NACIONALINĖ PAŽANGA BE GEROS SVEIKATOS NEĮMANOMA

NACIONALINĖ PAŽANGA BE GEROS SVEIKATOS NEĮMANOMA

Prof. Algimantas Kirkutis

LR Seimo n/s, LRS Sveikatos reikalų komiteto n/s, LRS Sveikos gyvensenos komisijos n/s

Vaikų gyvenimo kokybė ir mūsų ori senatvė  priklauso nuo  to, kaip mes šiandien suvokiame sveikatą ir ką darome, kad ji stiprėtų.  Šioje srityje padėti mums yra įsipareigojusi  Lietuvos valstybė.  Atkreipiu Jūsų dėmesį į tai, kad šiuo metu šalies vyriausybė  peržiūri 2021-2030 m. Nacionalinę pažangos programą (NPP), jos tikslus ir uždavinius.  Labai svarbu, kad joje atsirastų teisingai suformuluoti, aptarti ir visuotinai pripažinti akcentai.

Priminsiu, kad pagrindinis sveikatos priežiūros sistemos tikslas yra sveikų piliečių gyvenimo trukmės ilginimas, kuris pasiekiamas tausojant turimus sveikatos išteklius ir juos stiprinant biomedicininių, rekreacinių ir kitokių priemonių pagalba.  Tuo tarpu medicininės paslaugos, reikalingos ligų diagnostikai ir jų sukeltų pasekmių gydymui, yra antrinis šios sistemos tikslas, kuris iškyla tik nerealizavus pirmojo. Siekiant didesnio  sistemos efektyvumo būtina skirti reikiamą dėmesį sveikatos tausojimo ir stiprinimo veiklai. Todėl vertinant pastarąsias  aplinkybes, formuojant  šalies sveikatos apsaugos sistemai ateities tikslus, būtina aiškiai išskirti šias dvi dalis ir jų vietą bei suformuluoti joms atskirus konkrečius uždavinius ir numatyti jų realizavimo kelius.

            Pastaruoju metu pasaulyje ryškėja švietimo ir mokslo svarba, kaip pirmojo svarbiausio įrankio siekiant padidinti  piliečių sveikatos raštingumą ir motyvaciją gyventi sveikai. Tai šalia Sveikatos labai sustiprina  Švietimo, mokslo  ir sporto ministerijos vaidmenį sveikatos sektoriuje. Be to, reikia akcentuoti, kad  moksliniai tyrimai yra itin svarbūs formuojant  inovacijas  ir  socialinius bei technologinius startuolius šioje srityje. Sveikos gyvensenos įrankio  didinančio visuomenės fizinį aktyvumą – sporto sektoriaus prijungimas prie ŠMMS yra dar vienas svarbus žingsnis išryškinantis šios ministerijos prioritetą formuojant NPP 2021-2030, kurio pagalba siekiama fiziškai aktyvesnės ir sveikesnės visuomenės.

Norint efektyviai mažinti  socialinę atskirtį  („pajamų nelygybę ir skurdą – EK rekomendacijos“) ypatingai svarbu didinti sveikatos priežiūros paslaugų finansinį, regioninį prieinamumą visoms socialinėms grupėms. Be to, labai  svarbu, kad šios paslaugos būtų suteikiamos  kuo anksčiau, dar neįsibėgėjus patologijai ir kuo arčiau gyvenamosios vietos.. Pažymėtina, kad geros sveikatos ir efektyvių  medicininių paslaugų daugiausia trūksta Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms. Todėl būtina neišleisti iš akiračio ir šios svarbios aplinkybės. Atsižvelgdamas į EK rekomendacijas ir šalyje diktuojamų gyvenimo aplinkybių svarbą, siūlau NPP suformuluoti atskirai dar vieną, specialiai tik šiai problemai skirtą, šalies sveikatos apsaugos sistemos tikslą.

 Vyriausybės parengtoje NPP sveikatos apsaugos sistemai  iškeltų uždavinių įgyvendinimo rodikliai nėra siejami su socialinių ir technologinių inovacijų kūrimo ir įdiegimu į praktikos procesu. Tai parodo, jog šioje srityje moksliniai tyrimai yra suprantami ir vertinami tik per ekonominės naudos prizmę.  Toks požiūris visiškai nedera su ilgalaike Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurioje išskiriamos trys esminės pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas, o jų pažangos prielaida yra mokslo žinių kūrimas, sklaida ir naudojimas.

Neleistina, kad sveikatos priežiūros srityje netinkamai suformuluoti prioritetai taptų kliūtimi subalansuotai ir tvariai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ekosistemai, gebančiai efektyviai reaguoti ir spręsti Lietuvos valstybei ir visuomenei kylančius iššūkius, kurti ir plėtoti šalyje gyvenančių žmonių sveikatą ir gerovę.

Vadovaujantis išdėstytomis mintimis pateikiu mano naujai suformuluotą  NPP 4 -ąjį punktą „Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą”, kuriame uždavinius  sveikatos priežiūros sektoriui išskiriu keturis atskirus suformuluotus (žr. priedas). Kviečiu visus norinčius gyventi sveikiau ir ilgiau prisidėti prie LRV rengiamos  NPP  tobulinimo savo pastebėjimais ir pasiūlymais.

Strateginis tikslas Rodiklis(-iai) Uždavinys Rodiklis(-iai) Komentarai
4. Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą Vidutinė tikėtina žmogaus sveiko gyvenimo trukmė 4.1. Skatinti asmens ir visuomenės sveikatos tausojimą ir stiprinimą

4.1.1.Didinti gyventojų sąmoningumą savo sveikatos atžvilgiu bei sveikatos raštingumą Gyventojų, kurių sveikatos raštingumo lygis yra pakankamas arba puikus, dalis
Vaikų ir suaugusiųjų, kurie savo sveikatą vertina kaip gerą ir labai gerą, dalis
Geri ir labai geri įvairaus amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo rodikliai
Geri ir labai geri šauktinių krašto apsaugos jaunuolių sveikatos rodikliai
Gerų ir labai gerų tikėtinos sveiko ir darbingo amžiaus trukmės rodiklių dalis
4.1.2. Formuoti ir stiprinti psichoemocinį visuomenės atsparumą, didinant atitinkamų prevencinių priemonių prieinamumą. Asmenų, kurie jaučiasi laimingi ir labai laimingi, dalis
Mokyklinio amžiaus vaikų, kurie jaučiasi pakankamai ir labai laimingi galvodami apie savo dabartinį gyvenimą, dalis
Asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, skaičius 100 tūkst. gyventojų.
4.1.3. Mažinti aplinkos rizikos veiksnių poveikį gyventojų sveikatai ( didinti maisto saugumą, mažinti triukšmo ir kitų žalingų aplinkos veiksnių poveikį) Sveikai besimaitinančių gyventojų dalis
Asmenų, susiduriančių su gyvenamosios aplinkos problemomis, darančiomis įtaką jų sveikatai, dalis
Gyventojų, teigiančių, kad jie kenčia nuo triukšmo ir kitų žalingų aplinkos faktorių poveikio, dalis (procentais)
Sergančių lėtiniais neinfekciniais susirgimais gyventojų dalies mažėjimas
4.1.4.Mažinti mirčių ir neįgalumo nuo išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų) skaičių Mirtingumas ir neįgalumas dėl išorinių priežasčių

4.2. Didinti medicininių sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą
4.2.1. Didinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą Mirtingumas nuo infekcinių susirgimų ir kitokio žalingo aplinkos poveikio
4.2.2. Didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų veiksmingumą ir saugą Mirtingumas nuo išvengiamų mirties priežasčių 100 tūkst. gyventojų
Mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų
Mirtingumas nuo piktybinių navikų, standartizuotas mirtingumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų
4.2.3.Didinti ikistacionarinių asmens sveikatos apsaugos sistemos paslaugų efektyvumą ir kokybę Tikslinės populiacijos, dalyvaujančios krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose, dalis
Naudojančių pirminės sveikatos priežiūros grandies paslaugas gyventojų dalis
4.2.3. Didinti stacionarinių asmens sveikatos apsaugos sistemos paslaugų efektyvumą ir kokybę Vidutinė gulėjimo trukmė aktyvaus gydymo lovose
Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius
Gydytojų ir kitų sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų kompetencijos
4. 3. Didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansinį, regioninį prieinamumą visoms soc. grupėms Gyventojų, atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl finansinių, geografinių ar laukimo laiko priežasčių, dalis mažiausiame pajamų kvartilyje
Gyventojų, atidėjusių kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų dėl finansinių, geografinių ar laukimo laiko priežasčių, dalis didžiausiame pajamų kvartilyje
4.4. Didinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumas gyventojams pasinaudojant naujausiai biomedicinos mokslo ir vadybos pasiekimais. Socialinių ir technologinių biomedicininių inovacijų dalis