Dėl triusikų ir viso kito turto nusavinimo Lietuvoje
Dėl triusikų ir viso kito turto nusavinimo Lietuvoje
|
Gautieji
|
x |
|
11:50 (prieš 36 minutes)
|
 |
||
|
||||
Gerbiamoji Viktorija Fetaimia,
Su Jūsų 2019-11-06, 2019-11-06, 2019-11-07, 2019-11-08, 2019-11-11, 2019-11-19, 2019-11-25 ir 2019-11-29 kreipimaisis, gautais Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, ir Jūsų pateikta informacija bei reškiama nuomone, yra susipažinta.
Norime dar kartą pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taigi jokia kita valstybės valdžios institucija negali vykdyti teisingumo.
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Konstitucijos109 straipsnio 2 dalis, 114 straipsnio 1 dalis).
Respublikos Prezidentas dalyvauja formuojant teisminę valdžią, tačiau, įgyvendindamas Konstitucija bei įstatymais jam suteiktus įgaliojimus, negali daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas, juo labiau ‒ nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas. Teismų sprendimų vertinimai būtų juos atlikusios valstybės valdžios institucijos ar pareigūno įgaliojimų viršijimas ir akivaizdus Konstitucijoje įtvirtintų teismų ir teisėjų nepriklausomumo bei valstybės valdžios padalijimo principų pažeidimas.
Tik aukštesnės instancijos teismai gali ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors teismų nagrinėtoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Jokiai kitai institucijai nėra suteikti tokie įgaliojimai.
Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsižvelgdami į Jūsų kreipimusis, taip pat norime pastebėti, kad teisėją atleisti ar pašalinti iš pareigų galima tik Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucijos 115 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada teisėjai įstatymo nustatyta tvarka yra atleidžiami iš pareigų: 1) savo noru; 2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukę įstatyme nustatyto pensinio amžiaus; 3) dėl sveikatos būklės; 4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą; 5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; 6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
Teisėjų atsakomybės ir veiklos vertinimo klausimus sprendžia teismų savivaldos institucijos. Kaip Jūs žinote, Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus sprendžia Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Pagal Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalį siūlyti iškelti teisėjui drausmės bylą turi teisę Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškėlus drausmės bylą teisėjui, ji perduodama nagrinėti Teisėjų garbės teismui, kuris išnagrinėjęs drausmės bylą ir nustatęs pagrindą drausminei atsakomybei kilti, gali ne tik paskirti drausminę nuobaudą, bet ir siūlyti Respublikos Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų. Pažymėtina, kad už teisėjo vardo pažeminimą teisėjas gali būti atleidžiamas tik išimtiniais atvejais, esant akivaizdiems, nedviprasmiškiems ir objektyviems įrodymams apie teisėjo padarytus Teisėjų etikos kodekso pažeidimus. Be to, teisėjas iš pareigų gali būti atleistas tik tuomet, jei būtent taip griežtai teisėjo pažeidimą įvertintų Teisėjų taryba.
Taigi, Jūs turite teisę Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui (teisėjams), kuris (kurie), Jūsų nuomone, pažeidė teisėjams keliamus etikos ir drausmės reikalavimus.
Pagarbiai
Aurelija TREPŠIENĖ
Asmenų aptarnavimo
skyriaus specialistė
Tel. (8 706) 64 154
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija
S. Daukanto a. 3, LT-01122 Vilnius
