„Celofanas” dėl noro dalyvauti Seimo rinkimuose jau du metai metai pudomas kalėjime
LL laikrastis 22 729x1024 2
„Celofanas” pagal sufabrikuotą bylą jau antri metai pudomas kalėjime
Aurimas Drižius
Lietuvos aukščiausias teismas tik spalio 14 d. ims nagrinėti Antano Kandaro („Celofano”) ir jo draugo Pauliaus Boreikos skundus.
Kaip žinia, Lietuvos apeliacinis teismas sausio mėnesį pasiuntė į kalėjimą „Celofaną” po to, kai jis įkūrė politinę partiją „Mes Lietuva”, ketindamas dalyvauti Seimo rinkimuose. Tačiau Lietuvą valdantis režimas to neleido – partiją registruoti buvo atsisakyta, o pats Antanas Kandrotas atsidūrė kalėjime.
Tiesa, šį kartą byla buvo visiška klastotė – prokuratūrai buvo duota užduotis žutbūt „pasodinti” A.Kandrotą, nes politiniam elitui atrodė, kad jis gali surinkti daug rinkėjų balsų. Byla sufabrikuota primityviai – prokuratūra pamatė, kad A.Kandroto įsteigtos įmonės atliko paslaugas tokio kauniečio Pauliaus Boreikos įmonei. Tada bylą sufabrikavo P. Boreikai, ir prie jo „prikabino” ir A. Kandrotą. Neva tos sąskaitos, kurios buvo išrašytos Boreikos įmonei, buvo „fiktyvios”, „jokių paslaugų už jas nebuvo suteikta”.
Kas tai nustatė, kad paslaugos nebuvo suteiktos? Niekas, tai tiesiog prokurorų nuomonė. Tą nuomonę pakartojo ir apeliacinio teismo teisėjos, kurios net nebandė patikrinti, ar ta jų nuomonė yra pagrįsta faktais.
Teisėjos rėmėsi ekspertizės išvada, kad neva ūkinės operacijos nėra įvykusios. Tiesa, viena smulkmena – pačioje užduotyje dėl UAB „Maerus” buhalterijos buvo pažymėta, kad ūkinė operacija yra neįvykusi ir tyrimą atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe. Kitaip sakant, FNTT iš karto nurodė, kokia turi būti ekspertizės išvada. Todėl akivaizdu, kad kai klastotė, tuo labiau, kad kita išvada nurodė priešingą išvadą.
Tuo labiau teismas žinojo, kad prokuratūra klastoja bylas „Celofanui”, tai yra vykdo kažkieno užsakymą. Tačiau prokurorai kaip įpratę bandė įtariamuosius dar ir pareketuoti – reikalavo iš jų kyšių, priešingu atveju grasino pasodinti į kalėjimą. Tačiau likimo ironija, kad STT kaip tik tuo metu sekė minėtus prokurorus visai kitose bylose, įtardama juos kyšininkavimu, ir įrašė pokalbius, kad „Boreiką reikia paspausti”, kad tas spaudžiamas sumokėtų kyšius, arba priduotų Celofaną.
STT ikiteisminio tyrimo duomenys:
Pats P.Boreika, nors niekada neturėjęs problemų su teisėsauga, buvo iš karto uždarytas į kalėjimą, ir ten praleido pusę metų. Dabar „apeliacinis teismas” nusprendė, kad „kiek jis sėdėjo, tiek ir kaltas”.
Mat lietuviški teismai niekada nedaro klaidų ar nusikaltimų prieš žmones, o jeigu net įrodai į gyvenimo pabaigą, kad esi nekaltas, tai teismas tau pasakys taip : „Kiek sėdėjai, tiek ir kaltas”. Kad nereikėtų atsakyti už savo nusikaltimus.
„LAT sprendimas dėl mūsų skundų bus paskelbtas tik lapkričio 26 d., – redakcijai sakė D.Boreika. Jam keistai atrodo, kad kartu su „Celofano” bylos nagrinėjimu prasideda ir jiems bylas sufabrikavusių prokurorų teismas. Tai yra aukos bus teisiamos tuo pačiu metu, kaip ir jų budeliai. Prokuroro Puzino ir jo draugelio teismas Kauno apygardos teisme prasideda spalio 9 d. Įdomi detalė, kad kartui su prokurorų gauja įtariamuoju patrauktas ir buvęs Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius.
„Man tai labai keista, nors aš jau seniai nieko nebesitikiu iš Lietuvos teisingumo sistemos, – sakė P.Boreika, – du kartus LAT jau patenkino mūsų skundus ir gražino bylą nagrinėti iš naujo. Tačiau žemesnės instancijos teismas vėl mus nuteisdavo. Man labai keista, kad žemesnės instancijos teismas panaikina Lietuvos aukščiausiojo teismo išplėstinės kolegijos nutartį. Dar didesnis absurdas, kad teisiamas prokuroras Puzinas, pagal kurio suklastotą bylą Kandtotas jau antri metai sėdi kalėjime”.
A.Kandrotas sėdi kalėjime nuo sausio 15 d. Jis buvo nuteistas apeliacinio teismo dviem metams kalėjimo, iš kurių 14 mėnesių jau atsėdėjo, LAT nurodžius, kad byla yra klastotė. Tačiau apeliacinis teismas panaikino LAT nutartį ir vėl pasiuntė „Celofaną” į kalėjimą. Bendrai paskaičiavus, jis jau 22 mėnesius sėdi kalėjime, o skundas dėl neteisėto nuteisimo bus nagrinėjamas tada, kai jis jau bus atlikęs bausmę.
Kaip įmanoma tokai nesąmonė? Ir kaip dabar aukščiausias teismas gali paskelbti, kad žmogus nekaltas? Nes jis jau atliko bausmę? Teismai visada žiūri savo šeimininkų nurodymų ir niekada nešteisina žmogaus, kuris jau buvo įkalintas. Pvz., Neringa Venckienė buvo nuteista kalėti devynis mėnesius ir šešias dienas – būtent tiek, kiek ji praleido įkalinimo įstaigoje.
Kitas dalykas, kad „teismai” niekada anksčiau laiko neišleidžia iš kalėjimų žmonių, kurie neprisipažįsta padarę ką nors negero.
„Jeigu Kandrotas atsėdėjo jau tris ketrirtąsias paskirto laisvė atėmimo, tai bausmė jam jau turėtų baigtis, – mano P.Boreika, – tačiau aš manau, kad „Celofaną” jie paleis tik po Seimo rinkimų”. A.Kandrotas iki šiol laikomas Vilniaus kalėjime, iš kurio negali būti išleistas namo savaitgaliais, nors ir augina du neįgalius vaikus.
„Kai aš buvau nuteistas, tai mane irgi laikė iki paskutinės dienos, anksčiau laiko nepaleido, – pasakojo P.Boreika, – teisėjai daro ką nori. Tiesa, vilties dar įkvepia tai, kad skundą aukščiausiame teisme nagrinės nauji teisėjai, tik neseniai paskirti į šias pareigas. Tačiau galvoju, kad sprendimas priklausys ir nuo to, kas laimės Seimo rinkimai. Jeigu laimės konservatoriai, manau, kad viskas liks kaip buvę, tačiau nemanau, kad jie turi nors minimalius šansus”.
Beje, itin ironiška, kad tą pačią baudžiamąją bylą „Celofanui” ir P.Boreikai Lietuvos Aukščiausias teismas (LAT) jau du kartus buvo gražinęs nagrinėti iš naujo, nurodęs, kad bylos išnagrinėtos netinkamai.
LAT taip pat atkreipė dėmesį, kad bylą jiems sufabrikavo šališki prokurorai, tačiau apeliacinis teismas į tai nekreipė jokio dėmesio.
2023 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje A. Kandrotas buvo nuteistas už tai, kad padėjo kitam asmeniui apgaulingai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pasisavinti šios įmonės lėšas. LAT grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. LAT nurodė, kad neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus.
Pats Paulius Boreika nurodė, kad apeliacinis teismas rėmėsi specialiai užsakytos vadinamos ekspertizės išvada : „prokuratūra nurodo, kad jokios veiklos mano įmonė nevykdė. Tačiau iš ko aš tada gyvenau? Galiausiai administracinis teismas pripažino, kad veikla buvo vykdoma, ir VMI pretenzijas atmetė. Tačiau apeliaciniam teismui tai jau nebuvo įdomu. Teismas pripažino, kad mano atžvilgiu buvo vykdomi nusikaltimai, tačiau teismas dėl to nieko nepasisakė. Teismas 99 proc. laiko skyrė Antanui Kandrotui. Tačiau jeigu jį nuteisė, tai ir mane turėjo nuteisti.
Tačiau iš kur teismas žino, kad neva paslaugos nebuvo vykdomos? Kaip jie tai nustatė?
Teisėjai to nežino, tačiau padaro tokią prielaidą ir tada parašo nuosprendį. Visas nuosprendis pagrįstas prielaidomis.
Teismas siunčia žmones į kalėjimą pagal savo nuomonę, kad jie blogi?
Taip.
Kiek žinau, byloje yra dvi ekspertizės dėl atliktų darbų, ir jų išvados priešingos. Kodėl teismas nesiaiškino, kuri iš šių išvadų yra klastotė? Viena iš ekspertizių yra klastotė?
Nes vienoje iš ekspertizių buvo nurodyta, kokia turi būti jos išvada, ir ja teismas ir vadovavosi. Bylai vadovavo prokuroras Donatas Puzinas, kuris net teismo metu neslėpė, kad buvo veikiamas trečiųjų jėgų. Su STT pareigūnu, kuris sekė prokurorus, aš kalbėjau tris valandas ir jis patvirtino : taip, jie nustatė, kad Puzinas darė įtaką, reikalavo kyšio iš manęs, ir dirbo siekdamas su manimi susidoroti. STT sako, kad tai tik finansinis prokuroro intereso, ir teisme paaiškės daugiau įmonių, kuriuos tie prokurorai reketavo.
Išvados priešingos, todėl mes viso proceso metu prašėme trečios nepriklausomos išvados ir ekspertizės. Nes jeigu teismas nori nustatyti tiesą, ir turi dvi skirrtingas išvadas, tai teisybės vardan turėtų užsakyti dar vieną ekspertizę.
Tai kiek suprantu, kad jūs patekote į tą mėsmalę tik dėl „Celofano” – prokuratūrai reikėjo jį pasodinti?
100 proc. Visos tos bylos sufabrikuotos tik dėl jo. Jeigu nebūtu „Celofano”, tai nebūtų jokių bylų ir man. Jį reikėjo smaugti, todėl prikabino ir mane. Baisūs dalykai – nieko blogo nepadaręs pusę metų sėdėjau kalėjime, o dabar man policija sako, kad to nebuvo. Bus dar juoko, jeigu mane vėl į kalėjimą išvež.
Dėl to nuo pat ikiteisminio tyrimo stadijos šioje byloje yra dvi išvados dėl UAB „Maerus“ ūkinės finansinės veiklos, kuriose specialisčių daromos išvados tais pačiais klausimais kardinaliai skiriasi.
Abi minėtas išvadas pateikusios specialistės – Rasa Rimkienė ir A. Blau – buvo apklaustos teisiamajame posėdyje, jos patvirtino savo išvadas ir atsakė j teismo bei proceso dalyvių joms užduotus klausimus.
Specialistė R. Rimkienė teisme nurodė, kad UAB „Maerus“ apskaitos dokumentų nepakanka šiuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo konstatavimui, nors ir nenurodė nei kokie, jos nuomone, turėtų būti papildomi dokumentai, nei kokie teisės aktai tų papildomų dokumentų būtinumą reglamentuoja. Tuo tarpu specialistė A. Blau davė priešingą išvadą, t. y., kad apskaitos dokumentų pilnai pakanka konstatavimui, jog šiuose dokumentuose įvardintos ūkinės operacijos realiai įvyko, o jokie galiojantys teisės aktai nenumato jokių papildomų dokumentų būtinybės.
Pažymėtina, kad konsultacinę išvadą pateikusi specialistė A. Blau nuo 1995 metų iki 2002 metų dirbo vyriausiosios revizorės pareigose Revizijų departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Kauno skyriuje, o nuo 2003 metų iki 2012 metų – FNTT Kauno vyriausiosios specialistės pareigose.
Taigi A. Blau kvalifikacija ir kompetencija nėra žemesnė, nei kitą išvadą šioje byloje pateikusios buvusios jos bendradarbės FNTT specialistės. Blau atkreipė dėmesį, kad jau pačioje užduotyje dėl „Maerus” buhalterijos būna pažymėta, kad ūkinė operacija yra neįvykusi ir tyrimą atliekanti specialistė privalo vadovautis tokia jai nurodyta aplinkybe.
