Dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninės Ir gydytojo Jurgio Šurkaus darbo su ligoniais metodikos
LR Sveikatos apsaugos ministerijai
Dėl Rokiškio psichiatrijos ligoninės Ir gydytojo Jurgio Šurkaus darbo su ligoniais metodikos.
Aurelija Jukonytė, gyvenanti Kirdeikiuose, Utenos rajone ir kurios sūnus Giedrius Puodžiukynas yra priverstinai gydomas šioje įstaigoje, ieško teisingumo ir prašo išnagrinėti šį skundą.
S K U N D A S
Utena, 2020.05.08
Mano sūnus Giedrius Puodžiukynas nuo 2019 m liepos vidurio iki dabar yra laikomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Spalio 1d. Vilniuje įvyko teismas jam nedalyvaujant, o nutartis buvo tokia: nepakaltinamas, priverstinai gydyti stacionare, paliekant teisę gydytojui nuspręsti gydymo trukmę.G. Puodžiukyno padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiam admin.pažeidimui – susistumdymas viešoje vietoje neblaiviam stovyje.
Pusę metų Giedriui iš gydytojo pusės nebuvo jokių nusiskundimų. Kelis kartus gydantis gydytojas Jurgis Šurkus buvo susitikime kartu su mano sūnumi ir kartojo, jog Giedrius yra visai kitas žmogus ir kad viskas yra gerai…”, bet per teismą, kuris pakartotinai įvyko Rokiškyje 2020 kovo 20d, staiga atsiranda gydytojų – jie neįvardinami teismo metu- bei paties J.Šurkaus nutarimas, kad Giedrius yra ne toks, kokio jie pageidautų po 9 mėn. vaistų vartojimo ir absoliutaus nuasmeninimo per šį laikotarpį.Anot jų –Giedrių kankina haliucinacijos – jis piešia, taip save išreikšdamas, ir jis nepripažįsta savo nusikaltimo – bet tai yra normalu, jei su juo nedirbo psichologas. Ar gali psichologiškai silpnas žmogus, kuris visada gyveno atskirtyje, suvokti save kaip organizuotos visuomenės ląstelę ir dar su išvystytu atsakomybės jausmu? Be psichologo darbo su juo – tikrai ne.
Aš aiškinausi, kaip vyksta gydytojų konsiliumas: sėdi visi, ir tada atvedamas vargšas pacientas… Normaliam žmogui tai būtų stresas, o čia – žmonės su pašlijusia psichine sveikata. Tokius žmones turėtų įvertinti keli gydytojai tet”a’tet, stengiantis žmogų greičiau grąžinti į šeimą, kad šis greičiau galėtų reabilituotis. O gal ir nebuvo jokio konsiliumo?..Gal Šurkus parašė, o kiti tik pasirašė?… Kyla klausimas, kodėl nebuvo psichologo parašytos charakteristikos, jei jis su juo užsiiminėjo visus 9 mėnesius? Kodėl yra tik vadovėlinis aprašas išorinių pastebėjimų, kuriuos galima ir sufantazuoti, jei Šurkus nori “atkeršyti” už tai, kad kažkas – t.y. aš, Giedriaus mama, – išdrįsau jam pasakyti keletą pastabų, tokių kaip antai: kad reikia padėti mesti rūkyti Giedriui – ir perdaviau per siuntų priėmimą – čiulpiamas tabletes, priskiriamas maisto papildų kategorijai – tai jos taip ir guli kažkur nenaudojamos, mat maisto papidų NEGALIMA vartoti ligoniams, nes taip yra nuspręsta gydančių gydytojų.
Kyla klausimas: kodėl??? Ar tai maistas šia yra toks puikus, kad gali aprūpinti organizmą visais mineralais ir vitaminais? Ar jie gauna pakankamai vaisių ir daržovių, žuvies ir neperdirbtos mėsos? Giedrius pasakoja, kad maistas yra prastas, be daržovių, ir kad pastoviai jaučia alkio jausmą. O aptarnaujantis personalas skaniai pietauja šalia
esančioje privačioje valgykloje-parduotuvėje, į kurią suplaukia išanstiniai apmokėjimai už prekes tų pacientų artimųjų, kurie negali atsiųsti dėžių su maisto produktais.Į parduotuvę ligonius veda tik kartą per savaitę, ir perka jie tik sausą maistą..dėl žinomų
priežasčių.
- Šurkus,paskyręs Giedriui “modernų gydymą” tabletėmis,tikriausiai neperskaitė įspėjimų apie šalutinius poveikius, nes mano sūnui galvoje atsivėrė žaizdos, bet jis, gydantis gydytojas, net nepasidomėjo tuo. Tik kai aš jam paskambinau ir pasakiau apie tai, tai reakcija buvo tokia: VIENĄ kartą atėjo sanitarė ir patepė kažkuo, kaip sake mano sūnus, bet daugiau juo niekas nesidomėjo.
Šioje ligoninėje yra 16 administracijos darbuotojų su labai įdomiais pareigybių įvardijimais, pagal kuriuos, atrodo, visi pacientai turėtų būti prižiūrėti ir apglostyti.
Tačiau: yra pareigybės, bet nėra žmonių, kurie myli savo pacientus ir tikrai nori jiems padėti.
Nenuostabu, kad iš šia paleisti žmonės atrodo kaip paleisti iš Osvencimo: perbalę, sukritę su tamsiomis akiduobėmis. Tokius mačiau du kartus ir net sustojau, kad geriau pamatyti. Abu kartus jie stovėjo prie gatvės, matyt, laukė, kol atvyks paimti…
Ši ligoninė – tai GĖDA DEMOKRATINEI LIETUVAI. O gal kas nors suinteresuotas, kad vieną dieną Europos komisija paskelbtų pasauliui, kad Lietuva neatitinka demokratijos kritrijų?
Ar kada nors buvo darytas nuoseklus patikrinimas šioje ligoninėje? Ar jūs žinote, kokio dydžio artimieji siunčia siuntinius su maistu? Iki karantino savo akimis mačiau ir stebėjausi. Ar žinote, kad čia niekada neprisiskambinsi socialinei darbuotojai, nors skambinsi n kartų bet kokiu įmanomu laiku ? Ar žinote, kad mamos uogienės yra nepraleidžiamos, nes jos ne parduotuvinės, bet be jokių apribojimų galima perduoti cigaretes, nors pagal vidaus įstatymą , rūkyti ligoninės patalpose yra džraudžiama. J. Šurkus, kuris būktai yra dydantis gydytojas, vietoje mano perduotų čiulpiamų tablečių nuo rūkymo pažadęjo išrašyti Giedriui pleistrą nuo rūkymo, už kurį aš nuoširdžiai padėkojau, tačiau viskas ir baigėsi tik pažadu. Manau, kad tai yra dėl to, kad Šurkus pats rūko ir puikiai žino, kad rūkantis psichinis ligonis yra lengviau paveikiamas.
Gal jau atėjo laikas įstatymui, jog gydantis psichiatras pats NEGALI RŪKYTI ir vartoti alkoholio? Ir kad tokio tipo ligoninėse pirmiausia būtų gydomi tokie blogi įpročiai kaip rūkymas ir alkoholizmas!?
Tokių kaip mano sūnus Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra 400. Aš nesuprantu vieno:
jei tai yra ligoninė, kur žmogų farširuoja medikamentais, kad jis būtų ramus, tai kam reikalinga visa ARMIJA apsauginių, kurie kelia įtampą ne tik ten gyvenatiems, bet ir mums, atvykstantiems retsykiais jų aplankyti. Atsidaro Apsaugos durys ir matai, kaip sėdi ten koks tuzinas vyrų-moterų ir visi kažkuo užimti: tai su telefonu žaidžia, tai kažką
Skaitinėja…Jooo, gera darbo vieta. Deficinė ir „paklausi“: moka kaip už darbą pasunkintomis sąlygomis, bet ištikrųjų – vienas malonumas nieko neveikti. Na, patikrini siuntinius, kažką išmeti… na, palydi ką nors…Bet ko norėti iš apsauginių – jie gi sraigteliai šioje sistemoje – jei ir pats įstaigos vadovas – buvau pas ji prieš naujus metus – visiškai abejingai reaguoja ne tik į lankytoją, bet ir į personalo darbą, kai aš pasakojau apie sūnų ir problemą, jis manęs net nesiklausė, nes viena ranka varinėjo pelę, ir visas jo dėmesys buvo nukreiptas į monitorių – taigi galiu daryti prielaidą, kad jis tiesiog žaidė kažkokį žaidimą, ir aš jam buvau neįdomi. Paskutinius žodžius jis man pasakė pakeltu tonu, kaip nekantraujantis dėl to, kad jį patrukdžiau. Ten nėra vadovo, kuris pasirūpintų, kad tas priverstinis gydymas NORS TRUPINĖLĮ NAUDOS atneštų tiems dar gyviems žmonėms, kurie kamuojasi ligoninės koridoriuose dėl asoliutaus neužimtumo; BE KAPELIONO SKAITYMŲ IR DISKUSIJŲ moralės ir dvasingumo klausimais. Su meile, žinoma. Be psichologo pravedamų terapinės meditacijos mokymo – ir , galų gale – su džiaugsmu, kad pavyko pasiekti norimų rezultatų… su meile, žinoma.
O tie teismai! Kam reikalingas teismas papildomai, jei jis nieko naujo nepasako, nei parašyta Šurkaus pažyma?..O kiek kainuoja valstybei toks teismas, kuris nieko negina ir niekuo nekaltina? Tik mokami dideli pinigai pseudo advokatui, gynėjui ir pačiam teismui.
Pakeiskite šį nevykusį 405 str.iš baudžiamojo kodekso, kas liečia priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje, ir viskas bus aiškiau ir paprasčiau, ir pinigų liks geresniam maistui pacientams.
Šita ligoninė galėtų būti tikrai ta įstaiga, kuri ne žlugdytų, bet tikrai kažką gydytų.
Tam reikia reformos, ir nebūtinai ten kalinti silpnos psichikos žmogų metų metus tik dėl to, kad jo motina neįtiko gydančiam gydytojui, galiu net daryti prielaidą, kad tas gydantis
gydytojas tikėjosi gauti kyšį, bet suprato, kad negaus…
Aš reikalauju – jei neužtenka pokalbio- pravesti konsiliumą pakartotinai su mano dalyvavimu , kur aš galiu išanksto pasakyti, kad jam namuose bus geriau, nei toje Jūsų ligoninėje.
Toks gydymas, kada žmogus neturi sąlyčio su gamta, su mylinčiais jį žmonėmis, bet paremtas tik pasityčiojimu iš jo pastangų įtikti gydytojui, yra nieko vertas.
Reikalauju paleisti Giedrių Puodžiukyną namo mano atsakomybėje.
O pravesti generalinę patikrą šioje įstaigoje ir pakeisti daug ką sistemoje yra jūsų tiesioginė atsakomybė.
Ir gal jau atėjo metas sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus, iš kurių visi šia gyvena gerai, išskyrus pačius ligonius.
Šis skundas yra panašus į žurnalistinį tyrimą, tai aš jš ir patalpinsiu kur nors.
Pagarbiai
