skip to Main Content

Švabo mokyklos auklėrtinis Gitanas Nausėda pasirašė įsaką dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Ji turi patvirtinti dar SEimas, tačiau neabejojama, kad jis patvirtins. Nors nepaprastajai padėčiai nėra jokio pagrindo, numatyto Konstitucijoje ar įstatymuose, tai reiškia :

Kada ir kaip skelbiama nepaprastoji padėtis?

Tai, kas yra nepaprastoji padėtis ir kas keičiasi, ją įvedus visoje valstybės teritorijoje, ar jos dalyje, numato Nepaprastosios padėties įstatymas. Jame nurodoma, kad nepaprastąją padėtį įvesti galima tuomet, kai dėl šalyje susidariusios ekstremalios situacijos kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus teisės aktuose numatytų nepaprastųjų priemonių.

Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo, jei vyksta plenarinė sesija, priima Seimas. Jei sesija nevyksta, kaip ir yra šiuo metu, sprendimo teisė patikima prezidentui – kaip numato įstatymas, neatidėliotinais atvejais jis gali priimti tokį sprendimą, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą.

Kas keičiasi galiojant nepaprastajai padėčiai?

Valstybės valdymas – nepaprastosios padėties metu veikia visos įstatymuose numatytos savivaldybių ir valstybės institucijos. Savivaldybėse, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti įvestas tiesioginis valdymas, taip pat, esant būtinumui, sudarytos viešosios tvarkos apsaugos komendantūros.

Teisių ribojimai – kaip numato įstatymas, galiojant nepaprastajai padėčiai Seimas ar prezidentas gali priimti sprendimą dėl gyventojų naudojimosi Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytomis teisėmis ir laisvėmis apribojimo.

Minėtuose Konstitucijos straipsniuose kalbama apie žmogaus privataus gyvenimo, būsto neliečiamumą, laisvą informacijos gavimą ir jos sklaidą, piliečių laisvę laisvai keltis gyventi iš vienos vietos į kitą, laisvę vienitis į bendrijas, asociacijas ar partijas bei taikius susirinkimus.

Įvesti naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimai negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.

Priimant sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu asmenų pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūra, pašto siuntų kontrolė ir paėmimas, susirašinėjimo ir kitokio susižinojimo slapta kontrolė gali būti atliekama ir techninės priemonės specialia tvarka panaudojamos be teismo sprendimo, jei nėra galimybės gauti teismo sprendimo įstatymų nustatyta tvarka. Šiuos veiksmus atlikti turi teisę tik kriminalinės žvalgybos subjektai, žvalgybos institucijos, ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokurorai.

Gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.

Įstatymas numato, kad institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovas, komendantai turi teisę panaudoti būstą komendantūros pareigūnams. Jei asmuo turi pasitraukti ar būti perkeltas iš savo gyvenamosios vietos, jiems turi būti užtikrinami kiti gyventi tinkantys būstai. Nepaprastajai padėčiai pasibaigus, būsto savininko reikalavimu šiais veiksmais padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendimu dėl nepaprastosios padėties įvedimo gali būti numatyta, kad ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovo sutikimu ar leidimu.

Taip pat įstatyme numatyta, kad sprendimu dėl nepaprastosios padėties gali būti numatyta, kad įvedus nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje, asmenys neturi teisės be specialaus leidimo pakeisti savo nuolatinės gyvenamosios vietos, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš nepaprastosios padėties teritorijos arba šie asmenys evakuojami.

Gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu asmenims draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas, jei dėl jų veiklos kyla grėsmė Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.

Jei būtų įvesta nepaprastoji padėtis, gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu susirinkimai viešose vietose, išskyrus organizuojamus valstybės institucijų ar pareigūnų ir komendantūrų, draudžiami siekiant apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių gyvybę ir sveikatą.

Nepaprastosios padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Vyriausiasis komendantas ar komendantai pagal savo kompetenciją nepaprastosios padėties metu darbingiems asmenims gali nustatyti privalomuosius gelbėjimo darbus, siekiant evakuoti gyventojus, gelbėti juos bei turtą, ir šių darbų organizavimo tvarką.

Taikomos nepaprastosios priemonės – Seimas ar prezidentas taip pat gali spręsti dėl nepaprastųjų priemonių naudojimo. Įstatymas numato 16 priemonių, kurios gali būti taikomos nepaprastosios padėties metu. Gali būti naudojami valstybės rezervo ištekliai, gali būti taikoma sustiprinta valstybei svarbių objektų ginkluota apsauga, gal būti taikomas valstybės sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybės sienos priedanga.

Taip pat, gali būti taikomas draudimas išduoti leidimus ribotos civilinės apyvartos ginklams įsigyti bei jais prekiauti, taip pat laikyti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas ar priemones, sprogmenis.

Įstatymas taip pat numato, kad gali būti ribojamas transporto priemonių judėjimas. Galiojant nepaprastajai padėčiai šalyje ar teritorijose, kuriose paskelbta nepaprastoji padėtis, gali būti įvesta komendanto valanda.

Gali būti taikomas draudimas be specialaus leidimo atvykti į teritoriją, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, arba pakeisti nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat – užsieniečių buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją apribojimas, jų priežiūros bei vizų režimo sugriežtinimas.

Numatoma ir tai, kad gali būti ribojami ne ūkinės veiklos ir privatūs suėjimai, į kuriuos susirenka daugiau nei 50 žmonių. Jei įtariama, kad asmuo gali su savimi turėti ginklų ar kitų neleistinų daiktų, gali būti tikranamą jo transporto priemonė, bagažas.

Be kitų priemonių taip pat galimas laikinas gyventojų perkėlimas (evakuacija) iš nepaprastosios padėties teritorijos bei ypatingas maisto produktų bei kitų būtiniausių prekių paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padėties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams.

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));