Kultūros komiteto pirmininkas R.Karbauskis likviduoja bibliotekas
2018 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Bronislovo Genzelio, Zigmo Vaišvilos Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės Emilijos Banionytės, Lietuvos medicinos bibliotekos atstovės Simonos Ivaškevičienės, gydytojos neurologės doktorantė Eglės Sakalauskaitės – Juodeikienės, V. Kudirkos medikų literatų draugijos pirmininko Algimanto Jasulaičio spaudos konferencija Seime „Dėl valstybinės reikšmės Lietuvos medicinos bibliotekos likvidavimo“.
Pranešimas spaudai
2017 m. spalyje Seimo kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vienasmeniniu siūlymu Seimas pakeitė Bibliotekų įstatymą – iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo išbraukė Lietuvos technikos biblioteką. Bibliotekos patalpas Vilniaus senamiestyje perėmė Krašto apsaugos ministerija, knygas nurašinėja generolai, naikinimui knygos vežamos į Grigiškes. Tai padaryta nesilaikant buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Lietuvos technikos bibliotekos susitarimo dėl šios bibliotekos patalpų perėmimo tik po to, kai šiai bibliotekai krašto apsaugos ministerijos lėšomis bus pastatytas naujas pastatas.
2018 m. gruodyje Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis drauge su Seimo nariais Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Agne Širinskiene, Asta Kubiliene ir Zenonu Streikumi jau iš sumažėjusio keturių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo pasiūlė išbraukti Lietuvos medicinos biblioteką. Šios bibliotekos pastatas – Vilniaus centre Kaštonų gatvėje, bibliotekos moderniam centrui statyti Santariškių medicinos miestelyje dar 2004 m. skirtas, o 2006 m. teisiškai įregistruotas 5000 kv.m žemės sklypas. Dėl nepaaiškintų priežasčių ši statyba vis nepradedama.
2018 m. lapkričio 7 d. Vyriausybės pasitarimo protokoliniu nutarimu pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui likviduoti Lietuvos medicinos biblioteką. Nei su medikais, nei su bibliotekininkais nesitarta, nediskutuota. Tai pasitvirtino š.m. gruodžio 19 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje (https://www.youtube.com/watch?v=JMDas3t_BZw&fbclid=IwAR1DBOVW1zD3qJFogmDrwZQ5HQbLhPYGXCdNdYgLLf6zh5l7YKQ7geJYvzQ ), kuriame sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pripažino, kad su medikais ir bibliotekininkais šis klausimas nederintas. Komiteto posėdyje paaiškėjo ir visa „medžiaga“, kurios pagrindu ministerija siūlo likviduoti šią valstybinės reikšmės biblioteką – vienu sakiniu paaiškinta, LMB tariamai yra žinybinė biblioteka, kurios funkcijos bus perduotos kompleksines funkcijas vykdančioms bibliotekoms. Tuo ministras pats patvirtino, kad nežino, jog LMB yra valstybinės reikšmės biblioteka ir kad nėra Lietuvoje jokių „kompleksines funkcijas vykdančių“ bibliotekų, kurioms galima būtų perduoti šias funkcijas. Ministerijos atstovai net nežinojo, kad LMB su JAV Nacionaline medicinos biblioteka yra sudariusi sutartį, kurios pagrindu gauna ir prieigą prie išskirtinių duomenų bazių.
R. Karbauskio vadovaujamo Seimo kultūros komiteto posėdyje, vykusiame tuo pat metu, LMB likvidavimo klausimo svarstymo atsisakyta.
Š.m. gruodžio 19 d. Seimo spaudos konferencijoje (https://www.youtube.com/watch?v=BCS7wbqG9GU&feature=share&fbclid=IwAR0I0n3ThzhDXUcDdHea5lwDVQz2NIUZpqgeDnTJSn8AjcmRUxHnK65I43Q ) signataras Zigmas Vaišvila priminė istorinius 1989 metus, kada jis kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovas Kanados ir JAV lietuvių bendruomenių kvietimu drauge su žmona Regina Vaišviliene, LMB informacijos skyriaus vedėja, lankėsi ir JAV Nacionalinėje medicinos bibliotekoje Vašingtone. A.a Romo Sakadolskio ir jo žmonos Emilijos mintis suvesti šias dvi nacionalines bibliotekas buvo vainikuota LMB ir JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos sutartimi, kurios dėka be kitų sutarties dalykų Lietuvos medikams užtikrinama ir prieiga prie didelių informacinių bazių. Pagrindinės Vakarų šalys turi nacionalines medicinos bibliotekas. Stebina tai, kad sveikatos apsaugos ministras A. Veryga to nežino ir įstatymų leidėjo pripažintą valstybinės reikšmės Lietuvos medicinos biblioteką vadina žinybine, klaidina Vyriausybę ir Seimą. Vyriausybės nuomonė šiuo klausimu Seimui nepateikta.
Signataras profesorius Bronislovas Genzelis apibendrino Lietuvos kultūros istorinę patirtį nuo bibliotekų iki švietimo, dabar vykstantį kultūros naikinimą sulygino su carinės Rusijos Vilniaus Generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo Lietuvoje vykdyta politika, hitlerinės Vokietijos okupacinės administracijos veiksmais Lietuvoje, apibendrino apgailėtiną visapusišką šiandieninės Lietuvos kultūros naikinimą, atkreipė dėmesį į tai, kad po 1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimo buvo daroma viskas, kas įmanoma, atsigautų Lietuvos švietimas ir kultūra.
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė paaiškino, kas yra mokslinės valstybinės reikšmės bibliotekos Lietuvoje, kurių be nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos beliko keturios – Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos (Vrublevskių) biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka ir Vilniaus Universiteto biblioteka. Lietuvos technikos biblioteka, nuo 2018-01-01 netekusi valstybinės bibliotekos statuso, prijungta prie dviejų darbuotojų Karo akademijos bibliotekos ir fiziškai baigiama likviduoti. E. Banionytė paaiškino, kad vienas pagrindinių Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos bendro darbo tikslų yra didelių informacinių duomenų bazių įsigyjimas, jų vartotojų aptarnavimas, informacinė sklaida, kuri galima tik vienijant pastangas ir resursus. Valdžios dėmesys ir skiriamos lėšos yra nepakankamos. Buvo paaiškintas Lietuvos medicinos bibliotekos unikalumas ne tik dėl istorinio-kultūrinio paveldo (išsaugotos retos knygos nuo XVI a.), bet ir esminė mokslinės medicininės informacijos teikimo funkcija didžiuliam klientų tinklui, visų pirma, visoms neuniversitetinėms gydymo įstaigoms, kurios po LMB likvidavimo liktų be šių jų veiklai gyvybiškai svarbių paslaugų.
Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė Simona Ivaškevičienė (buvusi likviduotos Lietuvos technikos bibliotekos darbuotoja) paaiškino ne tik apie LMB teikiamas paslaugas, bet ir jų svarbą pacientams. Šis aspektas, kaip ir tai, kad į draugijas buriasi ne tik pacientai, bet ir sunkiomis ligomis sergančių ligonių artimieji, ieškantys medicininės literatūros, skirtos ne tik medikams, bet ir pacientams, jų artimiesiems. Panašu, kad Sveikatos apsaugos ministerijai ši be galo psichologiniam visuomenės stabilumui svarbi LMB veikla, kaip ir biblioterapinė, nėra žinoma. Tačiau vien oficiali statistika tvirtina, kad pacientų skaičius Lietuvoje yra apie 1 mln. žmonių. Jiems ir jų artimiesiems taip pat būtina unikali medicininė informacija, kurią dalykiškai ir moksliškai Lietuvoje profesionaliai teikia tik LMB. Štai 2019 m. Sveikatos apsaugos ministerija skirs 2,71 mln Eur sveikos gyvensenos formavimui ir visuomenės psichikos sveikatos gerinimui (SAM tinkallapyje jau pasklebtos žinomų viešos sklaidos žvaigždžių pavardės), tuo tarpu 55 darbuotojų LMB kolektyvui metams skiriama tik 0,557 mln. Eur, t.y. tiems medicinos ir informacijos teikimo profesionalams, kurie tyliai ir tvarkingai beveik už minimalius atlyginimus dirba tikrąjį informacinį darbą, be kurio neįmanomas ir šių ekrano žvaidžių darbas SAM projektuose.
LMB direktorė Salvinija Kocienė patvirtino, kad prieš tai Sveikatos apsaugos ministerija LMB biudžetą net sumažino 25%. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos požiūris nesuprantamas, nes vien ministerijos skelbiamos korupcijos prevencijos programai, aptarnaujančiai buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės A. Pabedinskienės paskaitas medikams (viešai pasipiktinimą šių paskaitų, kurių viena valanda kainuoja 500 Eur ir kurias medikai verčiami lankyti administracine tvarka, beprasmybe ir tuštumu pareiškė rezidentai; www.15min.lt), ši ministerija skyrė 1,74 mln. Eur. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje atvirai buvo įvardinti LMB likvidavimo tikslai – pastatas Kaštonų gatvėje Vilniuje prie Lukiškių aikštės, 5000 kv.m. žemės sklypas Santariškių medicinos miestelyje. Šiame žemės sklype turi būti statomas šiuolaikinis LMB informacinis centras. Tačiau į šį ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių užduotą klausimą ministras A. Veryga neatsakė net šio komiteto posėdžio metu.
Gydytoja neurologė doktorantė Eglės Sakalauskaitė – Juodeikienė paskelbė Seimui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai gruodžio 19 d. pateiktą trijų medikų draugijų griežtą nesutikimą su LMB likvidavimu. Gydtoja paaiškino, kokiomis sąlygomis priversti dirbti, visų pirma, jaunieji medikai, kuriems, sugrūstiems į kelių kvadratinių metrų kambarėlį, jame tenka ne tik valgyti, priiminėti pacientus, bet ir septyniese prie dviejų kompiuterių ne tik svajoti susirinkti tiesioginiam ir moksliniam darbui būtiną informaciją, bet ir dirbti su pacientų bylomis. Lietuvos medikams Vakarų šalių medikų darbo sąlygos, privalomas darbo laikas kvalifikacijos kėlimui – yra dar tik didelė ir graži svajonė. Buvo paaiškinti straipsnių gavimo įkainiai, disertacijų formalumų tvarkymo įkainiai, kurie, švelniai tariant, yra neįkandami mūsų medikams. Susumavus vien šias informacinių paslaugų išlaidas, gautųsi sumos daugelį kartų didesnės išlaidos nei LMB biudžetas.
E. Banionytė atkreipė dėmesį, kad LMB šias paslaugas medikams ir visai visuomenei teikia neatlygintinai.
V. Kudirkos medikų literatų draugijos pirmininkas Algimantas Jasulaitis paaiškino visapusišką LMB veikos svarbą ne tik studentams ir rezidentams (visos univeristetinės medicinos bibliotekos užklausoms vykdyti naudojasi LMB paslaugomis), bet ir atkreipė dėmesį į labai svarbią LMB funkciją – medikų bendruomenių telkimosi ir veiklos vietą. Medikai telkiasi į bendruomenes ne tik profesinei veiklai, bet ir įvairiapusiškai jų visuomeninei, literatūrinei, meninei veiklai. Lietuvos medicinos biblioteka yra ir įvairių medikų parodų, renginių vieta, jų bendravimui.
Signataras Algirdas Endriukaitis apibendrino spaudos konferenciją, argumentuotai pasisakė, kad tai, kas vyksta Lietuvoje ir ne tik su bibliotekomis, yra sisteminė valdžios ir jos santykių su Lietuvos piliečiais krizė.
Po spaudos konferencijos pranešėjai, medikų atstovai ir LMB darbuotojos susitiko su Seimo Kultūros komiteto pirmininku Ramūnu Karbauskiu, kuris buvo nustebintas jam pateikta informacija ir tuo, kad Lietuvos medicinos biblioteka likviduojama už akių ir be argumentų. R. Karbauskis pažadėjo įsigilinti į šį klausimą ir greitų sprendimų nepriiminėti. Tačiau R. Karbauskis neatsakė į klausimą, ar po šio nesusipratimo, jis, kaip vienas iš penkių įstatymo projekto dėl LMB likvidavimo be argumentų išbraukiant ją iš valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo autorių, ryt, t.y. gruodžio 20 d., atsisakys šio įstatymo projekto dalyje dėl LMB likvidavimo. Tai reiškia, kad ryt Seimo plenariniame posėdyje vėl tęsis parlamentarų kova dėl šio įstatymo priėmimo ar nepriėmimo nagrinėjimui.
Į Seimo Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio klausimą Z. Vaišvilai, kaip buvusiam Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatui ir komisijos pirmininkui, kad, matyt, ir jam tekdavo kartais pasirašyti dėl įstatymų projektų jų neskaičius, signataras Z. Vaišvila paaiškino, kad jis, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, visus be išimties šios komisijos ruoštus įstatymų projektus prieš pateikiant juos svarstyti parlamentui ruošdavo jo kabinete sukvietus visų suinteresuotų šalių atstovus, su kuriais buvo aptariamas kiekvienas įstatymo projektas, o balsavimui dėl jų priėmimo buvo teikiamas tik suderintas kompromisnis įstatymo projektas. R. Karbauskis pripažino, kad jis to nežinojo.
Tad ryt, gruodžio 20 d. susirėmimai dėl LMB likvidavimo vėl tęsis – Seimo plenariniame posėdyje.
Tai – ne pati geriausia Kalėdinė dovana medikams ir bibliotekininkams. Nerimą dėl galimo likvidavimo gruodžio 18 d. spaudos konferencijos dalyviams ir prašymą apginti pareiškė ir kita dar likusi valstybinės reikšmės biblioteka – Lietuvos aklųjų bilioteka.
