Nepavyks pavyti Estijos ir per 35 metus. Tegyvuoja algų stagnacijos tendencija, socdempingas ir įspūdingai augantys įmonių pelnai

Vaidotas Kukanauskas <vaidotas.kukanauskas@gmail.com>

Šiuo metu viešoje erdvėje buvo pateiktas teiginys, kad Lietuva vejasi Estiją, kas visiškai neatitinka tikrovės, jei remtis faktais. Kas realiai vyksta šalyje – tai socdempingas ir Lietuvių tautos mažinimas lobistų – neoligarchatų rankomis.

Estijoje vidutinė alga antrą ketvirtį pasiekė 1170 eur atskaičius mokesčius (o Birželio mėn. jau pasiekė 1187 eur Netto), tuo tarpu Lietuvoje algų lygis pasiekė tik 817 eur Netto.

Estija ne tik sėkmingiausia ES naujoji narė, bet dar ir padidinusi atotrūkį nuo Slovenijos, kurią dar anksčiau aplenkė.

Per pirmą pusmetį Lietuvoje vidutinė alga paaugo viso apie 21 eur Netto (neskaitant vienkartinio mokesčių sumažinimo). Jei panašiais tempais algos augs ir likusus 6 mėn., tuomet šalyje per metus alga bus paaugusi apie 51 eur Netto. Jei skaičiuoti, kad du likusius ketvirčius algos augs po 15 eur Netto.

Estijoje, analizuojant jos pastarųjų keletos metų algų augimo tendenciją, minimaliai galima tikėtis, kad joje algos augs po 70 eur Netto į metus.

Jei Lietuvoje, pagal mūsų standartus, išliks „spartus“ algos augimas, t.y 51 eur Netto į metus, mes vien šiais metais nuo Estijos atsiliksime apie 19 eur. Kad pasivyti Estiją, mums reikia, kad vidutinė alga šalyje augtų minimum 80 eur Netto per metus. Tuomet kas met mes viršytume Šiaurės kaimynės rodiklius apie 10 eur.

Tokiu atveju mums reikėtų net 35 metų, kad pasivyti Estiją. Šiuo metu algų skirtumas apie 350 eur. Dabar Lietuvoje vargu tikėtis 51 eur Netto algos augimo į metus, atsižvelgiant į įmonių nuotaikas rinkoje, o t.y iš principo jokio algos didinimo, nebent atsivežti pigesnę darbo jėgą iš užsienio. Kaip tipiškas pavyzdys, neseniai Utenos trikotažas paskelbė atsivežantis dar daugiau darbuotojų iš Vietnamo, o veliau vešis ir iš Indijos.

https://www.vz.lt/pramone/2019/06/14/utenos-trikotazo-eksperimentas-siuvejai-vyrai-is-vietnamo-dirba-fantastiskai

Tai yra ne todėl, kad įmonė neturi pinigų algoms pakelti, tiesiog yra principinė pozicija nekelti algų radikaliai kylant pelnui, kas jau tampa Lietuvos verslo papročiu. To pasekoje Lietuviai atsisako dirbti ir rinktis atitinkamą profesiją.

„Grupės palyginamasis pelnas iki mokesčių 2018 m. augo tris kartus – iki 1,2 mln. Eur., kai 2017 m. pelnas iki mokesčių sudarė 0,4 mln. eurų.Palyginamasis Grupės EBITDA rodiklis 2018 m. siekė 2,08 mln. Eur arba 41 proc. daugiau nei 2017 metais.“

„SBA valdomos tekstilės įmonių grupės „Utenos trikotažas“ palyginamosios 2018 m. pajamos padidėjo 19,6 proc. iki 30,9 mln. eurų.Pagrindinės grupės bendrovės „Utenos trikotažas“ palyginamosios pajamos taip pat augo – 2018 m. pabaigoje jos siekė 27,4 mln. Eur, t.y. 21,5 proc. daugiau nei 2017 metais.

https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/utenos-trikotazo-imoniu-grupe-pardavimus-ir-pelna-augino-inovacijos-ir-nauji-klientai-662-1109862?copied

Šalyje šiuo metu yra itin stiprus pigios darbo jėgos dempingas iš užsienio. Taip pat dar yra užseniečių dirbančių nelegaliai, atvykūsių dėl bevizio režimo, bei smarkiai paplitusios fiktyvios komandiruotės, kas yra apgaulė. Galima rasti įmonę Lietuvoje, kurios viename skyriuje vos ne puse darbuotojų yra „komandiruotojai“. Jų komandiruotė pasibaigia ir atvažiuoja nauji „komandiruotojai“. Yra darbuotojų, kurie čia padirba, veliau po keletos mėnesių kerta siena kelioms dienoms ir vėl grįžta padirbėti. Įdomu kokia gi čia yra įstatymo landa. Ją svarbu uždaryti.

Inspektoriai taip pat turi aplankyti įmones kurios deklaruoja komandiruotes ir jei tai fiktyvi komandiruotė, imtis sankcijų prieš įmonę. Tegu kelia algas, jų pelnai dažnai yra stulbinantys.
Įmonėms kaip taisyklė trūksta darbuotojų, kurios moka stagnacines algas ir priedo išnaudoja darbuotojus.
Esmė tokia – privatus sektorius iš esmės nustojo kelti algas, simbolinę korekciją aš nelaikau algos padidinimu. Rinkoje stipri algų stagnacijos tendencija. Taip pat padidėjo darbuotojų išnaudojimas iki lygio nematyto dažnai net per 2009 m. krizę.
Žinau asmeniškai įmonę, kuri buvo paskelbta Verslo Žiniose, kad jos grynas pelnas 3,4 mln eurų už 2018 metus. Šiais metais suplanuotas dar didesnis pelnas. Ir ši įmonė „neturi“ lėšų ženkliau pakelti algų, todėl įššūkis rasti darbuotojus už algą, kuri nuo 480 eur. Netto. Įmonė atsivežė pirmus darbuotojus iš užsienio.

Taip, kad pamirškime algų didinimą kaip Estijoje ir Lietuvos prisijungimą prie pirmo pasaulio kaip Estija jau už keturių metų.

Lietuvoje dažnai laukiama kokio nors ekonomisto stebūklingo patarimo, tačiau mums reikia paprasčiausiai žmogaus su common sense (sveiku protu). Estijoje 90 dešimtmečio pradžioje ministeris pirminieks baigęs tik istoriją ir perskaitęs vieną ekonomikos knygą, paklojo pagrindus sėkmingai Estijos ekonomikai. Lietuvoje tuo pat laikotarpiu LDDP, turintį ne vieną profesionalų ekonomistą paklojo pagrindus Lietuvos stagnacijai.

Šalyje kilo sujudimas, nes buvo pateiktas pasiūlymas daugiau pinigų skirti skurstantiems senjorams, iš dalies darbuotojų mokesčiųsumažinimo sąskaitą. Senjorai skursta, nes yra mažos algos, nuo jų Sodrai pervedama mažiau pinigų ir pasekoje mažesnės pensijos bei senjorų skurdas.

Skurdo mažinimas yra sveikintinas dalykas, tačiau tai norima daryti tik biudžeto sąskaitą, o ne taip kaip tai natūraliai sprendžiama per didesnes algas, kurios sukelia didesnes pensijas bei mažina skurdą. Trumpai tariant lobistai – neoligarchatas smarkiai prisidėjo prie socialinės atskrties sukūrimo, tai tegu dabar prisideda ir prie sprendimo.

Nesiruošiama realiai pažaboti fiktyvias komandiruotes, kurios yra apgavystė ir ledžia įmonėms nekelti algų. Vietoj to, kad spręsti tiesiogines senjorų skurdo priežastis t.y sudaryti sąlygas algų augimui, valstybės elitas pataikauja lobistams, naujiesems šalies neoligarchatams.
Lietuva turi „paspausti ant visų mygtukų“, kad šalyje algos augtų 80 eur Netto į metus, tuomet mes galime tikėtis pasivyti Estiją per 35 metus ir sumažinti Senjorų skurdą, kuris ES didesnis tik Bulgarijoje.

Jeigu Lietuvoje algos auga mažiau nei 80 eur Netto į metus, tuomet Lietuvos ekonomikos ir pragyvenimo lygys atsilieka nuo Estijos. Mesgalime tai įvardinti stagnacija. Žinoma jei lygintis su Somaliu, tai ir 10 eur augimas į metus yra solidus pasiekimas. Klausimas į ką mes lygiuojames.

Jei algos šalyje paauga mažiau nei 80 eur Netto, tai galima laikyti, kad tie metai buvo nesekmingi Lietuvai. Šis kriterijus svarbus, kad mokėti tiksliai analizuoti naujienas viešoje erdvėje, kad suprasti objektyviai kas vyksta, kai kupina naujienų, kurios kalba apie Brutto 13 proc. metinį algos augimą, didėjantį BVP, didėjančias biudžeto pajamas ir vėl rekordinius įmonių pelnus. Beje Lietuvoje daugėja miljonierių gausiau nei Estijoje, tik algos stagnacinio augimo tempo darbuotojams.

V. Mitė
„Būkime atviri, emigracija vyksta ne tik dėl netoliaregiškos valdžios politikos, bet ir verslui užmerkiant akis prieš valstybinius šalies interesus,šiuo atveju nenorint matyti, jog lietuvių tauta eina išnykimo link.“
„Grubi rinkos logika sako, jog verslui svarbiausia pelnas. Nei nacionaliniai, nei ekologiniai, nei kultūriniai interesai ir tradicijos verslui nėrareikalingos. Valstybė prisimenama tik tada, kai reikia ginti firmų interesus arba rasti joms rinkų.“

Nesugebėjimas Lietuvai įveikti neoligarchato nulems tai, kad šalis artimiausioje minimum 13 – 14 metų perspektyvoje negalės tapti išsivysčiusia valstybe, nekalbant ir apie svaresnį socialinės atskirties sumažinimą, tuo metu kai Estija sparčiai artės prie turtingiausiųjų pasaulio šalių dešimtuko. Šiaurės kaimynė skirtingai nuo Lietuvos turi realiai funkcionuojančią demokratiją.
Pagrindinis būdas sumažinti socialinę atskirtį yra neoligarchų nugalėjimas, todėl visi socialinės atskirties pasiūlymai apeina dramblį kambaryje. Nėra galimbybės išspręsti sudėtingą įššūkį kovojant tik su pasekmėmis. Turi būti pašalinta reškinio priežastis, o tai dominuojančios antidemokratinės neoligarchato jėgos. Estija jau už beveik keturių metų prisijungs prie pirmo pasaulio. Lietuva su savo neoligarchine ekonomine politika gali šito tikėtis ne anksčiau nei už 15 metų. Lietuvos atsilikėliška ekonomikos politika smarkiai nulemta vietinių „karaliukų“, MG Baltic, Vičiūnai, SBA ir t.t

Lobistai – neoligarchatas yra didžiausia grėsmė funkcionuojančios demokratijos sukūrimui Lietuvoje. Maksimali kaina, kurią Lietuva gali sumokėti neįveikūsi neoligarchato, tai tautos ženklus išnaikinimas bei valstybės praradimas.

Pagarbiai,
Vaidotas Kukanauskas