Elektros kainas Lietuvoje kelia spekuliantai, o ne Putinas

simonyte

simonyte

Elektros kainas Lietuvoje kelia spekuliantai

Geriausia visų laikų Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad nors elektros kaina biržoje ir nukrito, tačiau vartotojai to nepajus, nes nenusipelnė. Kita vertus, ta vadinamoji „elektros birža” yra jokia ne birža, kur prekės kaina nustatoma pagal mažiausią kainą, tačiau ji nustatoma pagal didžiausią kainą pasiūliusio tiekėjo, ir už tokią kainą parduodama visiems pirkėjams. Todėl tai jokia ne birža, o spekuliantų turgus. Kuriame bet kuris spekuliantas gauna tokią kainą, kokios paprašo, o ne tokią, kurią sutinka mokėti pirkėjas. Geriausia pasaulyje premjerė pasakoja, kad elektros kainą Lietuvoje nustato tas bjaurybė Putinas, sukėlęs karą ir užkėlęs dujų kainą. Tačiau Lietuva jau seniai nenaudoja rusiškų dujų ir elektros, o elektra Lietuvoje jau seniai negaminama deginant dujas.

„Visi Lietuvoje elektros tiekėjai siūlo po 40-50 centų už KWH, tai nežinau, kur ta elektros kaina nukrito, – teigia europarlamentaras Bronis Ropė, – tik žinau, kad daugelis jų susikrovė 3-5 kartus didesnius pelnus. Kai kažkas iš to labai pelnosi, tai reiškia, kad sistema neveikia, ir tas modelis, kuris buvo nustatytas pagal brangiausią biržoje kainą, mokamą visiems tiekėjams, jis buvo iškreiptas, ir Europos parlamente mes jau nuo rugsėjo mėnesio ėmėme pulti Europos komisiją, kad reiškia kažką daryti, ir dabar yra priimti kai kurie sprendimai, kurie, kaip manoma, kad nuo Naujųjų metų sutramdys tas kainas”.

I. Šimonytė pareiškė, kad nors elektros kaina rinkoje ir nukrito, tačiau nepaisant šios kainos kritimo, vis tiek galutiniai vartotojai mokės dvigubai daugiau, nei ji kainuoja biržoje.
Praėjusią savaitę elektros kaina biržoje nukrito iki 15 centų už kwh, o vidurkis siekė 20 centų, tai yra mažiau  už dabartinį vyriausybės nustatytą minimumą – 24 centus už Kwh. Tačiau nepriklausomi tiekėjai nustatė kitas kainas : „Enebit” – pasirašius sutartį septyniems metams – 38 centai, „Electrum Lietuva” – 39 centai, „Birštono elektra” – 41 centą, „Ecto” – 46 centai „Ignitis” – 42 ct ir t.t. Pagal planą vyriausybė sumokės kainos skirtumą nuo 24 ct
Ekspertas Andrius Gudaitis „Optv” laidoje paneigė Energetikos ministerijos spekuliacijas, kad elektros kainą rinkoje neva lemia dujų kaina, o šią neva sukėlė karas Ukrainoje. Tai netiesa, nes Lietuvoje išjungtos visos elektrinės, kurios gamino elektrą degindamos dujas.

„Politikų kalbos apie tai, kad neva dujų kaina lemia elektros kainą rinkoje yra nieko daugiau, nei pasiteisinimas, nes tiesos tame nėra, – sakė A.Gudaitis, – elektros kainą kiekvienoje zonoje lemia vietiniai energetiniai generatoriai. Jeigu žiūrime, kas generuoja elektrą, tai su dujomis susijusių elektros gamintojų beveik nėra, per praėjusį pusmetį tai buvo juokingi kiekiai. Todėl Lietuvoje elektros kainą lemia de dujų kaina, o spekuliatyvūs  jokiomis sąnaudomis nepagrįsti energetikų norai. Jie gauna tokią kainą, kokios paprašo. O žmonės neturi kur dingti, todėl tą kainą ir moka. Skaidrumo šiame procese tikrai nėra, tačiau aš padariau tokią išvadą, kad iš kitų zonų (pzv. Švedijos) importuojama elektra absoliučiai neturi jokios įtakos elektros kainai. Kokia kaina Lietuvoje buvo nustatyta spekuliantų, tokia ji ir yra. Kokią kainą nustato vietos spekuliantai, už tokią kainą elektrą ir perkama iš Švedijos ar Latvijos. Kainos skirtumą žinoma, kad gauna ne elektros gamintojai, o operatoriai. Dalį pasiima „Litgrid”, o dalį – Švedijos operatorius. O elektros gamintojas ir toliau gamina elektrą už tą pačią kainą, jokio viršpelnio jis negauna.
Kiek žinau, jūs kreipėtės į valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą, ministeriją Litgrid dėl Nordpool algoritmo ?
Aš rašiau ir prezidentūrai, ir buvau pateikęs pasiūlymus – vienas – dėl Nordpool atitikimo Konkurencijos įstatymui, kitas – kaip sumažinti visuomeninio tiekimo kainą. Dėl ‘Nordpool algoritmo gavau atsakymą, kad mes čia nekalti, už tai atsakinga valstybinė energetikos kainų reguliavimo tarnyba (VEKRT), ir kad mes nesame įgalioti tikrinti, ar kažkas atitinka konkurencijos įstatymą. Todėl mes turime tokią „pilką zoną” – Konkurencijos tarnyba netikrina, kas tai yra Nordpool algoritmas, o VEKRT to irgi nedaro, nes jiems nėra pavesta tokia funkcija, o politikai įsivaizduoja, kad kažkuri iš šių institucijų turi šį darbą padaryti. Tačiau VEKRT bent jau padarė gerą darbą, nes atsiuntė nuorodas į tris reglamentus, kuriais jie vadovaujasi. Viename iš šių dokumentų yra aprašytas ir minėtas algoritmas. Tai tėra tam tikros gairės, iš kurių viena yra tokia – algoritmas turi paskaičiuoti tą pačią kainą visiems pirkėjams. Tačiau čia ir atsiranda nesutarimas – reglamentas nurodo visiems pirkėjams vienodą kainą, o algoritmas taiko pardavimo kainą visiems vienodą. Tai neatitikimas, kuris turėtų būti sprendžiamas, nes žiūrint iš konkurencijos įstatymo pusės, tai tokia praktika neatitinka įstatymo. Dar yra nurodyta, kad visi kainos skaičiavimai turi atitikti ES konkurencijos teisės aktus. Akivaizdu, kad minėtas algoritmas to neužtikrina, nes : visi pardavėjai gauna tą pačią kainą, tarp jų nėra jokios konkurencijos. Turėjome ir diskriminacijos situaciją, kai „Ignitis” su savo aukšta kaina buvo išmesta neva tam, kad atpigtų elektros kaina. Tai vėlgi konkurencijos teisės aktų pažeidimas, tačiau vėlgi – nė vien tarnyba to netiria. O už algoritmą atsakingos dvi institucijos. Tai biržos operatorius, kuris kaip ir turėtų nustatyti algoritmą, kuris subalansuotų elektros poreikį su pasiūla. Iš esmės Litgrid ir Nordpool atsakingi už algoritmo pakeitimus.
Tai kodėl Litgrid direktorius Rokas Masiulis nesuderina šio algoritmo ir kodėl tai nesulaukia vyriausybės dėmesio?
Šioje vietoje pasakyčiau taip – į galvą niekam neįlįsi. Kiekvienas žmogus, jeigu jis nespėja informacijos perskaityti, gali būti suklaidintas. O Nordpool ir Litgrid bus nepajėgus vertinti, ar tas algoritmas atitinka teisės aktams, ar ne. O konkurencijos tarnyba į tai taip pat nesikiša.
Tačiau tik jūs pastebėjote tą dalyką, kad ES reglamente nurodyta, kad pirkimo kainos turi būti vienodos toje pačioje zonoje ir tuo pačiu metu. Tačiau realiai algoritmas sudaromas pagal pardavimo kainą. Tai kodėl Energetikos ministerija to nepastebėjo?
Ne visi žmones turi suvokimą apie informacines technologijas. jeigu mes į tai žiūrime ne specialisto akimis. Tačiau jeigu elektros pirkimo kaina vienoda, tai ir pardavimo kaina visiems bus vienoda. Tačiau to, kad elektros pirkimo kaina su pardavimo gali neturėti nieko bendro, to žmogus gali ir nesuvokti. O pirkimo kainą galima padaryti paskaičiavus pirkimo kainos vidurkį, kurią paskaičiuoja pagal tai, kiek kas pasiūlė, ir visiems sumoki tiek, kiek paprašė pardavėjas. Ir šioje vietoje, norint sudaryti konkurenciją, turi dalyvauti ir tų pačių švedų kainų pasiūlymai. Tik jų kainos turi būti jų pasiūlytos, o ne tos, kurias nustato vietiniai gamintojai. Vietiniai gamintojai jau parodė savo požiūrį – jiems ant visos likusios Lietuvos, panašu, yra nusispjauti. Todėl šioje vietoje galiu pereiti prie kito klausimo – visuomeninio tiekimo kainos. Mano pasiūlymas buvo toks, kad bent kas mėnesį rungtųsi bent trys dalyviai ir siūlytų mažesnę kainą. Tikslas – nustatyti, kokia iš tikrųjų rinkos kaina, nes besinaudojančių visuomeninio tiekimo paslaugomis yra daug, ir daug kad norėtų jiems tiekti elektrą. Kiek suprantu, VEKRT turėtų ginti vartotojų teises ir žiūrėti, kad nebūtų spekuliuojama. Tačiau iš VERT gavau tokį atsakymą – jis derasi su „Ingičiu”, kaip pirkti elektrą iš atsinaujinančių šaltinių, ir kaip sumažinti kainą. Tačiau „Ignitis” paleido nuomai savo vėjo jėgaines, kurių kainodara yra susieta su biržos kaina minus 20 proc. Todėl „Ingičiui” naudinga palaikyti aukštą kainą, kurią jis gali įtakoti tam, kad už jėgainių nuomą jis pasiimtų kuo didesnę kainą. Neseniai vienas draugas, norintis statyti vėjo jėgainę, manęs klausė : „gal tu žinai, kodėl Ignitis man siūlo po 20 centų už kwh, kai realiai buvo gaunama už elektrą po 5-7 centus. Su tokia kaina jėgainė atsipirktų per dvejus metus. tai rodo, kad vyksta „Igničio” konkurentų įsigijimas tam, kad palaikyti aukštą kainą.

Facebook komentarai
});}(jQuery));