Pirmadienį LL paskelbus, kad Kauno meras sukombinavo Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į „Vičiūnų grupę“ ir kad premjeras Saulius Skvernelis, tarnybos iš policijos draugų vadinamas tiesiog „švarkeliu”, ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, miestiečiu vadinamas tiesiog „krabu”, sėkmingai realizuoja planą, kaip per 10 metų iš biudžeto susikombinuoti dešimtis milijonų eurų, jau trečiadienį paskelbta, kad jokio perkėlimo nebus.

Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad sutartis dėl ministerijos perkėlimo į Kauną bus pasirašyta ne su „Vičiūnu grupe”, o su SBA Gruoės įmone, kuri išnuomos ŽŪM daugiau nei 4 tūkst. kv. metrų ploto Kauno centre.

Tokiu būdų žlugo Skvernelio ir Matijošaičio sumanymas išmelžti iš biudžeto milijonus eurų – ministerija pagal sumanymą turėjo būti perkelta į Matijošačio įmonių valdomą verslo centrą, tačiau kilus triukšmui šio sumanymo atsisakyta.

ŽŪM darbuotojams pranešta, kad kas mėnesį patalpų nuoma atsieis 81,2 tūkst. eurų su PVM.

„Ministerijos perkėlimas vyksta maksimaliai greitai ir tiksliai pagal planą“, – laiške cituojamas ministras  Giedrius Surplys, kuriam neatsirado vietos naujoje vyriausybėje.

Vėliau G.Surplys feisbuke rašė: „Ką gi, mano darbas baigtas, patalpų Kaune nuomos konkursas įvyko. Pasirašyti sutartį palieku ministrui ar ministrei, kuris dirbs atnaujintoje Vyriausybėje.“ ŽŪM darbuotojams taip pat pranešta, kad patalpų plotas – 4196,63 kvadratiniai metrai. Jame ketinama įrengti 280 darbo vietų. Taip pat laiške teigiama, kad kartu su ministerijos darbuotojais į Kauną persikels ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, kuri įsikurs 772 kvadratinių metrų plote.

Tačiau bendrovės, į kurį turi būti perkelta ŽŪM, vadovas Lionginas Šepetys 15min portalui iš karto pasakė netikintis, kad ministreija persikels į šias patalpas, ar kad net bus pasirašyta sutartis.

„Mes iki šiol nesame gavę patvirtinimo, kas bus ir kas kompensuos patirtus nuostolius, jei vis dėlto bus nuspręsta projekto atsisakyti”, – sakė L.Šepetys.

Skvernelis dar prieš metus suorganizavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimą į Kauną, kad „būtų arčiau žmonių”. Ministerija nuomosis ne mažiau kaip 4 tūkst. kv. metrų iš „krabo” specialiai tam pastatyto „Magnum” verslo centro pačioje brangiausioje Kauno vietoje šalia „Žalgirio” krepšinio arenos.

„Magnum” mažiausia biuro patalpų nuomos kaina – 13 eurų už 1 kv. metrą, plius visi mokesčiai. 4 tūkst. kv. metrų patalpų nuomą ŽŪM čia kainuotų vienam mėnesiui mažiausiai 52 tūkst. eurų, arba 624 tūkst. metams. Padauginam iš minimalios sutarties termino – 10 metų, ir gauname 6,2 mln. eurų „krabui” tieisiai į kišenę. Čia tik minimalios valstybės išlaidos. 

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis prezidento rinkimuose ragino kauniečius balsuoti už ekspolicininką Saulių Skvernelį, tačiau Kaune jis surinko tik 16 proc. balsų – kauniečiai dar atsimena Garliavos šturmą

AJAJAI, KAIP NETIKĖTA (?). Kauno mero šeimos įmonės statomas verslo centras – realiausias pretendentas tapti LVŽS kuruojamos valstybinės institucijos (ŽŪM) nuomojama būstine. Žinia, naivuoliai gali tikėti, kad: (1) prieš statant šį biurų centrą net minties nebuvo, jog Kauno mero šeimos įmonei valstybės pinigais bus garantuojamas stabilios ir ilgalaikės pajamos iš patalpų nuomos ministerijai; (2) kad konkurso sąlygos nepritaikytos būtent šiam biurų centrui (atstumas nuo geležinkelio stoties etc.); (3) kad „konkurentai” Urban investors ir YIT Kausta yra tikri, o ne formalūs (turint galvoje kiek malonių šios abi įmonės gavo V.Matijošaičio „meravimo” laikotarpiu); (4) kad tai, ką sako Kauno meras yra tiesa: „Visus verslo klausimus sprendžia mano sūnūs.” (O pastarieji, žinoma, jokio interesų konflikto neįžiūri, nors abu yra Kauno miesto tarybos nariai ir sėdi tėvo dešinėje).
Vietinė oligarchija ir toliau dusina Kauną su pačių kauniečių palaiminimu. 
„Tikrai savižudžių tauta ..“, – apibendrino advokatė Rūta Visocnik.

Praėjusios savaitės pabaigoje Prezidentas Gitanas Nausėda išsakė abejones dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimo į Kauną, o Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius teigė, kad ŽŪM neteikia turimos informacijos „apie atliktą kaštų ir naudos analizę“, todėl procesas tampa abejotinu.

Beje, prezidentas Gitanas Nausėda labai skeptiškai vertina ir Sauliaus Skvernelio kompetenciją premjero pareigoms, nors ir pripažįsta, kad „Skvernelį premjeru pasirinko Seimo dauguma. 

„Tuo metu, kai 1999 metais aš kūriau pinigų politikos programą, ponas Skvernelis buvo Policijos akademijos asistentas. Ir turbūt nelabai domėjosi tuo, kas vyksta Lietuvoje. Tai paprašyčiau jo pagalbininkų parinkti jam ilgesnį (mano. – ELTA) CV, kuris prasidėtų nuo 1992 metų, kai aš grįžau iš Vokietijos ir dešimtmetį dirbau įvairiose valstybės tarnybose“, – dar rinkimų metu G.Nausėda, išgirdęs Skvernelio kaltinimą, kad jis niekada nedirbo valstybės tarnyboje. 

 Beje, LL šaltiniai dėsto tokius motyvus ” jokios logikos tame ministerijos perkėlime į Kauną nėra, nes tada reikės mokėti milžiniškus pinigus V.Matijošaičiui už patalpų nuomą, o šiuo metu ministerija Vilniuje yra įsikūrusi valstybės patalpose, ir nuomos mokėti nereikia. Iš tokio perkėlimo uždirbtų tik V.Matijošaitis. Kitas dalykas, kad visos kontroliuojančios įstaigos nuolat pabrėžia, kad valstybės įstaigos ir taip turi per daug nekilnojamojo turto – kuriam galui nuomotis dar 4 tūkst. kv. metrų iš V.Matijošaičio?”.

TS frakcijos narys Andrius Kupčinskas dar gegužės mėnesį kreipėsi į ŽŪM dėl informacijos pateikimo apie ministerijos perkėlimo į Kauną proceso organizavimą. Nagrinėjant atsiųstus dokumentus paaiškėjo, kad vasario 13 d. Vyriausybė pasitarimo metu (protokolu Nr. 7) priėmė sprendimą dėl projekto „LR Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną“ įgyvendinimo, pavesdama Žemės ūkio ministerijai organizuoti administracinių patalpų nuomos konkursą ir leisdama nesivadovauti Viešųjų pirkimų įstatymu, taip priskirdama šį pirkimą specialiajam atvejui.

Tačiau A. Kupčinsko teigimu, labiausiai nustebino ne ši Vyriausybės numatyta išimtis, o vėliau vykdomo patalpų nuomos konkurso techninės specifikacijos – viena iš jų nuomojamoms patalpoms numatė niekuo nepagrįstą maksimalų 3,5 km atstumo spindulį nuo Kauno geležinkelio stoties kampo (t. y. daugiausia balų skiriant tam kandidatui, kurio pasiūlytas atstumas (metrais) nuo patalpų iki Kauno geležinkelio stoties yra mažiausias).

„Tai yra konkurencijos ribojimas, galimai sudarant išskirtines sąlygas vienam iš konkurso dalyvių, pavyzdžiui, šalia Kauno „Akropolio“, nes daugiau nei 4000 kv. m. pasiūla aplink Kauno geležinkelio stotį šiuo metu nėra didelė. Tai vėliau parodė ir konkursui gautos paraiškos, t. y. vos 3, iš kurių viena vėliau atmesta“, – teigė Seimo narys.

‘Tas kilometražas atrodo labai juokingai, todėl žmonės iš ministreijos, išgirdę, kad reikės kraustytis į Kauną, jį meta, – sako LL šaltiniai ministerijoje, – tuo labiau, kad tas darbas tikrai nėra svajonių įsikūnijimas – atlyginimas valdiškas, o krūviai dideli. Tuo labiau, kad vyriausybė daro tokią nesąmonę. Žmonės gi nekvaili, viską supranta ir mato, kokios maklės čia vyksta”.

„Žmonės žiūri ūkiškai – pvz., aš turiu butą ir darbą Vilniuje, nusprendžiu išsikraustyti į Kauną, ir parduodu savo butą, o Kaune gyvenamą plotą išsinuomoju. Ka snutinka po dešimt metų? Nebeturiu nei buto, nei pinigų. Kiekvienas blaiviai galvojantis žmogus to nedarytų, o vyriausybė mums sako, kad tai labai protingas žingsnis. Tuo labiau, kad ministerija dabar yra valstybės patalpuose, o Kaune reikėtų nuomotis iš privačių įmonių. Kodėl iš privačių? Ką, valstybė Kaune neturi daug nekilnojamojo turto? Valstybės kontrolė nuolat trimituoja, kad tas turtas per didelis ir neracionaliai naudojamas. ir dar vyriausybė aiškina, kad yra kažkokia ekonominė logija nuomotis brangų turtą. Kur ta logika? Parduoti turtą tam, kad pinigus sukišti į bragią nuomą? Juk po kelių metų tie pinigai baigsis?”.

Skvernelis ir Matijošaitis galvojo visą šią aferą prasukti tyliai ramiai, tačiau pasipriešino ŽŪM ir NMA profsąjunga. Tada premjeras atrėžė, kad „biurokratai tingi kraustytis”. Tada iškilo klausimas apie viso šio projekto ekonominę  naudą ir prasmę. „Jeigu valstybei reikia, galime užsidėti šalmus ir eiti į apkasus, tačiau pirma tegul paaiškina, kam to reikia”, – sakė šis žmogus.

 Vyriausybė jau buvo sudariusi nuomininkų eilę, tačiau kilus triukšmui ir paaiškėjus, kad patalpos bus nuomojamos iš V.Matijošaičio įmonių grupės, procesas įstrigo.  „Tas triukšmas juos išgasdino”, – sakė jis, – dabar vyriausybė bijo pasirašyti patalpų nuomos sutartį. Juk ta sutartis bus ilgalaikė, ir už jos nesilaikymą bus numatytos baudos”.

Ll pašnekovas atkreipė dėmesį į dar vieną dalyką – juk Matijošaitis įsigijo „Respublikos” viešbutį, jį nugriovė, ir ten pastatė ‘Magnum” viešbutį, tačiau žemė liko valstybinė. 

„Lygiai tokia pati afera buvo padaryta ir su „Žalgirio” stadiono Vilniuje – juk Avulis įsigijo ne valstybės žemę, tačiau seno apleisto stadiono „štangas”, ir vietoj jo pristatė stiklainių, kuriuos pardavinėja už beprotiškus pinigus. 

Valstybė ir Vilniaus miestas, pardavusios tą kelių hektarų žemės sklypą priešais Gedimino pilį, būtų gavę ne mažiau 50 mln. eurų, o dabar tą visą pelną susižėrė Avulis, kuris,  matyt, pinigais pasidalino su Vilniaus meru Šimašiumi, kuris prakeikė Nacionalinę žemės tarnybą, kuri bandė sklypą sugražinti valstybei.

„Lygiai tas pats vyksta ir su ‘Magnum” viešbučio žeme, nes tos žemės nuosavybė, kiek žinau, nepasikeitė, ji liko valstybės, tik išnuomota šimtui metų, – sakė jis, – tu būk paprastas žmogeliukas, nusipirk viešbutį, ir vietoj jo pastatyk daugiabutį – taigi valstybė jį iš tavęs tuoj atims”. Kiek skandalų buvo Žvėryne – žmogus nusipirko pamatus, bandė statytis, ir valstybė tą žemę iš karto iš jo atėmė”.

LL pašnekovas priminė panašų atvejį, kad apskričių administracija iš Gedimino prospekto buvo perkelta kitu, o pastatą įsigijo investuotojai, atidarę ten „Novotel” viešbutį. 

Parlamentaras A. Kupčinskas pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas nėra toks racionalus, kaip pavyzdžiui, vienos iš ministerijai pavaldžios institucijos, tačiau valdantiesiems tai nerūpi.

„Esu už regioninės politikos stiprinimą ir dalies valstybės institucijų perkėlimą į Lietuvos regionus, tačiau bet kokią gerą idėją galima sukompromituoti, jei ji realizuojama nesilaikant skaidrumo ir nešališkumo principų. Susipažinus su nuomos konkurso sąlygomis ir matant, kad specialiai apeinami viešieji pirkimai, akivaizdi skaidrumo stoka organizuojant patalpų nuomos konkursą. Apskritai, žinant Valstybės valdymo niuansus ir aukščiausių institucijų tarpusavio ryšius, parlamentinės kontrolės ir bendradarbiavimo kasdienybę, racionaliau būtų iš sostinės pirmiausia iškelti kitas ŽŪM pavaldžias institucijos, pvz., Nacionalinė mokėjimo agentūrą (NMA) ar Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Pvz., perkėlus ministeriją Kaune įsikurtų 280 darbuotojų, o NMA – 780 darbuotojų. Tačiau valdantieji supranta, kad ministerijos perkėlimas skamba įtaigiau nei bet kurios kitos valstybės institucijos, nors efektyvumas ir regioninės politikos realus rezultatas būtų akivaizdesnis“, – pažymėjo A. Kupčinskas.

Kaip žinia, ŽŪM persikelia į „Magnum”centrą, piklausanti Kauno mero Visvaldo Matijošaičio  verslo įmonių grupei „Vičiūnų grupė”:

Įsibėgėja „Magnum“ statybos Kaune: grius likusi „Respublikos“ vaiduoklio dalis