Kodėl trys opozicijos kandidatai nepateko į antrą turą? E.Vaitkaus nuomonė

MixCollage 28 May 2024 10 10 AM 9253 1024x1024 1

MixCollage 28 May 2024 10 10 AM 9253 1024x1024 1

 

IMG 2282
Kodėl trys opozicijos kandidatai nepateko į antrą turą? E.Vaitkaus nuomonė 3

 

Profesorius Eduardas Vaitkus atsakė į redakcijos klausimus:

Kodėl visi trys opozicijos kandidatai surinko po šimtą tūkstančių balsų, tačiau nė vienas nepateko į antrą turą? Ar jie negalėjo susijungti ir taip nugalėti? Ką galima iš to išmokti?
Atsakysiu, tik pagal savo suvokimą. Pagal mano suvokimą ir supratimą, aš negaliu vertinti, kad visi trys yra antisisteminiai. Manau, kad tiek Vėgėlė, tiek ir Žemaitaitis yra tos pačios sistemos sudėtinės dalys. Tačiau paruoštos kaip atsarginiai variantai. Ir geriausiai tai matosi pagal jų geopolitinį požiūrį. Apie tai, kur yra Lietuva ir kaip reiktų Lietuvai elgtis. Tai nors Žemaitaičio ir Vėgėlės geopolitinis požiūris šiek tiek skiriasi, turint omeny NATO, Europos Sąjungą ir mūsų karą Ukrainos teritorijoje. Jų požiūris šiek tiek skiriasi nuo tų akivaizdžių ir aiškių karo propaguotojų, aš turiu omeny Nausėdą ir Šimonytę. Tačiau iš esmės tiek Vėgėlė, tiek ir Žemaitaitis pritaria šiai linijai – reikia padėti Ukrainai, reikia kariauti Ukrainos teritorijoje su Rusija.
Reikia pasiekti pergalę kare prieš Rusiją?

Taip, pasiekti pergalę kovos lauke. Tik vienas apie tai kalba švelniau, kitas kalba vos vos kitais žodžiais. Tačiau mano pozicija buvo totaliai priešinga – kad reikia kategoriškai, greitai ir skubiai nutraukti bet kokį Ukrainos valdymą iš išorės, bet kokį finansavimą, bet kokį ginklų siuntimą ir karas tuoj pat pasibaigtų. Ir lygiagrečiai reikia pradėti derybas su Rusija kaip su lygiaverčiu partneriu. Ne kaip žemesnės kokybės, ne kaip mažiau turinčią teisių, bet kaip su lygiaverčia partnere dėl tolesnio gyvenimo kartu vienoje Europos teritorijoje. Tai šiuo požiūriu aš sakau, kad mano požiūris yra antisisteminis, o visų kitų kandidatų ir tų dviejų jūsų paminėtų, jie yra sistemos sudėtinės dalis.
Tai manote, kad jų funkcija buvo „suvalgyti” protesto balsus?

Kadangi aš apie savo dalyvavimą rinkimuose paskelbiau pernai rugsėjo penktą dieną, o profesorius Vėgėlė tiktai gruodžio 3 d. užsiregistravo, o lapkričio 28 d. jis nusprendė paskelbti. Na, o Žemaitaitis, turėdamas kitus tikslus, žinodamas, kad jam iškelta byla dėl priesaikos laužymo, lengvai numatydamas galimybę, kad jam greičiausiai Konstitucinis teismas patvirtins, kad jis priesaiką sulaužė. Todėl jis žaidė savo lokalius žaidimus pasinaudodamas rinkimais ir todėl aš nematau juose protesto. Kad žmonės buvo kai kurie suklaidinti, normalu, nes ne visi gali vienodai gilintis ir analizuoti.
Tuo labiau, kad tie du kandidatai kalbėjo apie sistemos problemas?

Taip, ir apie vietinės Lietuvos problemas jie kalbėjo labai teisingai, tačiau tai, ar žmogus nepriklausomas, geriausiai matėsi per jo požiūrį į užsienio politiką. Tai tiek Žemaitaičio, tiek Vėgėlės užsienio politika iš esmės buvo tinkama šitos sistemos vadovams, kurie yra ne Lietuvoje. Žinoma, jeigu mus visus tris skaičiuoti kaip protesto balsus, tai ir pasidaro tai, ką vėliau suskaičiavo vadinamieji ekspertai, kad Vaitkaus minčių palaikytojų yra nuo 300 tūkstančių iki 500 tūkstančių. Tai manau, kad šitas skaičius yra teisingas. Aš jį išvedžiau iš kitų dviejų skaičių – kadangi buvo paskelta, kad 25 procentai Lietuvos žmonių teigiamai vertina Vaitkų, o 25 proc. yra 600 tūkstančių žmonių. Dar vienas skaičius buvo paskelbtas – kad maždaug 20-25 procentai supranta, kas vyksta Ukrainos teritorijoje. Tai yra jie supranta, kad mes ten kariaujam su Rusija. Tai vėl tie 20-25 procentai tai yra 500-600 tūkst. žmonių. Iš to aš padariau išvadą, kad tiek yra potencialių mano vizijos rėmėjų, o mano vizija tai, kad taikos priemonėmis, diplomatinėmis priemonėmis mes privalome pasiekti taiką. Ne karu, bet pasiekti diplomatinėmis priemonėmis. Ir kad jeigu mūsų valdžia gretimos šalies gyventojus vadina ne žmonėmis ir sako, kad jie turi būti sunaikinti ir valstybė suskaldyta, tai aš manau, kad tokios mintys ir sukelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes kaimyninė valstybė yra branduolinė. Mūsų valdžia ir yra grėsmė mums patiems
Man patiko Šimonytės pastebėjimas, kad jai iki galo liko neaiškus Vaitkus. Visi kiti kandidatai jai aiškūs, jie vykdo savo užduotis, o Vaitkus neaiškus.

Aš dar papildysiu, aš manau, kad jie net nebejoja, kad manes nieks nevaldo iš išorės. ir tą žino saugumas, nes vyksta totalus sekimas. Nei iš Baltarusijos, nei iš Rusijos, nei iš Lietuvos.
Bet iš kartų jums labai lengva uždėti tą etiketę uždėti, kad neva esate Kremliaus radijas?

Ta etiketė uždėta sąmoningai, kad Lietuvos žmonėms sudaryti įvaizdį, kad Lietuva negali būti savarankiška, kad ją būtina parduoti ir kad jie ją pardavė labai kokybiškai.
Tačiau ką darysite, kad neprarastumėte savo rinkėjų?

Manau, kad aš neturiu moralinės teisės nutraukti savo politinės veiklos ir toliau kelti tą žinią, kad Lietuva gali ir turi būti ir saugi, ir nepriklausoma, ir savarankiška. Ir Lietuvos žmonės gali ir turi būti šeimininkai savo šaly ir kad būdami neutralus, mes pasieksime daugiau, negu stodami į dviejų kariaujančių pusių vieną ar kitą pusę. Tai šitos savo politinės veiklos aš neturiu moralinės teisės nutraukti, nes tokiu būdu išduočiau tuos 400 žmonių, kurie manim pasitikėjo ir kurie aukojo pinigus mano rinkiminės kampanijos metu. Todėl manau, kad man privaloma dalyvauti Seimo rinkimuose su nauja politinė jėga, bet problema ta, kad ta nauja politinė jėga neturi teisės dalyvauti spalio mėnesio rinkimuose, nes ji nebuvo užregistruota likus šešiems mėnesiams iki rinkimų. Nes Seimas priėmė tokius įstatymus ir mes negalime tų įstatymų pakeisti. Tai tokiu atveju, nori ar nenori, mes privalėsime susijungti su tam tikra jau esančia politine struktūra, kad ji galėtų dalyvauti rinkimuose. Nes mano pradinė nuostata, kurią gegužės 15 d. Vingio parke pasakiau viešai, kad visos partijos 30 metų yra vienodos, niekuo nesiskiria. Jos keičia tik savo skvernelius arba šukuosenas. Šimonytė irgi tvarkingai po šitų prezidento rinkimų pasakė, kad ji mato galimybę bendradarbiauti su socialdemokratų partija, nes jos yra vienodos. Skiriasi tik pavadinimai. Mano užduotis, kad Lietuvos žmonėms, kurių 100 tūkstančių jau parodė savo valią, ir dar 300-400 tūkst., kurie yra, bet dėl įvairių priežasčių jie tiesiogiai neišreiškė to palaikymo krypčiai dėl Lietuvos nepriklausomybės, savarankiškumo ir taikos siekimo.
Tai aš manau, kad tokį pasirinkimą spalio mėnesį mes privalome žmonėms suteikti ir kreipiuosi tą pačia proga į visus Lietuvos žmonės, sakydamas : junkitės į naują politinę jėgą ir telkite savo žmonės, sąrašus sudarykite, kas galėųt dalyvauti vienmandatinėse ir daugi mandatinėse apygardose kaip kandidatai Seimo rinkimuose, nes tai yra bus visų bendras reikalas.
Bet kalbant apie vidaus politiką, jūs minėjote, kad valstybė turi grįžti prie savo turto valdymo ?

Valstybė turi kontroliuoti visas monopolijas. Profesorius Gilys apie tai labai gražiai ir teisingai ir seniai kalba, tik tai niekas neklauso, nes biznio interesas yra pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas.
Kiek pamenu, už trečdalį „Igničio” akcijas 2020 m. „investuotojai” sumokėjo 450 mln. eurų (Naujos „Igničio” akcijos buvo platinamos biržoje, tačiau ten jų kaina siekė žemutinę numatytą ribą – 22,5 euro. Surinkta 450 mln. eurų. Beje, Skvernelis „Igničio” privatizavimą vadina ne privatizavimu, bet listingavimu, o Karbauskis apsimeta, kad nieko apie tai nežinojo) , tačiau po to iš karto buvo „liberalizuota” elektros energijos rinka, ir elektros kainos nuo 11 centų 2020 m. pašoko iki beveik euro už kw. biržoje, o 2022 m. „Ignitis” uždirbo 290 mlrd. eurų pelno.

Ignitis” 2026 m. turi būti visiškai privatus, ir tai būtina nedelsiant sustabdyti. Tai gali padaryti tik Seimas, ir todėl privalu Seime turėti daugumą. Energetiniai resursai turi būti perkami pačiom pigiausiam kainom. Elektros kaina negali būti politinė.
Man juokingai skamba tas rinkos liberalizavimas. Tai yra Ignitis pagamina elektros kw už 2 ct., kurią parduoda už 20 centų, o ją nusipirkę spekuliantai parduoda už 30 ar 50 centų. Ir tai vadinama „rinkos kaina”.

Paskelbta, kad per du metus oficialiai maisto prekės pabrango du kartus. Tai yra siaubas, koks yra tai plėšimas. Ir šitam kontekste aš visiems žmonėms Lietuvos noriu pasakyti apie vaistus. Pradžiai pavyzdį vaistų pateikti. Vaistus perkam vaistinėse. Vaistines valdo mažmeninės prekybos įmonės. Vaistinės vaistus gauna iš didmeninių įmonių, kurių yra Lietuvoje atrodo aštuonios. Tačiau vaistinės antkainis yra ne toks, kokį sugalvojo kokia nors vaistinė, tačiau reguliuojamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Antkainis, arba marža didmeninėse vaistų įmonėse irgi yra įsakymu reguliuojamas. Tai kodėl, mano dabar retorinis klausimas, tai kodėl maisto produktų kainos taip pat negali būti reguliuojamas įstatymu? Galima numatyti, kad prekybos tinklai maisto produktams negali nustatyti didesnio antkainio, arba maržos. Galima numatyti, kokią maržą užsideda maisto gamintojas, o kokią „Maksimos” arba „Lidlo”? Kodėl maisto kainos negali būti reguliuojamos taip, kaip reguliuojama yra vaistų kaina? Mano atsakymas, gali būti.
Tačiau tada „Maximos” sugalvos kitus mokesčius ir vis tiek pasiims savo vaistų

Ne, ne, vaistų kaina yra pavyzdys, kaip galima sureguliuoti maisto kainas ir pelno maržas. Tai ir mano tada klausimas, o kodėl sutarkim, tegul būna 20 svarbiausių maisto produktų – kodėl negalima jų kainos sureguliuoti, jeigu visus vaistus galima taip sureguliuoti. Galima, tik tai nėra politinės valios.
Taip, nes tokios mintys yra šventvagystė. Visi liberalai sakys, kad jūs grįžtate prie komunizmo
.
Šito konteksto požiūriu, tai ir Vėgėlė, ir Žemaitaitis kalba panašiai. Žinot, jie lygiai taip pat kaip ir aš kalba. Tik mano skirtumas su jais yra tik dėl geopolitinių temų, nes ten jau reikia klausyti šeimininko nurodymų. Tai aš ir sakau, kad šioje vietoje jie yra sistemos sudėtinės dalys, o viduje Lietuvoje šeimininkai dar leidžia smėlio dėžėje pasimušti.

Facebook komentarai
});}(jQuery));