Kas bendro – Saulius Skvernelis, jo svainis Palangos meras Šarūnas Vaitkus,  Palangos „dušinės“, „vagies namas“, kišeninė „teisėsauga“?

 S.Skvernelis kryžiumi gula prieš didžiausios savo laikų valdiškos pinigų plovyklos – policijos sanatorijos „Pušynas“ Palangoje privatizavimą

 Aurimas Drižius

 Ekspremjeras Saulius Skvernelis labai pasipiktino VRM planais privatizuoti didžiausią šios ministerijos pinigų plovyklą, klestėjusią prie S.Skvernelio – vadinamąją „pareigūnų poilsio įstaigą „Pušynas“ Palangoje.

 „Šiandien Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad bus likviduojami valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ bei pareigūnų poilsio ir reabilitacijos įstaiga „Pušynas“, o jų turtas perduodamas Turto bankui, – facebooke pranešė S.Skvernelis, – tokiu sprendimu ministerija mažina galimybes pareigūnams gauti reabilitacijos paslaugas, naikinamos žmonių darbo vietos, ir galbūt siekiama kito tikslo – sudaryti sąlygas kurortuose statyti daugiabučius“.

Kodėl S.Skverneliui taip parūpo jau minėta sanatorija „Pušynas“, uždara tik policininkams skirta įstaiga Palangoje (nuotr. viršuje)

Juk Sauliui Skverneliui būnant policijos generaliniu komisaru, „Pušynas“ buvo virtęs didžiule biudžeto lėšų pinigų plovykla.

Nieko keisto, kad S.Skverneliui tuoj pat paantrino ir jo svainis Palangos meras Šarūnas Vaitkus (S.Skvernelio ir Š.Vaitkaus seserys – pusseserės) : „Pušynas“ 2022 m. bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas. Tokia esą yra politinė valia. Man kaip Palangos kurorto merui yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas. Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų. Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą“.

Nuo kada policija organizuoja „sanatorinį gydymą”?

Tai, kad Saulius Skvernelis, dar būdamas policijos komisaru, atvažiavęs į Palangą, kažkodėl gyvendavo ne „Pušyne“, o  penkių žvaigždučių viešbutyje “Palanga”, ir jo sąskaitas už pragyvenimą apmokėdavo Palangos miestas su Š.Vaitkumi priešakyje, niekam nekelia nuostabos.

Tačiau kelia nuostaba, kad tie, kurie bandė priešintis neteisėtoms ir Š.Vaitkaus galimai palaimintomis statybomis Palangoje, iš karto susilaukdavo S.Skvernelio vadovaujamos vadinamosios “teisėsaugos” dėmesio.

Palangiškiai praeitą vasarą susirinko „išsimaudyti“ prie garsiųjų Palangos „dušinių“, ir pareikalavo, kad Š.Vaitkus jiems leistų nusiprausti.

Tada ir paaiškėjo, kad visa pajūrio „teisėsauga“ sėdi Palangos mero Šarūno Vaitkaus kišenėje. Ta prokurorė, kuri tris kartus „tyrė“ dušinių statybas, vėliau išsityrė pati ir savo „tyrimuose“ nusikaltimo nesurado.

Tuo metu Palangos Birutės parke užvirė statybos – parkas kertamas ir  užstatomas daugiabučiais, dušinės “legalizuotos”  – palangiškiai ir tame mato plaukuotą Sauliaus Skvernelio ranką

Mat 90 arų žemės sklype  Palangoje Birutės parke Simpsono g. 21 buvo iškirstas ir užstatytas daugiabučiais, o Palangos meras Šarūnas Vaitkus vietinio STT vaduko – Klaipėdos STT valdybos viršininko Arvydo Juršėno žmoną Giedrę Juršėnę (nuotr. viršuje) net paskyrė savivaldybės įmonės “Palangos šilumos tinklai” direktore.

Dar įdomiau, kad garsiosios „dušinės“ jau legalizuotos – Klaipėdos apygardos prokuratūra jau kokį dešimtą kartą „nustatė“, kad jos pastatytos nepažeidžiant jokių teisės aktų. Kadangi prokuratūra turi monopolį „ginti“ viešą interesą, o šioje istorijoje nemato, kad viešas interesas pažeistas, tai istorijos pabaiga. Tiesa, tą sprendimą legalizuoti dušines dar gali skųsti Palangos savivaldybė, tačiau kadangi ji pati ir išdavė leidimą statybos, tai negi skųs pati save?

„Niekas negali tokio sprendimo skųsti, kadangi turi būti suinteresuota šalis, galinti skųsti, o tokios nėra, – LL sakė buvęs Palangos savivaldybės tarybos narys Eimutis Židanavičius, – ar gali savivaldybė skųsti „dušines“? Sunkiai įsivaizduoju, tačiau nemanau. Prokuratūra nurodė, kad statant „dušines“, nepažeisti jokie teisės aktai. Ir istorija baigėsi“.

Nuotr. Giedrė Juršėnė – Palangos šilumos ūkio direktorė, o jos vyras STT viršininkas Arvydas Juršėnas (nuotr. viršuje) nuo to laiko neturi pretenzijų nei Palangai, nei žmonai

Nuo to laiko STT neturi jokių pretenzijų Palangos savivaldybei, o prie jūros esančios nuskambėjusios “dušinės” jau legalizuotos – Klaipėdos prokuratūra “nustatė”, kad jokių įstatymo pažeidimų  ten nėra.

„Jeigu žiūrėti plačiau, tai yra valstybinė problema, – teigia LL šaltiniai, – turėtų būti kažkokie teisės aktai, kad negali  savivaldybės kontroliuojamose įmonėse dirbti žmonos su vyrais. Valstybė turėtų prisiimti prievolę mokėti pašalpą vienam iš dviejų, kad jis tik nedirbtų. O dabar iš STT lūpų mes negirdime apie jokius korupcijos atvejus Palangoje – šiuo atveju tai stebuklinga vieta“.

Dar vienas stebuklas – buvęs STT  Klaipėdos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininkas Žydrūnas Žvirblis, turėjęs tirti korupciją Palangos savivaldybėje, staiga pakeitė kvalifikaciją ir tapo Palangos savivaldybės architektūros ir statybos skyriaus vedėju, su kuriuo reikia derinti visus statybos leidimus.

Kai kas mano, kad išduoti arba ne statybos leidimus Palangos mieste – tai tiesiog auksinė galimybė, taip vadinamas „auksinis parašiutas”.

Vos išėjęs į pensiją, Ž.Žvirblis įsidarbino Palangos savivaldybėje, o paskui tapo ir statybos leidimus išduodančio skyriaus vadovu.

Dar vienas stebuklas -mokesčių inspekcijos skyriaus Palangoje viršininko žmona taip pat dirba Palangos savivaldybėje.

„Tai yra klasikinis Italijos mafijos pavyzdys – viską valdo viena šeima“, – teigia LL šaltiniai.

Tačiau  iš privataus piliečio Jackos, neturėjusio giminių Palangos savivaldybėje atimtas Palangos kurhauzas – neva savininkas “nemokėjo tvarkytis”.  Mat kurhauzas staiga buvo įtrauktas į Kultūros vertybių apsaugos sąrašą, ir jam pritaikyti ypatingi reikalavimai.

Visą šį turto atiminėjimą iš tų, kurie neturi “stogų”, ir perdavimą tiems, kas tą stogą turi, palangiškiai sieja su jėgos struktūromis ir tai, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus yra susigiminiavęs su premjeru Sauliumi Skverneliu (jų žmonos – pusseserės), o šiam paklūsta visos jėgos struktūros, prokuratūros ir teismai.

 STT aptarnauja šią mafiją

Tai ne anekdotas – Klaipėdos STT šefas Juršėnas (nuotr.) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tokio korupcinio nusikaltimo : “ kas „nutekino“ Palangos merui Vaitkui „opozicinės“ frakcijos sąrašą

„Vienas pavyzdys – man  buvo paduotas vienas popieriaus lapas su savivaldybės naujai įsteigtos frakcijos narių pavardėmis, – pasakojo  E.Židanavičius (nuotr. vuiršuje) , – tas sąrašas buvo paskelbtas tarybos posėdyje, aš jį gavau iš savivaldybės dokumentų skyriaus.  Ką tada daro Palangos savivaldybė? Ji parašo raštą STT, prašydama išsiaiškinti, kas nutekino šią informaciją? STT pradeda tyrimą, nors tas frakcijos narių sąrašas yra viešas. Tačiau savivaldybė labai išsigando – gal kažkas prieina prie savivaldybės duomenų bazės, ir gali pamatyti daugiau, negu savivaldybė nori atskleisti. Tada pasimato „stogai“, ir kam dirba STT. Juk ši tarnyba net neturėjo priimti nagrinėti tokio skundo, ir tuo labiau pradėti ikiteisminio tyrimo.  STT vykdė tyrimą – aš net buvau pakviestas į apklausą, apklausiamas, kodėl tą sąrašą patalpinau į soc. Tinklus. Manęs klausė, iš kur aš jį gavau. Pradėjau juoktis, pasakiau, kad esu pagyvenęs žmogus ir neprisimenu. Aišku, man reikėjo pasakyti, kad tą sąrašą padavė meras Vaitkus, gal tada su juo būtų padarę akistatą. Dar įdomiau, kad mane apklausė STT tyrėja Žvirblytė, o tūlas Žvirblis iš STT perėjo dirbti į Palangos savivaldybę.  Juk STT tyrime taip ir buvo parašyta – išsiaiškinti, kas „nutekino informaciją iš savivaldybės“.  Visiems rūpėjo, kaip aš gavau tą sąrašą. Nors tai buvo tik kelių tarybos narių prašymas įkurti frakciją taryboje, ir jis buvo perskaitytas posėdyje.  STT tikrino visus darbuotojus, prisijungusius prie duomenų bazės, savivaldybė apdalino visus papeikimais. Nors ta frakcija vadinosi „tikroji opozicijos frakcija“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir ji yra pritariančioji merui Vaitkui“.

Kodėl apie šiuos dalykus nieko nerašo Palangos spauda? „Jie yra beviltiški, nes vienas yra tiesiogiai priklausomas nuo mero aplinkos, o kitas yra bankrutavęs ir matyt laukia, ko gaus iš savivaldybės pinigų, – mano jis, – jeigu abu laikraščiai yra maitinami iš to pačio kranelio, tai aišku kad spaudos čia nėra. Turint omenyje, kad ten dirbo ir toks Ziabkus (‚Lietuvos ryto“ korespondentas Palangoje – aut. Pastaba), tai akivaizdu, kad informacijos badas Palangoje labai didelis. Ziabkus parašė daug straipsnių apie merą Vaitkų – daugumoje atveju tai yra panegirika. Todėl išgirsti kritinę nuomonę žiniasklaidoje Palangoje  apie merą Vaitkų labai sunku“. Realiai šiuo metu jokios opozicijos merui Vaitkui Palangos taryboje nėra  ra viena opozicine besiskelbianti frakcija, kurioje yra viena konservatorė, buvęs „valstietis“, kuris pirmą kadenciją apie politiką nelabai ką supranta. Kitoje frakcijoje yra mergaitė socdemė, kuri daugiau žiūri, kad gražiai atrodytų, ir Simutis, kuris dirba savivaldybės įmonėje, ir turi verslų Palangoje. Visi kažkaip „pakabinti“, O trečias dalykas – nepamirškime, kad dar yra ir baimė.  Žinodami, kiek tie politikai turi įtakos jėgos struktūrose, žmonės bijo priešintis. Todėl Palangoje – praktiškai vienvaldystė“.

Kaip legalizuotos „Dušinės” ?

Nors jūros pakrantėje, pirmoje pakrantės zonoje apskritai neleidžiama jokia statyba, tačiau garsiosios “dušinės” (nuotr. viršuje) buvo sėkmingai legalizuotos. Niekas neabejoja, kad “dušinių” savininkas turi “stogą” tiek prokuratūroje, tiek ir Palangos savivaldybėje.

Viena Palangos gyventoja, kuri pirma sukėlė skandalą dėl statomų “dušinių”, Ona Mackevičienė, kuri įsteigusi nekilnojamojo turto įmonę “Rolijona”, ir puikiai žino visas žemės sklypų judėjimo Palangoje peripetijas.

“Kai televizijoje pasakiau, kad jeigu  legalizuos statybas pakrantėje, tai paskui užstatys Birutės šventą  mišką, tai po kiek laiko visi mane ėmė persekioti, – nors aš paprasta pilietė ir jokia politikė, tačiau vietinėje spaudoje pasipylė straipsniai, kokia aš bloga, – „Laisvam laikraščiui” pasakojo moteris, – nors esu tik įmonės, kurioje dirba trys žmonės, vadovė, tik esu pilietiška ir turiu šiek tiek drąsos.  Tačiau apie mane prirašė ir ‘Lietuvos rytas”, ir visokie Klaipėdos laikraščiai. Buvo tokia baudžiamoji byla – vienas pilietis paėmė avansą už perkamus butus, prašė juos nupirkti, tačiau viena tarpininkė jų taip ir nenupirko. Aš šioje byloje, kuri yra tik ginčas dėl pinigų, iš pradžių  buvau kaip liudininkė, vėliau tapau spec. liudininkė, ir dabar padarė mane įtariamąją, nes neva dalyvavau “grupėje”. Nors mano darbas – tik tarpininkauti tarp pirkėjo ir pardavėjo, ir mes visada siekiame, kad sandoris įvyktų. Iš pradžių man ši byla atrodė juokinga, o dabar juokas jau nebeima, nes supratau, ant kokių banditų užtaikiau. Juk tokie už nieką gali ir į kalėjimą pasodinti, jeigu nepatiksi. Noriu tik pasakyti, kokios ilgos ir plaukuotos jų rankos.  Kitas epizodas – atleidau vieną savo darbuotoją, kuri apsivogė. Tada ji nuėjo, kaip aš manau, į prokuratūrą, pasakė, kad gali ką nors apie man papasakoti, ir tuoj jai bylą Klaipėdos prokuratūra nutraukė”.

Kaip privatizuotas Birutės parkas?

“Visa ši istorija prasidėjo dar 1999 m., kai žmonės neatgavo savo nuosavybės šiame parke, – LL pasakojo Ona Mackevičienė, – jau tada savivaldybė sakė, kad žemės negražins, nes ten bus visuomeninės paskirties žemė ir parkas. Tačiau vėliau šis turtas buvo perduotas Valstybės turto fondui pardavimui. Kadangi aš jau tada prekiavau nekilnojamuoju turtu, labai daug mano pažįstamų bandė tą sklypą įsigyti. Tačiau jiems visiems buvo pasakyta – sklypo užstatymas ir aukštingumas toks, koks yra, o pats sklypas konservacinis – reiškia, kad jis liks toks, koks yra.   Tačiau 2016 m. šį sklypą buvo nupirkęs toks Marcinkevičius ir bendrovė “Lordai” – tada šis sklypas ir buvo “atkonservuotas”

Kai Šarūnas Birutis buvo Aplinkos ministras, jis lengva ranka pasirašė nutarimą, kad žemės sklypą galima užstatyti 20 proc.

Galiausiai po įvairių spekuliacijų minėtas sklypas Simpsono gatvėje atsidūrė tokio buvusio krepšininko Gintaro Staniulio rankose.  Palangoje sklido kalbos, kad Staniulis finansavo tokį Algį Lukauskį, kuris vien Simpsono gatvėje nupirko tris žemės sklypus

Kai poilsio namai “Žilvinas” buvo rengiama privatizuoti, tai buvo pažymėta, kad tai architektūrinis paminklas, ir kad jo niekaip negalima perstatyti.

Tačiau jau dabar šiame sklype esančios 150 pušų sužymėtos, ir  niekas Palangos savivaldybėje Onai nesako, kodėl jos sužymėtos.

Dar 2016 m. Palangos savivaldybė nesutiko su statybomis šioje vietoje, tačiau greitai požiūris pasikeitė. Nors dar tada TV rodė reportažus apie tai, kaip Vaitkus kalba apie šį projektą kaip Palangos žaizdą.

“Kokios pinigus reikia miesto galvai gauti, kad jam staiga vietoj parko pasidarytų gražiau dešimt betoninių daugiabučių”, – svarsto Ona.

„Vietoje Birutės parko – modernūs kotedžų miesteliai pajūryje.

Matomai, Palangos miesto „architektai“, matydami tokią viziją, pradeda ją įgyvendinti planuodami pradėti statybas Birutės parko tąsoje – pušyne, pačiame Palangos centre.

Taip, tai buvusios LR Seimo kanceliarijos poilsio namų „Viešnagė“ daugiau nei vieno hektaro teritorija, J. Simpsono g. 21. Čia, vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtintu detaliuoju planu, yra numatyta pastatyti 10 triaukščių poilsio pastatų grupę, užstatyti beveik 16 arų plotą statiniais, pašalinti 37 medžius. O ar nenukentės likusioji parko dalis? Detaliajame plane želdynų ekspertai (arboristai) inspektavo virš 200 medžių, rekomendavo ruošiant statybviečių plotus globoti augalų lają bei šaknyną, kasybos darbus atlikti tausojančiomis šaknyną technologijomis, bet pasakykite, kaip realiai (ne popieriuje) įmanoma statant tiek pastatų naudojant statybinę techniką, kranus, ekskavatorius ir žemės grąžtų invaziją, apsaugoti medžių šaknyną ir miško paklotę? Jau dabar Palangoje pastebima, kad prie centre naujai atsiradusių kotedžų neva išsaugotos pušys džiūsta”.

Saulius Skvernelis ir jo svainis Šarūnas Vaitkus labiausiai susirūpino, kad privatizavus „Pušyną“, bus imtasi nelegalių statybų.

Tiek S.Skvernelis, tiek ir jo svainis Š.Vaitkus labiausiai nerimauja dėl „nelegalių statybų”.

Kas jau kas, tačiau Šarūnas Vaitkus, matyt, turint omenyje „dušines“ ir visokius kitokius objektus Palangoje, turi žinoti, kaip tai daryti.

„Pušynas“ buvo didelė pinigų plovykla dar prie Skvernelio gen. komisaro

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ 2013–2015 metais nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ).

Bendra patikrintų pirkimų vertė yra  487 937 eurų – visos šios sutartys sudarytos nesilaikanti viešųjų pirkimų įstatymo.

VPT nustatė, kad 2013 m., nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų, buvo sudaryta 30 sutarčių, 2014 m.,  nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų, buvo sudarytos 23 sutartys, o 2015 m. nevykdant viešųjų pirkimų procedūrų, buvo sudaryta 20 sutarčių.

Minimu laikotarpiu  „Pušynas“ pirko automobilį reabilitacijos skyriui, užsisakinėjo archyvinių dokumentų tvarkymo, patalpų remonto paslaugas, katilinės rekonstrukcijos darbus.

Visi minėti pirkimai vykdyti nesivadovaujant pačios perkančiosios organizacijos supaprastintomis taisyklėmis ir pažeidžiant VPĮ įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

VPT taip pat nustatė, kad perkančioji organizacija prieš pirkimų pradžias nenusimatė preliminarių pirkimų verčių, nenustatė pasiūlymų vertinimo kriterijų, prekių pristatymo ar paslaugų bei darbų atlikimo terminų, techninės specifikacijos reikalavimų

Atsižvelgdama į tai, kad Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ 2013 m. ir 2014 m. sutartys jau įvykdytos, VPT apsiriboja pirkimo vertinimu ir išvados viešu paskelbimu.

Perkančioji organizacija raginama nutraukti 2015 m. sudarytas sutartis bei informuoti apie savo veiksmus VPT. Tarnyba taip pat spręs dėl galimybės patraukti administracinėn atsakomybėn atsakingus asmenis.

S.Skvernelis sunerimo, kad bus uždaryta ši didelė pinigų plovykla : „Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė panaikina vietas, kuriose pareigūnai turėjo galimybę stiprinti profesines žinias, o svarbiausia gauti būtinas medicininės reabilitacijos, prevencinės, psichologinės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo paslaugas.  Ir nors ministrė sako, kad jos vadovaujama ministerija rūpinasi pareigūnų sveikata, tačiau nieko neužsimina, kur po tokio sprendimo pareigūnai galės gauti minėtas paslaugas, kaip apskritai valstybė numačiusi jas teikti. Nežinia, ar pareigūnai neliks palikti vieni ir rinkos sąlygomis turės savo asmeninėmis lėšomis susimokėti už reabilitaciją ir sveikatos grąžinimą.

Kyla klausimų, kad galbūt šiuo sprendimu siekiama kitų interesų patenkinimo – sudaryti sąlygas panaikintų centrų vietoje statyti daugiabučius namus.

Reabilitacijos įstaigos yra kurortuose, tad vietos atžvilgiu čia būtų labai naudinga privatiems subjektams statyti daugiabučius. Svarbu paminėti, kad reabilitacijos centrų paslaugomis naudojasi ne tik pareigūnai, gaudami finansavimą iš valstybės, bet ir kiti žmonės, norintys savo lėšomis gydytis. Todėl pelningai veikiančių įstaigų likvidavimas reiškia, kad bus panaikintos šios paslaugos, o tuose miestuose gyvenantys ir šiose įstaigose dirbantys žmonės praras darbo vietas. Nukentės ir savivaldybės, kurių biudžetą nepildys gyventojų pajamų mokesčio lėšos.

Pareigūnams reabilitacijos paslaugos yra reikalingos, siekiant jiems užtikrinti būtiną prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį gydymą, kitas svarbias paslaugas šioje srityje, ypač kai jau antri metai paeiliui, negailint savo sveikatos, jiems tenka dirbti ekstremaliose situacijose ir nuolat susidurti su ypatingai jų sveikatai turinčiais įtaką padidintos rizikos veiksniais. Todėl net frakcijos vardu Vyriausybės prašėme apsvarstyti galimybę skirti tam papildomų lėšų.

Vidaus reikalų ministrė savo sprendimą teisina tuo, kad 2020 metais „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo 429, „Dainavos“ centre reabilitacijos paslaugų suteikta 459, o valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo paslaugas gavo 18 pareigūnų.

Tačiau tai yra ne dėl pareigūnų nenoro gauti šias paslaugas, o tiesiog šiandien nepanaudojamos esamos galimybės, kai valstybė tiesiog neskiria tinkamo finansavimo, kuris spręstų pareigūnų reabilitacijos paslaugų prieinamumo problemą“.

Jan antrina ir Šarūnas Vaitkus : „Griežtai nepritariame vienos iš didžiausių kurorto sanatorijų „Pušynas“ privatizavimui

Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė spaudos konferencijoje pranešė, kad vienas iš didžiausių poilsio ir reabilitacijos centrų Palangoje „Pušynas“ 2022 m. bus perduotas Turto bankui, o tai reiškia – bus privatizuojamas. Tokia esą yra politinė valia. Man kaip Palangos kurorto merui yra visiškai nesuprantama, kodėl prireikė priimti tokius politinius sprendimus, kuriais naikinamas pagrindinis kurortų prioritetas – sanatorinis gydymas.

Priminsiu, kad Vidaus reikalų ministerijai priklausantis poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ yra gražiausioje kurorto vietoje – vos keli šimtai metrų nuo jūros, su didele, 2,7 hektaro teritorija bei 3 tūkst. kv. metrų ploto sanatorinės paskirties pastatais. Šis reabilitacijos centras pats išsilaiko, iš valstybės nereikalauja jokių papildomų dotacijų. Siekiant pagerinti paslaugų teikimo kokybę, čia įgyvendinami ir trys europiniai projektai, kurių vertė – apie 1 mln. eurų. Priminsiu, jog pastatą privatizavus, 5 metus neišlaikant vykdomos veiklos, valstybė privalės grąžinti ES paramą.

„Ministerijos rūpestis ir atsakomybė yra pareigūnų sveikata, o ne poilsio namų administravimas“, – teigia A. Bilotaitė. Pasak ministrės, VRM priklausančios sanatorijos gyvena iš komercinės veiklos, ir tik nedidelė dalis jų teikiamų paslaugų tenka VRM pareigūnams. Esą 2020 m. „Pušyno“ reabilitacijos paslaugomis iš 15 tūkst. pareigūnų pasinaudojo vos 429 pareigūnai.

Tačiau nereikia pamiršti, kad dar antra tiek pareigūnų „Pušyne“ kasmet sveikatinasi už savas lėšas – 2020 m. tokių pareigūnų sanatorijoje apsilankė apie 500, tad per praėjusius metus „Pušyne“ iš viso jų apsilankė apie tūkstantį.

Be to, pasakius A, reikėtų pasakyti ir B – tiesiai šviesiai paaiškinti, kodėl palyginti nedaug pareigūnų už valstybės lėšas sveikatinasi „Pušyne“. O yra taip todėl, kad valstybė pareigūnų poilsiui ir sveikatinimui skiria ypatingai mažai lėšų. Šiais metais lėšų skirta rekordiškai mažai – 150 tūkst. eurų. O juk būtent nuo skiriamo finansavimo priklauso, kiek pareigūnų galės už valstybės lėšas pasigerinti sveikatą poilsio ir reabilitacijos centre. Jei lėšų pareigūnų sveikatinimui VRM numatytų gerokai daugiau, „Pušyne“ atstatyti jėgas galėtų nors ir 100 proc. pareigūnų.

Beje, net ir tie pareigūnai, kurie už sveikatinimą VRM priklausančiame poilsio ir reabilitacijos centre mokėjo savas lėšas, patyrė palyginti nedideles išlaidas – para „Pušyne”, įskaitant apgyvendinimą, maitinimą 3 kartus per dieną ir procedūras, kainuoja apie 56 eurus, o, pavyzdžiui, netoliese esančioje privačioje sveikatinimo paslaugas teikiančioje įmonėje kaina vienam asmeniui – daugiau nei dvigubai didesnė.

Tad grįžtu prie ministrės argumentų, kad „Pušyną“ privatizuoti nuspręsta, nes tai yra politinė valia. Man kyla klausimas, kas yra politinė valia? Atleisti 100 darbuotojų, dirbančių šiame poilsio ir reabilitacijos centre? Kitąmet padaryti juos bedarbiais? Jau dabar, prieš šventes, darbuotojams ir jų šeimų nariams sukelti didžiulį stresą informuojant, jog 2022 m. jie bus atleisti? Šie žmonės yra priversti jau dabar ieškotis kito darbo. Tai reiškia, kad jau dabar įmonė yra žlugdoma. Ar tokia ir yra politinė valia?

O gal politinė valia yra pagrindinės kurorto infrastruktūros naikinimas? Privatizuojamų sanatorijų vertimas butais? Pavyzdį jau turime – Turto bankas neįtikėtinai pigiai jau pardavė Policijos komisariato pastatą Palangoje. Dabar valstybė už tą kainą Palangoje galėtų nusipirkti tik labai gerus 3 kambarių apartamentus.

Įvertinus visą šią situaciją bei prisiminus pirmojo karantino metu kone be poilsio dienų ir atostogų dirbusius, lauke ties įvažiavimais į miestus šalusius bei gyventojų judėjimą tarp savivaldybių kontroliavusius policijos pareigūnus, stebint didžiulę įtampą patiriančius ir kasdien su nelegalia migracija kovojančius pasieniečius labai norėčiau išgirsti atsakymą, kam prireikė valstybei privatizuoti gražiausioje pajūrio vietoje, kone ant jūros kranto esančią didžiulę teritoriją su sanatorinio gydymo pastatais? Ar pareigūnai nenusipelnė kokybiškų sveikatinimo paslaugų už jiems prieinamą kainą? Ar čia yra politinė valia? Ir kieno tai yra politinė valia?