžio 26 d., tačiau, kaip nurodė tiek pati ieškovė, tiek atsakovė, daugiau periodinių tyrimų rezultatų ieškovė atsakovei nepateikė ir jų neatliko”. Todėl nušalinta pagrįstai.
Šiaulių apygardos teismas tam pritarė, nurodė, kad mokytoja, norėdama grįžti į darbą, turi pateikti įrodymus, jog ji neserga COVID-19 liga, arba įrodyti, kad yra persirgusi COVID-19 liga ar yra pasiskiepyta visais skiepais nuo koronaviruso.

Mokytoja nepasidavė, ir kreipėsi į aukščiausiąjį teismą. Skunde nurodė, įstatymo leidėjas ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO (ŽULPKĮ) 18 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatė, jog darbuotojų, privalančių pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, sveikatos tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Vyriausybės nutarimu Nr. 178 patvirtintoje Darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkoje nebuvo ir nėra nurodyta, kad darbuotojas, kuris privalo atlikti periodinį sveikatos patikrinimą, privalo atlikti kokius nors konkrečius medicininius tyrimus, testus ir pan.
Įstatymo leidėjas ŽULPKĮ 7 straipsniu „Užkrečiamųjų ligų nustatymas“ įtvirtino teisės normą, kuri reglamentuoja, kad užkrečiamųjų ligų požymius nustato šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai.
Atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovė atliktų kokius nors specifinius medicininius tyrimus, testus ir pan., kadangi nei ŽULPKĮ, nei minėtoje tvarkoje jokie specifiniai medicininiai tyrimai, testai ir pan. nėra nurodyti.
Teismai nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-2797 patvirtintu COVID-19 ligos serologinių tyrimų atlikimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas), kadangi, vadovaujantis ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalimi, teisė ir prievolė nustatyti darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką buvo suteikta (pavesta) tik Vyriausybei, kuri, be kita ko, šios savo teisės neperdavė nei ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, nei sveikatos apsaugos ministrui.
Teismų išvada, kad mokytoja atsisakė būti įtraukta į atsakovės sudarytiną darbuotojų sąrašą, kadangi nesutiko periodiškai tikrintis sveikatos dėl užkrečiamosios ligos, nes neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Moteris nurodė, kad ji žodžiu atsakovei paaiškino, jog nesutinka atlikti PGR tyrimo metodu iš nosiaryklės, tačiau tai nėra atsisakymas apskritai darytis tyrimus.

Pagrindiniai skundo akcentai – mokykla
Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad: 1) atsakovė (darbdavė), nustatydama reikalavimus ieškovei, kiek tai susiję su ieškovės prievole atlikti periodinį sveikatos patikrinimą, turėjo teisę vadovautis tik ŽULPKĮ ir Vyriausybės nutarimu Nr. 178 patvirtinta Darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarka ir atitinkamai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ESOV sprendimu ir (ar) kitais teisės aktais, kuriuos priėmė įstatymų (ŽULPKĮ) leidėjo neįgalioti teisėkūros subjektai; 2) atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovė atliktų specifinius medicininius tyrimus, testus ir pan., kadangi nei ŽULPKĮ, nei Darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkoje jokie specifiniai medicininiai tyrimai, testai ir pan., kuriuos privalėtų atlikti darbuotojas, nėra nurodyti; ŽULPKĮ 7 straipsnis nustato, kad užkrečiamosios ligos diagnozę patvirtinančius ar paneigiančius tyrimus skiria ir užkrečiamąsias ligas pagal kompetenciją diagnozuoja šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, bet ne darbdavys; 3) teismai neturėjo vadovautis ESOV sprendimu, o apeliacinės instancijos teismas – dar ir Aprašu, kadangi, vadovaujantis ŽULPKĮ 18 straipsnio 1 dalimi, teisė ir prievolė nustatyti darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarką buvo suteikta (pavesta) tik Vyriausybei, kuri šios teisės nedelegavo nei ekstremaliosios situacijos operacijų vadovui, nei sveikatos apsaugos ministrui.

Tačiau LAT pripažino Arūną Dulkį (dėmesio!) „valstybės tarnautoju, turinčiu SPECIALIŲ žinių MEDICINOS () srityje.”.

Labai įdomi argumentai, kodėl Dulkys galėjo nuspręsti, kaip reikia tikrinti valstybės tarnautojus.

Nors įstatymas aiškiai sako, kad darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato tik Vyriausybė, o ne kažkokie dulkiai ar verygos. Tačiau LAT išaiškino, kad „teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo pritarti ieškovės argumentams, kad išimtinai tik Vyriausybė turėjo teisę nustatyti darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarką”.

Čia pat nurodė, kad Konstitucinis teismas pažymėjo, kad „įstatymų leidėjo įstatyme įtvirtintos žmonių užkrečiamosioms ligoms suvaldyti skirtos priemonės gali būti detalizuojamos poįstatyminiuose teisės aktuose, juose nustatant tokių priemonių įgyvendinimo tvarką, atsižvelgiant, inter alia, į tai, kad priemonių užkrečiamajai ligai suvaldyti nustatymas ir (ar) jų įgyvendinimas suponuoja, be kita ko, tam tikrų specialių žinių turėjimą ar specialios (profesinės) kompetencijos būtinybę”.

LAT 2023-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-684/2033 (43 p.) ir LAT 2023-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-684/2023 (40 p.).