Atsakomybę už tokią klastotę apsiėmė pasirašęs tos esą advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė
LIETUVOS ADVOKATŪROSADVOKATŲ T
STT, FNTT, VTEK, VK,
Nuo Viktorijos Fetaimi per el.paštą vfetaimia@yahoo.co.uk
Skundas dėl Advokatūros pirminko korupcijos
2022.01.20
2021.12.16 Lietuvos advokatūros advokatų taryba, esą išnagrinėjo medžiagą dėl advokato Dariaus Jurgučio esą kontoroje, esą esancioje adres
Nei vienas iš esą posėdžiavusios tarybos narių nėra minimas, tad jokios tarybos nebuvo, nes be vardo ir pavadės, be parašo tarybos narių sprendimai negalioja.
Atsakomybę už tokią fabrikaciją apsiėmė pasirašęs tos, esą tarybos, pirmininkas Ignas Vėgėlė, gimęs (g. 1975 m. liepos 22 d. Vilniuje) – teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, pasirašęs šį skundą, esą po tarybos nagrinėjimo, tik šiandien t.y. po 35 dienų!
Taigi, toks elgesys – yra baudžiamas keliais įstatymais:
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi galima jam iškelti bylą už šios bylos fabrikavimą.
Toliau – tapo aišku, jos yra mano nusavinto turto ne gynėjas, o skaitantis mano daiktus trofėjais atviras gruobuonis, taip facilituojantis antstoliui Ramundui Stanislauksui praleisto termino paduoti skundą nepakaltinamumą.
Aš esu mačiusi labai daug abejotinos reputacijos advokatų, bet tokio naglo dar neteko, nes jis atvirai skaito mane, t.y minėtų daiktų teisėtą savininkę, kaip pats išsireiškė tik subjetyviai vertinančia situaciją pareiškėja .
Tai – yra jau mano, kaip asmens, moters ir daugiavaikės motinos ne tik įžeidimas, bet ir, kaip žmogaus su teisėmis absoliutus nuvertinimas ir aš sieksiu, kad jis paliktų teisnio gynėjo profesiją, nes toks advokatas turi būti vadinamas “vagimi įstatymuose”.
Prašau Advokatūros dabar jau tikrai visos tarybos, FNTT, STT, VTEK ir VK tirti – tai, kad nebuvo jokios tarybos posėdžio arba pateikti kitų, to esą posėdžio, narių vardus ir pavardes bei posėdžiavimo minutes.
Dar reikalauju dėl praleisto skudo įteikimo termino, nustatyti ar Ignas Vėgėlės buvo sveikas, kad nepasirašė nuo 2021.12.16 iki 2022.01.20 net 35 dienas.
Ir prašau pratęsti skundo dėl tokio neadekvataus sprendimo padavimo terminą.
Mane šokiruoja ne – tai, kad Giedrius Buinevičius užsimanė mano labai vertingų ir geros kokybės daiktų, o – tai, kad visa Lietuvos teisinė sistema, pagal nutylėjimą, nusirito iki tokio amoralaus lygio, kad sudarė jam palankias sąlygas neatlygintinai jais mėgautis.
Sugalvojo skundo padavimo terminus ir esą, tuos terminus praleidus, jau dingo mano daiktinės absoliučios teisės Lietuvoje.
Nors Žmogaus teisių įstatymai traktuoja asmens daiktus jo absoliučia nuosavybe, Lietuvoje, kaip matosi iki šiol visi su mano skundais susiję teisėsauginikai – tai traktuoja, kaip subjektyvią realybe. O objektyvioji realybė – esą pasireiškia jų terminuose.
Taigi. Nėr tokių, kol kas, dar įstatymų niekur ir tik ydingai mąstantys ir be sąžinės operuojantys praleistais terminais teisėsaugininkai Lietuvoje apsiima tokią amoralią atsakomybę, kuri, žinoma – yra kilusi iš žemo moralinio lygio.
Manau, kad atsiras tyrėjas ir teisėjas, kuris suvoks, kad dirbtinai praleisti terminai – nėra priežastis nesugrąžinti mano aiškiai matomų ilgalaikio naudojimo daiktų. Tie daiktai reikalingi mano vaikų saugumui užtikrinti.
Tai ne aukso luitai ir ne lagaminai su grynais pinigais, o pagal mano specialų užsakymą pagaminti kaltiniai vartai su sensoriais, kad neužspaustų vaikų, lygios su meniškai integruotais akmenimis ir mano inicialais sudėtos trinkelės, pagal mano brėžinius pagaminti unikalūs raudonmedžio pažeminti laiptai, garažo durys su automatiniais sensoriais, vonios su atramomis ir pažeminti tualetai. Viso to net nėra dabar įmanoma nusipirkti ir aš tai susipirkau keliaudama po užsienius.
Iki kokio laipsnio reikia nusiristi, kad daugiavaikės motinos daiktų nesugrąžinti dėl esą praleistų terminų?
Kaip reikia save, kaip teisininkui nusivertinti, kad iš to gyventi?
Kaip galima parsiduoti už kelis eurus darant tokį absoliučiai amoralų nusikaltimą?
Tai – yra korupcija!
Teisinis korupcijos reguliavimas
· LR Baudžiamajame kodekse yra kriminalizuojamos (uždraudžiamos ir numatomos sankcijos) šios korupcijos formos: kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, piktnaudžiavimas, neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas, tarnybos pareigų neatlikimas. Už šias nusikalstamas veikas numatomos įvairios sankcijos, pavyzdžiui, – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
· LR Nacionalinėje kovos su korupcija programoje įvertinama bendra aplinka šalyje, korupcijai įtakos galintys turėti veiksniai, išskiriamos prioritetinės sritys, pristatomi tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai.
· LR Korupcijos prevencijos įstatymas (2002) reglamentuoja pagrindinius korupcijos prevencijos
· LR Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas reglamentuoja LR specialiųjų tyrimų tarnybos paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, funkcijas, tarnybos veiklos organizavimą, taip pat numato veiklos kontrolės būdus bei pareigūnų teises ir pareigas.
· LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje. Įstatymo tikslas – suderinti valstybės tarnautojų privačius ir visuomeninius interesus, užtikrinti, kad sprendimų priėmime pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, užtikrinti sprendimų nešališkumą, bei užkirsti kelią korupcijai valstybės tarnyboje.
Lietuvoje yra kelios institucijos, kurių veikla susijusi su korupcija, jos kontrole ar prevencija
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pagrindiniai šios institucijos uždaviniai – saugoti ir ginti asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdyti korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT). Jos tikslas- užtikrinti valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, tirti teisės pažeidimus finansų sistemai bei vykdyti jų prevenciją.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Ši Komisija tiria valstybės tarnautojų interesų konfliktus, nepotizmo atvejus ir kitas veiklas, kurios prieštarauja valstybės tarnautojų etikai. Taip pat rūpinasi šių veikų prevencija.
Teisėsaugos institucijos – policija, prokuratūra. Šios institucijos tiria konkrečius korupcijos atvejus, vykdo kriminalinį persekiojimą, operatyvinę veiklą.
Viešųjų pirkimų tarnyba. Ši tarnyba vykdo viešųjų pirkimų teisėtumo, efektyvumo ir skaidrumo įgyvendinimo kontrolę.
Valstybės kontrolė (VK). VK siekia efektyvaus valstybės turto valdymą, atlieka finansinį ir veiklos auditą.
Visoms šioms institucijoms – yra paduodama mano šio skundo kopija su pareiškimu pradėti tirti šį fenomeną, išmąstytą Lietuvoje paties Advokatūros pirmininko Igno Vegėlės, kai termino praleidimas skaitomas objetyvesne teise į daiktą, negu savininko absoliuti teisė.
Prašau patvirtinti gavimą,
Dėkoju
Viktorija Fetaimia
Facebook komentarai
