Aukščiausiame teisme neliko nė vieno teisėjo, nepadariusio sunkaus nusikaltimo

Aurimas Drižius
Jau daugiau nei dešimt metų esu persekiojamas nusikalstamos taip vadinamų Vilniaus miesto apylinkės, apygardos ir aukščiausiojo teismo organizuotos teisėjų grupuotės už visiškai teisėtą veiklą – žurnalistiką, teisėjams ją pripažinus nusikalstama veikla.
Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas, todėl kreipiuosi į prokuratūrą ir LrR prezidentą ir reikalauju pradėti ikiteisminį tyrimą ne tik pagal BK straipsnį Piktnaudžiavimas, tačiau ir pagal BK 25 str. Bendrininkavimo formos ( Bendrininkavimo formos yra bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas).
Suprantu, kad tiek prokuratūra, tiek ir Gitanas Nausėda yra šios gaujos bendrininkai, todėl nieko iš jų nesitikiu. Tikslas – parodyti, kad jie veikia vienoje organizuotoje nusikalstamoje gaujoje, kuri jau 30 metų valdo šitą nelaimingą šalį. Jeigu kas nors mano, kad kažkas pasikeis, kai į anapilį iškeliaus šios gaujos patriarchas Vytautas Landsbergis, tai turiu nuvilti – gaują toliau valdys ir žudys, jeigu mes jos nepasodins.
Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.
Šios organizuotos gaujos nariai : naujai paskirta Lietuvos aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Juodkaitė-Granskienė savo raštu (pridedamas) man nurodė, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas. Tokiu būdu Juodkaitė – Granskienė ne tik piktnaudžiavo tarnyba, tačiau ir suklastojo dokumentą ir neatliko savo tarnybos pareigų.
Juodkaitė-Granksienė manu nurodė, kad LR Konstitucija, ant kurios uždėję savo ranką prisiekia ją saugoti šitie išgamos, nėra joks „reikšmingas teisinis dokumentas”. Todėl jo ir paisyti nereikia, o nuteisti žmonės už teisėtą veiklą – tos pačios mafijinės teismų sistemos kritiką – yra visiškai teisėta. Nors LR Konstitucija kategoriškai draudžia cenzūrą, tačiau teismai ją laisvai taiko, teisia ir nuteisia nekaltus žmones, o paskui sako, kad Konstitucija yra nereikšmingas teisinis dokumentas.
Žinoma, kad nuteisti žmones už teisėtą veiklą yra BK numatytas nusikaltimas piktnaudžiavimas ir tarnybos pareigų neatlikimas, tačiau ši mafija yra visiškai užvaldžiusi visą „teisinę sistemą”, todėl tikėtis ko nors prie šio seimo tikrai nerealu. Tačiau aš laukiu jau beveik penkiolika metų, kad kas nors bandytų sutvarkyti šitą banditų knibždėlyną Lietuvos aukščiausiame teisme.
Pirminykė vienu rašteliu išsprendė keturis mano skundus – visuose „baudžiakuose” buvau nuteistas už teisėtą veiklą, teismų sistemai ją kriminalizavus ir pritaikius cenzūrą. Todėl prašau pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl teisėjos Juodkaitės-Grabskienės.
Prieš tai kitas LAT teisėjas, pavaduojantis pirmininką Alvydas Pikelis raštu mane informavo, kad nuo šiol žmonių įkalinimas už teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje yra legalus, nes Konstitucijos reikalavimai nėra „rimti teisiniai argumentai”.
Žinoma, kad toks Pikelio raštas geriausiai iliustruoja „teisinę valstybę”. Nors LR teisėjai prisiekia tarnauti ir vykdyti LR Konstituciją, tačiau paskui daro bet kokius nusikaltimus, o pačią Konstituciją vadina „nereikšmingu teisiniu dokumentu”. Nors Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad „negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai”, tačiau taip vadinami teismai juokiasi iš pagrindinio LR teisės dokumento ir vadina „nereikšmingu”.
Pasirašęs tokią nesąmonę teisėjas Pikelis turėtų būti nedelsiant nušalintas nuo pareigų ir teisiamas už piktnaudžiavimą, tačiau LR politinė ir teisinė sistemos niekada to nepadarys, nes politinei sistemai reikia „teisinės sistemos” priedangos arba žmonių kalba, „stogo” savo pačių nusikaltimams pridengti. Žinoma, tik laiko klausimas, kada šios mafijinės sistemos bus teisiamos.
Teisėjas Pikelis pasisakė ir dėl mano prašymo esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūrą, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždraustas Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, tai teisėjas Pikelis nurodė, kad Konstitucija nėra „naujas reikšmingas teisinis argumentas dėl netinkamai taikomų teisės aktų”. Žinoma, kad tokia teisėjo Pikelio nuomonė yra nusikaltimas, kurį labai aiškiai nurodo baudžiamasis kodeksas – tai yra piktnaudžiavimas.
Dar prieš tai dar kitas LAT teisėjas Olegas Fedosiukas mane raštu informavo, kad Lietuvos įstatymai ir Konstitucija mano kukliam asmeniui negalioja, ir kad mane galima teisėti, įkalinti ir bausti už visiškai teisėtą veiklą – žurnaistiką.
Tai yra O.Fedosiukas nurodė, kad : „.. pakartotinai gautas Jūsų prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą Jus išteisinti. Pažymime, kad šios baudžiamosios bylos atnaujinimo klausimas buvo svarstytas ir Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nuspręsta bylos neatnaujinti”. Šiai kolegijai pirmininkavo toks buvęs Adamkaus patarėjas Armanas Abramavičius, kuris irgi atmetė mano skundą, nieko nepasisakęs dėl Konstitucijoje uždraustos cenzūros.
Save minėtame skunde LAT prašiau mane išteisinti, nes gauja teisėjų iš Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio kolegija baudžiamojoje byloje mane nuteisė kalėjimo bausme už teisėtą veiklą – žurnalistiką ir straipsnių rašymą. Prieš tai lygiai tą patį padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, mėgėjas vairuoti girtas.
Nurodžiau, kad teisėjų kolegija sąmoningai piktnaudžiavo teise, žinodami, kad cenzūra uždrausta Lietuvos Konstitucijos ir Visuomenės informavimo įstatymo, žinodami ir suprasdami, kad vadinamas nukentėjęs Alvydas Sadeckas duoda melagingus parodymus, vis tiek mane nuteisė kalėjimo bausme. Kreipiausi į prokuratūra dėl teisėjų nusikaltimų – piktnaudžiavimo. Prokuratūra atsisakė tirti šiuos nusikaltimus.
Beje, visi tie teisėjai veikė tiesiogine tyčia – jie puikiai žinojo, kad nuteisia mane už teisėtą veiklą, žinojo, kad cenzūra uždrausta, nes tai įrašė į nuosprendį, tačiau vis tiek mane nuteisė už teisėtą veiklą. Akivaizdu, kad minėta kolegija veikė tik tiesioginę tyčia, keršydami man už straipsnius „Laisvame laikraštyje” apie teismų korupciją ir apie tai, kad aš parašiau ne vieną straipsnį, demaskuojančius ir kritikuojančius teisėją A.Cininą, kuris Garliavos pedofilijos byloje pats sugalvojo, kad „aukos atmintis ištrinta“, ir taip padarė dar vieną nusikaltimą -piktnaudžiavimą tarnyba.
LAT skyriaus pirmininkas O.Fedosiukas man nurodė, kad mano skundą dėl minėto nuteisimo jau išnagrinėjo LAT kolegija 2016 m. Pranešu gerb. teismui, kad minėta kolegija dėl įvestos cenzūros, žurnalistikos kriminalizavimo ir t.t. nepasisakė nė pusės žodžio. Teismas nieko nepasisakė dėl to, kad LR Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas kategoriškai draudžia cenzūrą.
Vienintelis minėtos LAT kolegijos argumentas, kodėl teisti žmones už teisėtą veiklą Lietuvoje jau tapo norma: „teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Aurimui Drižiui baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas akivaizdžiai netinkamai”.
Kartoju – nė vienas teismas nieko nepasisakė dėl to, kad cenzūrą kategoriškai draudžia LR Konstitucija, aukščiausias LR teisės aktas. Ji taip pat numato, kad negalioja joks teisės aktas, priešatarujantis Konstitucijai. Akivaizdu, kad visos minėtos teismų nutartys yra prieštaraujančios Konstitucijai, taigi negaliojančios, tačiau teisėjams tai labai sunku pripažinti. Žymiai lengviau – toliau apsimesti, kad nieko neįvyko, o viskas „teisėta„.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis,,Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Cenzūra yra A.Sadecko prašymas uždrausti apie jį rašyti straipsnius, nes tokį prašymą teismas patenkino ir ją įvedė, o paskui net aštuonis kartus atmetė mano prašymus panaikinti cenzūrą.
Atkreipiu p[rokuratūros dėmesį, kad į vadinamą aukščiausiąjį teismą priimami tik teisėjai, padarę sunkius nusikaltimus ir taip įrodę savo patikimumą ir lojalumą mafijai.
Tačiau teismai sąmoningai ir tyčia ignoravo pagrindinį šalies įstatymą, nieko nepasisakydami apie cenzūrą ir jos draudimą.
Pvz., LAT teisėju labai greitai buvo paskirtas toks teisėjas A.Pažarkis, mane taip pat nuteisęs už teisėtą veiklą ir pripažinęs ją nusikalstama veikla. Po šio nuosprendžio A.Pažarskis tapo LAT teisėju.
Neverta ne priminti, kad LAT teisėju tapo ir toks buvęs gen. prokuroras Algimantas Valantinas, kuris numarino Garliavos pedofilijos ir žudynių bylą ir netgi Seime prisiekė, kad bus aklas Seimo, o ne įstatymų įrankis. Primenu, kad Valantiną į šį postą pasiūlė „gerovės” valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda.
Primenu, kad ir LAT buvusi pirmininkė Rudėnaitė man taip pat savo nutartimi išaiškino, kad Konstitucija nėra joks teisinis argumentas cenzūrai panaikinti.
Teismai daug kartų nagrinėjo šią bylą, tačiau nė karto nedrįso pasisakyti dėl šios bylos esmės – ji labai paprasta. Žurnalistika Lietuvoje dar nėra pripažinta nusikalstama veikla, o cenzūra, tai yra draudimas vertis šia veikla, yra kategoriškai uždrausta Konstitucijos. Dėl Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama, nė vienas teismas nepasisakė, sąmoningai ignoravo pagrindinį šalies įstatymą.
Nors minėti nusikaltėliai, dirbantys teismų sistemoje, dengiasi „teismų nepriklausomybe”, tačiau įstatymas nenumato jiems teisės teisti ir persekioti žmones už teisėtą veiklą. Priešingai, Teismų įstatymas numato, kad „Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų”.

Remdamasis išdėstytu, prokuratūros prašau :
Pradėti ikteisminį tyrimą pagal BK straipsnius piktnaudžiavimas, dokumento suklastojimas, tarnybos pareigų netalikimas, veikimas organizuotoje grupėje
LR SEimo Teisės ir teisėsaugos komiteto ir LR prezidento, taip pat Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos prašau inicijuoti minėtos LAT baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Granskienės, o taip pat ir kitų sunkius nusikaltimus padariusių skunde išvardintų teisėjų atleidimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Taip pat dar prašau patraukti drausminėn atsakomybėn visus LAT teisėjus, kurie jau legalizavo cenzūrą ir teisė mane už teisėtą veiklą, arba piktnaudžiavo – tai yra O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.
Teismų įstatymo 83 straipsnis. Teisėjo drausminė atsakomybė numato, kad:

Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme.
Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka:
1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;
2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą;
3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.
Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties.
Visi minėti teisėjai nesilaikė pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos, sulaužė priesaiką – todėl prašau juos atleisti iš pareigų ir patraukti atsakomybėn.
Teismų įstatymo 90 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų
Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais:
5) kai savo poelgiu pažemina teisėjo vardą;
Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Remdamasis išdėstytu, prašau LR prezidento Gitano Nausėdos nustoti pataikauti šiai mafijai ir vykdyti savo pareigas : atleisti iš pareigų, pažeminus teisėjo vardą LAT teisėjus Granskienę, O.Fedosiuką, A.Gutauską, A.Abramavičių, A.Kartanienę, Pranytę-Zalieskienę, A.Pažarskį, A. Pikelį, A.Valantiną.
Tik atsikračius šios organizuotos gaujos įmanoma, kad žmonės patikėtų teisingumo sistema LR.
Priedas – mano skundai LAT ir LAT pirmininkės Granskienės atsirašymas