Lietuvos Respublika – vienintelė Europos valstybė, kurioje teisėjai gali ramiai sau dalintis kyšiais pasitarimų kambariuose

Ištrauka iš 2016-08-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio stenogramos. „Teisėja“ – Inga Štuopienė, kaltinamasis („Aš“) – aš, Giedrius Šarkanas. (Jei norite, galiu pristatyti ir posėdžio garso įrašą.)

Teisėja privertė mane duoti prieš save parodymus grasindama, kad neleis man kalbėti procese, ir teismo psichiatrija (kuri LR dažnai naudojama kaip būdas kankinti, įkalinti ar ir nužudyti politiškai ar asmeniškai neparankius žmones).

Tačiau Gutausko vadovaujama Teisėjų etikos ir drausmės komisija už tai netgi nepradėjo Štuopienei drausmės bylos, nors ši įvykdė dar dešimtis kitų, ne ką lengvesnių pažeidimų. Akivaizdu, kad šiuo metu Europoje tėra 1 valstybė, kurioje toks dalykas įmanomas – tokį komisijos sprendimą tegalima paaiškinti LR teismų emblema tapusiais tvirtais korupciniais ryšiais tarp teisėjų (ir politikų skiriamų „visuomenės atstovų“).

01:17:31 Teisėja: Ar sutinkate paaiškinti tas aplinkybes nurodytas? Ar sutinkate duoti parodymus byloje?
Aš: Aš norėčiau gintis, o būti apklausinėjamas aš nenoriu. 
Teisėja: O kuo Jūs norite gintis?
Aš: Aš noriu įrodinėti absurdas, nesąmonės.. / Teisėja (pertraukdama): O tai kokiu būdu Jūs įrodinėsite?
Aš: Logiškai, logiškai.
Teisėja: Tai aš klausiu, ar Jūs sutinkate duoti parodymus?
Aš: Parodymų ne. Aš norėčiau, kad mane gintų advokatas, bet kadangi to advokato nėra, tai aš atliksiu jo vaidmenį ir ginsiu save. Bet duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus nesiruošiu. Tokiam nusikalstamam režime../ Teisėja (pertraukdama): Tai Jūs pasirenkate teisę tylėti procese?
Aš: Ne, tylėti aš nesiruošiu. Aš ruošiuosi gintis, bet atsakinėti į klausimus aš nesiruošiu. Aš ruošiuosi pats uždavinėt klausimus.
Teisėja: Aš tada žinot ką padarysiu, man atrodo tuoj nutrauksiu procesą, pasikreipsiu į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir paprašysiu advokato žinot kurio punkto pagrindu? Nes aš su Jumis nesusišneku.
Aš: Aš nesiruošiu duoti parodymus ir aiškinti, ką aš dariau.
Teisėja: Ir nereikia, mes tik klausiame, ar Jūs pasinaudosite savo teise teikti byloje paaiškinimus.
Aš: Nu taip, teikti paaiškinimus, bet ne atsakinėti į klausimus.
Teisėja: Tai aš Jums ir aiškinu, kad Jūs tuos paaiškinimus galite atsakyti į visus klausimus, galite tiktai savo paaiškinimus pateikti, galite nieko nesakyti.
Aš: Taip, aš nuspręsiu konkrečiai kiekvienu atveju.
Teisėja: Bet jei Jūs sakote, kad aš nesutinku duoti parodymų, tai aš Jus sodinu ir keliauju toliau su savo procesu ir Jums nesuteiksiu jokio žodžio, nes suprantate, Jūs neduodate parodymų, tai čia Jūsų problema, tiktai sėdit ir tylit.
Aš: Aš galiu duoti paaiškinimus, o ne parodymus. Į klausimus, ar aš rašiau, aš nesiruošiu atsakinėti.
Teisėja: Antro punkto pagrindu, žinokit, nes ir aplamai, sakykite, noriu paklausti, ar Jūs kada nors gyvenime esate kreipęsis į psichologą, psichiatrą kokių nors konsultacijų ar dar kažko?
Aš: Aš esu skaitęs Foucault tokį tenais, kai režimui kas nors netinka, tai padaro arba nusikaltėliu, arba bepročiu, tokią paskaitą.
Teisėja: Na aš Jums užduodu klausimą, o Jūs jo akivaizdžiai nesuprantant.
Aš: Aš nesuprantu, kadangi yra terminas. Teisėja (pertraukdama): neduosiu parodymų, bet ginsiuos, tai kuo Jūs čia ruošiatės gintis?
Aš: Duosiu paaiškinimus, įrodymus, apklausinėsiu, bet liudyti visiškai nesiruošiu nieko, nes aš šlykščiuosi Lietuvos valstybe, šlykščiuosi Lietuvos teismais.
Teisėja: Turite tokią teisę, turite tokią teisę.
Aš: Taip, turiu. Reikalauju advokato tokiomis sąlygomis, kaip su Jūs man atmetėte, o atsakinėti į klausimus, ką aš dariau ar nedariau, aš tikrai nesiruošiu.
Teisėja: Aha, gerai. Tada taip dabar sėskite prašau. Dėl įrodymų tyrimo tvarkos, prokurore, pasisakykite.
Prokuroras: Tai manyčiau galbūt būtų standartine tvarka, kad pradėtume nuo kaltinamojo apklausos, po to apklausti asmenis, po to rašytinę bylos medžiagos. Toks būtų.
Teisėja: O vis tiktai nežinau dėl to advokato. Ką daryti? 
Prokuroras: O pats Jūs nesiruošiate nusisamdyt ar dar?
Aš: Aš asmeniškai.. / Teisėja (pertraukdama): Nes jei aš Jums advokato, žinokit, skirsiu specialisto tyrimą, nes aš – ne specialistė nuspręsti, ar čia mes galim su šiuo žmogum normalų pilnavertį procesą turėti, ar negalime.
Aš: Aš asmeniškai ruošiuosi gintis. Aš manau, darau ką galiu: ginuosi, teikiu prašymus, bet atsakinėti į klausimus aš nesiruošiu.. / O advokato pasiieškoti neįeina į Jūsų gynybos planą?
Aš: O kodėl? Aš neturiu pinigų.
Teisėja: Kreipkitės. Nueikite į Odminių gatvę 3.
Aš: Kodėl aš turėčiau žemintis, kai dabar rusas mano atžvilgiu pasakytų op, nie ponimaju ir iš karto jam duotų… nesuprantu.
Teisėja: Tiesiog nenorite žemintis?
Aš: Žemintis nenoriu.
Teisėja: Nesižeminsit. Supratau, neisit. Okej, situacija tada yra tokia. Sėskit prašau. Ką dabar daryt? Nes yra du variantai: mes dabar atidedam bylos nagrinėjimą, pasiimam advokatą, bet tada turėsim skirti specialisto išvadą, nes aš to punkto pagrindu skirsiu, skirčiau advokatą. Nes aš.. / Aš (pertraukdamas): Jei Jūs taip darysit, aš tada pradėsiu kreiptis į tarptautines institucijas, sakysiu, kad jūs susidorojate su manim.
Teisėja: Tai joks čia susidorojimas, tiesiog.. / Aš (pertraukdamas): tai yra susidorojimas. Aš.. Teisėja (pertraukdama): tai kame čia yra susidorojimas? Jeigu specialistas atlieka tyrimą ir pasako: viskas gerai, šitas žmogus gali būti pilnaverčiu proceso dalyviu, tai kas čia, koks čia yra susidorojimas?
Aš: Tai yra susidorojimas, tai yra žmogaus pažeminimas. Teisėja: Bet aš suprantate, aš su Jumis nesusišneku. Aš Jūsų klausiu, ar duosit parodymus – aš nieko neatsakinėsiu, bet aš ginsiuos. Tai kaip Jūs ginsitės, jei Jūs nieko nekalbėsit?
Aš: Aš kalbėsiu, teiksiu argumentus, kodėl yra kaip sakoma bullshit visa šita, šitas kaltinamasis aktas. Bet yra tai, ko aš tikrai nesiruošiu, man neapsimoka. Jei bus advokatas, vis tiek aš neduosiu šių nurodymų. Bet jei Jūs mane pažeminsite, aš, aišku, kelsiu skandalus. Aš reikalavau, kad man būtų suteiktas advokatas tuo pagrindu, kaip nemokantiems, o ne mane žeminant.
Teisėja: Jums nepriklauso toks advokatas.
Aš: Nepriklauso pagal įstatymus, bet įstatymai yra antikonstituciniai. Už tai, kad Lietuvos teismai.. / Teisėja (pertraukdama): Ir pagal Konstituciją irgi nepriklauso, pagal Žmogaus teisių konvenciją irgi nepriklauso.
Aš: Na aš bandysiu su tuo ginčytis. 
Teisėja: Galėsit ginčyti apeliaciniame skunde kiekvieną teismo sprendimą, bet šiuo metu tikrai situacija yra tokia. Gerai. Tada teismas tęsia įrodymų tyrimą, teismas nutarė suteikti taip ir padarysim, čia nurodyta, 248, ar ne? Suteiksim galimybę duoti parodymus kaltinamajam, apklausime atvykusį liudytoją ir specialistus ir darysime pertrauką. Ar tinka tokia tyrimų tvarka?

Aš ne juokais išsigandau, kad ko gero mane tuoj išveš kokiam mėnesiui į psichiatrinę ligoninę (žinojau, kad taip jau buvo atsitikę minimum 1 kauniečiui), ir vis dėlto daviau parodymus.

2 PRIEDAS

Giedrius Šarkanas

Vilnius, Architektų 102-46

a.k. 37101281395

Teisėjų etikos ir drausmės komisijai

PRAŠYMAS PRADĖTI DRAUSMĖS BYLAS ARŪNUI BUDRIUI, JURGITAI KOLYČIENEI IR ERNESTUI RIMŠELIUI

2018-12-12

Vilnius

Prašau pradėti drausmės bylas Vilniaus apygardos teismo teisėjams Arūnui Budriui, Jurgitai Kolyčienei ir Ernestui Rimšeliui dėl jų begėdiško sukčiavimo naudojantis proceso dalyvių neišmanymu, taip pat pirmiesiems 2 – dėl grubiai psichopatinio jų elgesio naudojant teisėjo statusą kaip būdą nebaudžiamai pasityčioti iš nuo jų priklausomo asmens, o p. Rimšeliui – dėl to, kad jų nesustabdė būdamas kolegijos nariu, taip pat dėl jų įžūlaus proceso tvarkos pažeidinėjimo bei proceso vilkinimo.

3 teisėjai – psichopatai begėdiškai išsityčiojo iš manęs, mano tikėjimo ir religinių jausmų

Š.m. spalio 2 d. mane šiuo metu teisiantys minėtieji 3 teisėjai paskyrė man psichiatrinę ekspertizę po to, kai aš išreiškiau protestą dėl mano religinius jausmus įžeidžiančio akivaizdžiai Konstitucijai priešingo religinio kulto įstaigos buvimo Vilniaus apygardos teisme, paprašiau ją pašalinti ir kreiptis į Konstitucinį teismą dėl jos buvimo teisme teisėtumo, nors: a) aš neturiu jokios psichiatrinės anamnezės, b) nepažeidžiau proceso tvarkos, nesielgiau nelogiškai ir neperžengiau šiuo metu Lietuvoje pripažintų padorumo ribų; c) man inkriminuojamas labai menkas nusikaltimas; d) esu persekiojamas jau beveik 5 metus, esu išteisintas, o šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka; e) nei kaltinimas, nei gynyba nei savo apeliacijose, nei kaip nors kitaip neprašė teismo skirti man psichiatrinės ekspertizės.

Reaguodamas į minėtąją akivaizdžią teisėjų psichopatiją ir grubius savo teisių pažeidimus, kreipiausi į įvairias institucijas, ir Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bei Teisingumo ministerija patarė man (1 ir 2 priedai) kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją – ką aš ir darau.

Teisingumo ministerija pabrėžė, kad skiriant psichiatrinę ekspertizę turi būti surinkta pakankamai įrodymų, kad asmuo įvykdė nusikaltimą, tačiau aš buvau išteisintas. Iš kitos pusės, nutartyje (3 priedas) be jokios priežasties nurodyta psichiatrams ištirti mane kaip ypač sunkų nusikaltimą įvykdžiusį potencialų beprotį – be kita ko: „Ar G. Šarkanas dėl nustatyto psichikos sutrikimo ar psichikos būsenos galėjo nevisiškai suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus (kaip nurodyta BK 18 straipsnio 1 dalyje.)“ Akivaizdu, kad, paskirdami man psichiatrinę ekspertizę, nors esu išteisintas apylinkės teisme ir man inkriminuojami labai menki nusikaltimai, nenurodydami tam jokios priežasties, kurios pagrįstumą būčiau galėjęs skųsti aukštesniam teismui, apibūdindami kaip „pavojinga nusikalstama veika“ man inkriminuojamus palyginti labai nuosaikius straipsnius, teisėjai – psichopatai Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis sąmoningai ir piktybiškai iš manęs išsityčiojo, mane pažemino dėl mano religijos bei tikėjimo ir asmeniškai išniekino bei pažeidė mano nekaltumo prezumpciją, tuo grubiai pažeisdami Teisėjų etikos kodekso (toliau – TEK)  Pagarbos žmogui, Teisingumo ir nešališkumo bei Padorumo principus.

Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis – įžūlūs sukčiai

Man atsiųstoje nutartyje paskirti man psichiatrinę ekspertizę (3 priedas) vienareikšmiškai įrašyta „Nutartis neskundžiama,“ – ir man prievarta paskirtas valstybės apmokamas advokatas įtikino mane, kad jei jau taip parašyta, tai nutarties skųsti tikrai negalima ir nėra jokios prasmės. Tačiau Teisėjų taryba į mano užklausimą vienareikšmiškai atsakė (4 priedas):

Iš Jūsų skunde pateikiamos informacijos matyti, kad šiuo metu metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl, nesutikdamas su šio teismo priimamais procesiniais sprendimais (tarp jų – ir prašyme minima nutartimi dėl psichiatrinės ekspertizės paskyrimo), turite (turėjote) teisę juos skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka…

Tai reiškia, kad teisėjai Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis mane begėdiškai apgavo pasinaudodami mano ir man paskirto advokato neišmanymu. Pagal galiojančius įstatymus, nutartyje turėjo būti nurodyta, kad ją galiu skųsti Apeliaciniam teismui, tačiau 3 sukčiai teisėjai ne tik kad to nepadarė, bet ir begėdiškai prirašė, kad jų nutartis neskundžiama, šitaip sutrukdydami teisingumo vykdymui, suklastodami teismo nutartį ir diskriminuodami mane dėl mano tikėjimo, religijos bei socialinės padėties (nes negaliu pasisamdyti padoraus advokato, kuris būtų galėjęs laiku atskleisti gudrią 3 teisėjų apgavystę ir padėti man realizuoti savo procesines teises) – kas 169 BK straipsnyje įvardinta kaip nusikaltimas. Dėl to šiandien kreipiausi ir į policiją prašydamas pradėti tyrimą dėl Budrio, Kolyčienės ir Rimšelio akivaizdžiai įvykdyto nusikaltimo pagal 169, 228, 232 ir galbūt pagal dar kuriuos nors BK straipsnius.

Akivaizdu, kad tokiu savo poelgiu Budrys, Kolyčienė ir Rimšelis grubiai pažeidė savo priesaikas ir sudergė teisėjų vardus, jau nekalbant apie išniekintus skaitlingus TEK principus.

Psichopatas Budrys mane asmeniškai begėdiškai pažemino

Teisėjų apgaulės suklaidintas ir todėl nepasinaudojęs savo teise skųsti sukčių teisėjų nutartį, gavau Budrio pasirašytą teismo įsakymą spalio 22 d. atvykti „stacionariai“ teismo ekspertizei. (Iš tikrųjų man formaliai buvo paskirta „ambulatorinė“.) Tai reiškia, kad turėjau atvykti pasiruošęs praleisti maždaug mėnesį beprotnamyje – kas yra ypač žeminanti ir Lietuvoje asmeninę reputaciją visam gyvenimui sugriaunanti procedūra, kur kas gėdingesnė ir labiau paniekinanti, nei kalėjimas.

Jei Budrys yra susipažinęs su bylos medžiaga, tai turėjo žinoti, kad aš įvairiais būdais bandau ginti LR teismo psichiatrinėse ligoninėse kankinamų ir žudomų (kaip, pav. Kazys Valentas Žaltauskas ar Skaista Rakauskienė) žmonių teises ir žinau, kaip ciniškai LR beprotnamiuose tyčiojamasi iš prievarta ten laikomų teisėjų nemalonėn patekusių žmonių. Budrys negalėjo nesuprasti, kad, įsakydamas man atvykti būtent stacionarinei ekspertizei, mane ypač išgąsdins, pažemins ir įskaudins. Toks Budrio poelgis – akivaizdus klinikinės psichopatijos atvejis; akivaizdu, kad taip pasielgti galėjo tik visišku savo nebaudžiamumu įsitikinęs psichopatas, pav. tokio neteisinio totalitarinio režimo, kaip šiuolaikinė LR, teisėjas.

Akivaizdu, kad tokiu begėdišku poelgiu Budrys eilinį kartą begėdiškai sudergė teisėjo vardą, sulaužė savo priesaiką ir grubiai pažeidė TEK Pagarbos žmogui bei Pagarbos ir lojalumo valstybei principus. Be to, tokioje amoralioje Budrio veikoje galima įžvelgti ir 133 BK straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, nes mano vietoje atsidūręs iš tikrųjų nestabilios psichikos asmuo galėtų ir nusižudyti supratęs, kaip niekšingai iš jo tyčiojasi jo likimą lemiantis begėdis Budrys. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad šia eiline savo niekšybe Budrys siekė sutrikdyti mano sveikatą, ir tai jam, beje, pavyko.

Kolyčienė mane psichologiškai terorizavo teismo posėdžio metu

Š.m. spalio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu Jurgita Kolyčienė visą laiką į mane spitrijosi. Aš kelias sekundes pažiūrėjau į į mane įsmeigtas teisėjos akis ir nusprendžiau daugiau nereaguoti į jos provokacijas. Vis dėlto, kai tik pakeldavau akis, sutikdavau į mane įbestą Kolyčienės žvilgsnį, ir tai man buvo nemalonu.

Akivaizdu, kad yra pagrindo manyti, jog tai, kad iškart po to man buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, nulėmė mano nenoras žaisti su Kolyčiene mirksiukais ar kitaip atsakyti į jos insinuacijas. Be jokios abejonės, Skandinavijoje toks Kolyčienės elgesys būtų vienareikšmiškai traktuojamas kaip seksualinis priekabiavimas naudojantis savo dominuojančia padėtimi. Bet kokiu atveju, tai buvo klasikinis psichopatinis bandymas išvesti mane iš pusiausvyros, sugluminti mane ir sutrikdyti. Jei Kolyčienė būtų simpatiška moteris, mano vietoje daugelis vyrų būtų pajutę ir seksualinį nerimą.

Nors negaliu teigti, kad Kolyčienei būtų pavykę išmušti mane iš vėžių, visose kitose Europos šalyse taip besielgiančios moteriškės neturi galimybių dirbti teisėjomis. Manau, kad akivaizdu, jog netgi LR Kolyčienė tokiu savo elgesiu akivaizdžiai grubiai pažeidė TEK, bent jau jo Pagarbos žmogui ir Padorumo principus.

Teisėjai įvykdė ir daugiau grubių TEK pažeidimų

Mano nuomone, mano jau išvardintus pažeidimus įvykdę, priesaikas sulaužę ir teisėjų vardus ciniškai sudergę asmenys negalėtų tikėtis dirbti teisėjais jokioje kitoje Europos šalyje. Deja, gyvename kaip antiteisinio š. krūva garsėjančioje „Lietuvos Respublikoje“, kurioje teismų, tarybų bei komisijų sprendimus lemia ne formalia politikų ir teisėjų prostitute tapusi teisė, o LAT pirmininko kaip „LR teismų standartas“ įvardinti korupciniai santykiai tarp teisėjų.

Todėl noriu dar Jus dėl viso pikto informuoti, kad minėtieji 3 teisėjai yra įvykdę kur kas daugiau akivaizdžių šiurkščių TEK pažeidimų. Pavyzdžiui, jie begėdiškai vilkina procesą. Pirmasis 2 instancijos teismo posėdis įvyko birželio 19 d., antrasis – tik spalio 2 d., o sekančio posėdžio datos p.p. teisėjai begėdiškai iš viso nepaskyrė, nors manęs persekiojimas su akivaizdžiai absurdiškais „kaltinimais“ jau trunka daugiau, nei 5 metus. Taigi, begėdiškai vilkindami teismo procesą, teisėjai grubiai pažeidinėja TEK Pagarbos žmogui bei Pareigingumo principus.

Kaip jau minėjau, minėtieji teisėjai begėdiškai pažeidinėja BPK, įžūliai neleisdami man naudotis ten nustatytomis teisėmis bei procedūromis. Galiu pateikti ne vieną tokio Budrio įvykdyto pažeidimo pavyzdį.

Prašau pradėti drausmės bylas

Deja LR jau daugelį metų garsėja ne tik teisėjų nekompetencija, bet ir visišku jų nebaudžiamumu. Kaip jau minėjau, netgi LAT pirmininkas viešai pripažino korupcinius santykius tarp teisėjų „teismų standartu“, taigi teisėjai ne tik drąsiai dalinasi kyšiais pasitarimų kambariuose, bet ir begėdiškai tyčiojasi iš teisės, įstatymų ir nuo jų priklausomų žmonių – žinodami, kad nuo atsakomybės visada apgins tokie patys jų sėbrai kituose teismuose bei jų pačių pačių išsirinktose įvairiose komisijose bei kitokiuose organuose.

Vis dėlto, pasekmėje kenčia ne tik pasišlykštėjusi visuomenė, bet ir patys teisėjai. Aprimus aistroms dėl pedofilų, teisėjai vėl tapo labiausiai niekinama socialine grupe Lietuvoje. Teisėjo statusas vėl tapo vienu žemiausiųjų prestižo prasme; netgi tradicinė prostitucija nekelia tokio žmonių pasišlykštėjimo, kaip teisėjo profesija.

Todėl prašau vis dėlto pradėti drausmės bylas akivaizdžiai savo priesaikas sulaužiusiems ir teisėjų vardus šiurkščiai sudergusiems teisėjams dėl jų akivaizdžiai su TEK nesuderinamų įžūlios psichopatijos bei begėdiško sukčiavimo.

Prašau pradėti drausmės bylą Arūnui Budriui dėl to, kad jis, kaip teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas akivaizdžiai sulaužė savo priesaiką, pažemino teisėjo vardą ir pažeidė aukščiau nurodytus TEK principus:

1. akivaizdžiai psichopatiniais motyvais paskirdamas psichiatrinę ekspertizę, nurodydamas psichiatrams tirti galėjimą „suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį“, ar serga psichine liga ir t.t. jau 5 metus persekiojamam, 1 instancijos išteisintam asmeniui, akivaizdžiai absurdiškai kaltinamam menkais nusikaltimais, nepateikdamas visiškai jokių argumentų dėl kokio nors šio asmens nelogiško elgesio, kuriuos jis būtų galėjęs skųsti, po to, kai minėtasis asmuo paprašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vilniaus apygardos teisme esančios jo religinius jausmus žeidžiančios religinio kulto įstaigos buvimo teisme konstitucingumo;

2. begėdiškai sukčiaudamas nurodydamas, kad „Nutartis neskundžiama“ asmeniui, kuriam paskirtas valstybės apmokamas advokatas (t.y. akivaizdžiai nekompetetingas, nesuinteresuotas ginti savo „ginamojo“ interesų), taigi sutrikdydamas teisingumo vykdymą, apgaulės būdu neleisdamas socialiai pažeidžiamam asmeniui pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis ir tuo būdu be kita ko akivaizdžiai įvykdydamas nusikaltimą pagal 169, 228, 232 ir galbūt pagal dar kuriuos nors BK straipsnius;

3. akivaizdžiai psichopatiškai išsityčiodamas iš nuo jo priklausančio asmens įsakydamas jam atvykti stacionariai psichiatrinei ekspertizei vietoj paskirtosios ambulatorinės;

4. akivaizdžiai piktybiškai vilkindamas ir taip nepateisinamai ilgai užtęstą teismo procesą su niekiniais kaltinimais, nenustatydamas kito posėdžio datos ir kitaip piktybiškai pažeidinėdamas BPK bei neleisdamas proceso dalyviams naudotis jiems priklausančiomis teisėmis.

Prašau pradėti drausmės bylą Jurgitai Kolyčienei dėl to, kad ji akivaizdžiai sulaužė savo priesaiką, pažemino teisėjo vardą ir pažeidė aukščiau nurodytus TEK principus:

1. dalyvaudama akivaizdžiai psichopatiniais motyvais skiriant psichiatrinę ekspertizę, nurodant psichiatrams tirti galėjimą „suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį“, ar serga psichine liga ir t.t. jau 5 metus persekiojamam, 1 instancijos išteisintam asmeniui, akivaizdžiai absurdiškai kaltinamam menkais nusikaltimais, nepateikiant visiškai jokių argumentų dėl kokio nors šio asmens nelogiško elgesio, kuriuos jis būtų galėjęs skųsti, po to, kai minėtasis asmuo paprašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vilniaus apygardos teisme esančios jo religinius jausmus žeidžiančios religinio kulto įstaigos buvimo teisme konstitucingumo, ar bent nesudrausmindama Arūno Budrio;

2. dalyvaudama begėdiškai sukčiaujant nurodant, kad „Nutartis neskundžiama“ asmeniui, kuriam paskirtas valstybės apmokamas advokatas (t.y. akivaizdžiai nekompetetingas, nesuinteresuotas ginti savo „ginamojo“ interesų), taigi sutrikdant teisingumo vykdymą, apgaulės būdu neleidžiant socialiai pažeidžiamam asmeniui pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis ir tuo būdu be kita ko akivaizdžiai įvykdant nusikaltimą pagal 169, 228, 232 ir galbūt pagal dar kuriuos nors BK straipsnius, ar bent nesudrausmindama Arūno Budrio;

3. akivaizdžiai psichopatiškai terorizuodama nuo jos priklausantį asmenį ilgą laiką demonstratyviai žiūrėdama jam į akis ir akivaizdaus seksualinio priekabiavimo būdu bandydama jį psichologiškai palaužti.

Prašau pradėti drausmės bylą Ernestui Rimšeliui dėl to, kad jis akivaizdžiai sulaužė savo priesaiką, pažemino teisėjo vardą ir pažeidė aukščiau nurodytus TEK principus:

1. dalyvaudamas akivaizdžiai psichopatiniais motyvais skiriant psichiatrinę ekspertizę, nurodant psichiatrams tirti galėjimą „suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį“, ar serga psichine liga ir t.t. jau 5 metus persekiojamam, 1 instancijos išteisintam asmeniui, akivaizdžiai absurdiškai kaltinamam menkais nusikaltimais, nepateikiant visiškai jokių argumentų dėl kokio nors šio asmens nelogiško elgesio, kuriuos jis būtų galėjęs skųsti, po to, kai minėtasis asmuo paprašė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Vilniaus apygardos teisme esančios jo religinius jausmus žeidžiančios religinio kulto įstaigos buvimo teisme konstitucingumo, ar bent nesudrausmindamas Arūno Budrio;

2. dalyvaudamas begėdiškai sukčiaujant nurodant, kad „Nutartis neskundžiama“ asmeniui, kuriam paskirtas valstybės apmokamas advokatas (t.y. akivaizdžiai nekompetetingas, nesuinteresuotas ginti savo „ginamojo“ interesų), taigi sutrikdant teisingumo vykdymą, apgaulės būdu neleidžiant socialiai pažeidžiamam asmeniui pasinaudoti jam priklausančiomis teisėmis ir tuo būdu be kita ko akivaizdžiai įvykdant nusikaltimą pagal 169, 228, 232 ir galbūt pagal dar kuriuos nors BK straipsnius, ar bent nesudrausmindamas Arūno Budrio.

Dar noriu pastebėti, kad mano nurodytų pažeidimų pasekmėje man buvo padaryta didelė nematerialinė žala; belaukiant (galimai stacionarinės) psichiatrinės ekspertizės ir jos rezultatų smarkiai pašlijo mano sveikata. Po tokių grubių mano teisių pažeidimų, begėdiško teisėjų išsityčiojimo iš manęs, mano tikėjimo ir religinių įsitikinimų kyla pagrįsti nuogąstavimai: ko dar tikėtis iš taip beviltiškai supuvusios valstybės teisėjų ir psichiatrų? Kiek pažįstu LR teisėjus, būtų naivu tikėtis nejuokingo žalos atlyginimo už per (kol kas) 5 manęs persekiojimo metus patirtus pažeminimus ir patyčias.

Giedrius Šarkanas

Kopijas siunčiu Teisėjų tarybai, Grybauskaitei, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Teisingumo ministrui ir žiniaspaudai.

PRIEDAI:

1. Seimo Teisės ir teisėsaugos komiteto atsakymas į mano prašymą;

2. Teisingumo ministerijos atsakymas į mano prašymą;

3. Vilniaus apygardos teismo nutartis skirti man psichiatrinę ekspertizę;

4. Teisėtų tarybos atsakymas į mano prašymą;