ĮSISIAUTĖJO ŠIUKŠLIŲ MAFIJA (Tęsinys)
siuksliu-kruva-verkiu-regioniniame-parke-5735985d3ed27
ĮSISIAUTĖJO ŠIUKŠLIŲ MAFIJA(Tęsinys)
Atliekų tvarkymas yra neabejotinai labai dideli pinigai. Atliekų tvarkymo sistema sukuria prielaidas neaiškumui, neskaidrumui ir tam tikrų interesų ar atskirų savivaldybių lobistiniams sprendimams. Siautėjančiai šiukšlių mafijai tarnauja savivaldybės. Išsakau savo nuomonę, bet neturiu jokio poreikio ką nors įrodinėti, kaltinti ar ginčytis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta(priskirta) savivaldybių funkcija vietinių rinkliavų nustatymas. Vadovaujantis rinkliavų įstatymu savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta rinkliava yra privaloma ir taikoma tos savivaldybės teritorijoje, tačiau savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti vietinės rinkliavos nuostatai tampa atliekų tvarkymų centrų pasipelnijimo šaltiniu. Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-12-27 sprendimu Nr.5TS-1138 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų vartojamos sąvokos: nekilnojamojo turto objektų kategorijos – nekilnojamojo turto objektų suskirstymas į kategorijas, kurių viduje nustatomi vienodi rinkliavos apskaičiavimo principai ir rinkliavos dydžiai. Pastebėtina ir tai, kad vietinės rinkliavos dydis vienodai apskaičiuojamas Lazdijų rajono savivaldybės merui, kurio vidutinis mėnesinis atlyginimas 2020 m. yra 3510,67 eurų (informacija iš Lazdijų rajono savivaldybės interneto svetainės apie savivaldybės darbuotojų darbo užmokestį) ir neįgaliajam gaunančiam žemiau absoliutaus skurdo ribos 210,00 eurų šalpos neįgalumo pensiją.
Įvesta 2017 metais dvinarė rinkliava taikoma už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą: kintamoji vietinės rinkliavos dalis tai komunalinių atliekų surinkimas iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymas, o pastovioji vietinės rinkliavos dalis, siejama su gyventojo nekilnojamojo turto objekto pastato plotu, reikalinga išlaikyti komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą, kurią gyventojai vadina paslėptu nekilnojamojo turto mokesčiu t.y. šiukšlininkų pasipelnijimo šaltinis. Į vietinės rinkliavos įmokos dydį negali būti įskaičiuojamos antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, nes pakuočių tvarkymo sąnaudos įskaičiuotos į prekių kainą. Gyventojas, įsigydamas prekę, automatiškai sumoka, kad popierinė, plastikinė ar stiklinė jos pakuotė būtų sutvarkyta (surūšiuota, išvežta). 2016 metais įvestas užstatas gėrimų pakuotėms akivaizdžiai įrodo, kad už pakuotės(atliekų) tvarkymą, kurį apmokėjo gamintojai arba importuotojai, antrą kartą mokėti nereikia, nes depozitas grąžinamas kai gėrimų pakuotes gyventojas pristato į pakuočių surinkimo įrenginį ir nesiejama su gyventojo turimu nekilnojamo objekto pastato plotu ir nėra gyventojams jokio nurodymo mokėti už pakuočių surinkimo įrenginio infrastruktūros išlaikymą. Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius 2020 metų vasario mėnesį konstatavo faktą, kad dvinarei atliekų tvarkymo ir mokėjimo sistemai įgyvendinti buvo išleista virš 6 milijonų eurų savivaldybių lėšų. Aišku, kad šio dvinario proceso kaštus padengia gyventojai mokėdami vietinę rinkliavą. Tačiau vos spėjus išleisti 6 milijonus lėšų jau diskutuojama apie naują kainų modelį, kad įmoka už atliekų sutvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų, o tokiai metodikai paruošti gali reikėti 680 000 eurų per metus – būtent tiek esą brangtų ir atliekų sutvarkymo paslauga. Gerovės valstybės kūrimas, tačiau šiukšlių verslą valdantys Sicilijos krikštatėviai ir be 6 milijonų investicijos sėkmingai praneša – kaina už atliekų surinkimą bus tokia.
2020 m. rugpjūčio mėnesį Lazdijų rajono savivaldybėje nekilnojamojo turto turintis gyventojas, gaunantis šiuo metu žemiau absoliutaus skurdo ribos 210,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės merę prašydamas pateikti informaciją apie Lazdijų rajono savivaldybės politikų(merės ir kitų politinio-asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų) apie vietinės rinkliavos apskaičiuotas ir sumokėtas sumas nurodytas UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų mokėjimo pranešimuose ir nurodyti kokią tai procentinę dalį sumokėtas vietinės rinkliavos mokestis sudaro nuo darbo užmokesčio per einamus metus. Lazdijų rajono savivaldybės merė, Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė atsakė: „Pranešame, kad Lazdijų rajono savivaldybė nerenka informacijos apie Lazdijų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų sumokamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą“ ir „Tikimės, kad kilusį ginčą teismas išspręs teisingai, protingai ir sąžiningai“. Su teismu Lazdijų rajono savivaldybės administracija nebendrauja, į teismo posėdžius neatvyksta. UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pateikinėja teismui mokėjimo pranešimus, tačiau reikalavimas mokėti pagal nežinomo asmens pateiktas mokėjimo pranešimuose sumas yra finansinė piramidė. Viešoje informacijoje apie Lazdijų rajono savivaldybės darbuotojų darbo užmokestį nurodoma, kad merės vidutinis mėnesinis nustatytas darbo užmokestis 2020 m. 2 ketvirtis – 3510,67 Eur. Iš gauto atsakymo seka, kad ir merė nerenka informacijos apie savo pačios sumokamą vietinės rinkliavos mokestį. Retorinis klausimas ir atsakymas arba asmeninė nuomonė: jei merė nemoka vietinės rinkliavos tai ir informacijos nėra. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė neįgalųjį pasiuntė toli toli ir taip išsprendė gyventojo, turinčio Lazdijų rajono savivaldybėje nekilnojamojo turto vietinės rinkliavos klausimą. Egzistuoja ir vienas visuotinai priimtas principas: rinkliava ar kitas mokestis už atliekų tvarkymą negali viršyti 1 procento disponuojamų vidutinių mėnesio namų ūkio pajamų, tačiau 2020 metais UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ užsigeidė reikalauti, remdamasis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2017-12-27 sprendimu Nr.5TS-1138, kad neįgalusis gaunantis šiuo metu žemiau absoliutaus skurdo ribos 210,00 Eur šalpos neįgalumo pensiją sušelptų atseikėdamas kiekvieną mėnesį 22,30 % iš šalpos neįgalumo pensijos. Akivaizdi diskriminacija dėl neįgalumo ir administracinė korupcija.
Atliekų tvarkymo struktūra Lietuvoje turi neabejotinai keistis. Atliekų tvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami valstybiniu lygiu ir vykdoma valstybinė politika, o šiuo metu Lietuvoje prikurta atliekų tvarkymo centrų, kurie kiekvienas valdomas pagal jų pačių sukurtas taisykles. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurios dalyvė yra Lietuva, 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog valstybės, šios Konvencijos šalys, užtikrina, kad prieš įstatymą visi asmenys lygūs ir lygūs pagal įstatymą, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo. Valstybės, šios Konvencijos šalys, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties (Konvencijos 5 straipsnio 2 dalis).
Roma Valinčienė
