skip to Main Content
nausedaidiotas
Naftos valso kelias
Rusija įspūdingai sužaidė jai primestą sankcijų žaidimą. Pareikalavusi už dujas mokėti rubliais, Rusijos Federacija paskelbė sankcininkams šachą, o atvėrusi Azijos šalių rinkas – matą. Tikslūs ėjimai kardinaliai pakeitė sankcijų kryptį.
Skaudžiausiai sankcijos vanoja Europos vartotojus. Kaip? Ogi taip:
Rusija pradėjo rekordinį žaliavų eksportą į Indiją ir Kiniją. Indija tapo pagrindiniu Rusijos naftos srautų centru. Žaliavų rinkų duomenų bendrovės „Kpler“ duomenimis, nuo karo pradžios šalies importas išaugo nuo 30 000 barelių per dieną iki 800 000 barelių per dieną. Indijos naftos perdirbimo įmonės perdirba naftą, o produkciją realizuoja ne tik vidaus rinkoje, bet ir eksportuoja į JAV bei Europą. Indijos perdirbtų naftos produktų eksportas nuo karo pradžios į Europą išaugo trečdaliu, o į JAV – 43 %. Taigi, sankcininkai perka tą pačią Rusijos naftą. Valso sukiniais per Indiją besisukanti nafta brangsta. Štai taip sankcijos vanoja vartotojus – jiems brangsta viskas: kuras, maistas, kt. prekės bei paslaugos. Na, o istorikai galės tai pavadinti Naftos valso keliu.
Europos ar Azijos naftos perdirbimo įmonėms nėra neteisėta pirkti Rusijos naftą, tačiau šią prekybą žlugdo apribojimai susiję su bankais ir laivybos bendrovėmis, kuriems taikomos sankcijos. Taip pat su Rusija susijusiems verslams gresia politinis susidorojimas. Rusijai ir jos klientams geriausias pasirinkimas yra slėpti savo siuntas. Izraelio laivų duomenų bendrovė „Windward“ praneša, kad padaugėjo laivų, gabenančių rusišką naftą, išjungus GPS įrangą. Taip Rusijos naftos keliai tampa nežinomi. Tačiau žinoma, kad šiais laikais daug kelių veda į JAV ir į Kiniją.
Sankcijos vanoja sankcininkus skaudžiu infliacijos botagu. JAV infliacija kone didžiausia per 40 metų, tačiau vos tesiekia 5 %, tuo tarpu mažytės piktos sankcininkės periamos iš peties: Estijoje infliacija yra 20,1 %, Lietuvoje – 18,5 %, Latvijoje – 16,4 %. Palyginimui: Slovakijoje – 11,8 %, Graikijoje – 10,7 %, Olandijoje – 10,2 %, Belgijoje – 9,9 %, Liuksemburge – 9,1 %, Vokietijoje – 8,7 %, Slovėnijoje – 8,7 %, Ispanijoje – 8,5 %, Kipre – 8,3 %, Airijoje – 8,2 %, Austrijoje – 8,1 %, Portugalijoje – 8,1 %, Italijoje – 7,3 %, Suomijoje – 7,1 %, Prancūzijoje – 5,8 %, Maltoje – 5,6 %. Atskirai reikia paminėti Turkijos infliaciją. Šalis, kuri pastaruoju metu dažnai lyginama su Rusija patiria beprotišką 73,5 % infliaciją. Turkija, kaip ir Rusija, užpuolė kaimyninę šalį. Rusai teigia norintys išvalyti teritoriją nuo nacių, turkai – nuo teroristų. Beje, Turkijai sankcijos netaikomos.
Karmos dėsniai dar neatšaukti. Lietuvą, kuri labai entuziastingai rėmė sankcijas, sankcijos vanoja papildomai:
Klaipėdos uosto krova per pirmuosius keturis šių metų mėnesius krito ~16 %. Klaipėdos uostas dėl sankcijų neteko Baltarusijos krovinių. Praradęs Baltarusijos krovinius Klaipėdos uostas beveik prarado ir tranzitą. Atleidžiami beveik visi birių krovinių terminalo darbuotojai. Iš visų Baltijos šalių uostų krovos kritimą dėl sankcijų pajuto tik Klaipėda. Visuose Latvijos uostuose šių metų 4 mėnesių krova yra teigiama. O kaipgi laikosi kaimyninis Rusijos Kaliningrado uostas? Puikiai – krovos augimas yra 7,4 %.
Dėl sankcijų pajamas prarandančiai bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ skiriamas 155 mln. € papildomas finansavimas. Bendrovės pajamos krito dėl to, kad teko atsisakyti krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos. Per Lietuvą gabenamų geležinkelių krovinių šiemet sumažės beveik perpus. Atleidžiami beveik 2000 darbuotojų.
Kaip Rusijos ginkluotos pajėgos nepaiso savo pralaimėjimų ir jau užėmė 20 % Ukrainos, taip Rusijos Federacija nepaiso, kad turėtų būti gilioje ekonominėje duobėje. Beje, kaip ten sakoma apie tas duobes? Rusija kaip tikra meška – nepaisant dydžio, nepaprastai gracinga. Ji grakščiai išsisuko jai iškastos duobės, į kurią dabar krenta kasėjai
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));