Atrodo, kad teisėjai vykdė sunkius nusikaltimus pagal Grybauskaitės komandą
resize 680x520 d1 3 1
Vilniaus apygardos teismui, teisėjai D.Kazlauskienei
Pareiškėjas Aurimas Drižius, llredakcija@gmail.com
2024-09-02
Dėl teisėjos D.Kazlauskienės (nuotr.) nušalinimo nuo mano skundų nagrinėjimo
Gavau pranešimą, kad mano skundą dėl bylos Nr. IBPS-V-2186053-24-1039 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutarties rašytine tvarka nagrinės teisėja Daiva Kazlauskienė.
Man tai keistai atrodo, kad tokios teisėjos nusprendžia, kad jos yra tinkamos nagrinėti mano skundus.
Nors tai akivaizdus interesų konfliktas.
Esu pateikęs įrodymus taip vadinamai prokuratūrai ir Lietuvos aukščiausiam teismui, kad teisėjos Daivos Kazlauskienės išnagrinėta vadinamoji „Garliavos pedofilijos byla” yra visiška klastotė.
Ne veltui kita šio teismo teisėja Mačionytė atsisakė leisti pasidaryti išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-17-468/2016 kopijas.
Nurodžiau, kad tokia nutartis neteisėta, ir aš manau, kad tai bandymas pridengti labai sunkius nusikaltimus, padarytus šio teismo teisėjų. Tai yra tyčinė nusikalstama veikla. Tai yra primas kartas per mano 30 metų žurnalistinę karjerą, kai teismas įslaptina jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą.
Man nesuprantamas teisėjo Mačionytės sprendimas. Jis kelia įtarimų, kad teismas slepia šios bylos dokumentus. Perskaičiau šią bylą ir įsitikinau, kad ši byla yra visiška klastotė – tai yra nors tai itin rezonansinė byla, tačiau teismas ją vis tiek suklastojo. Trys liudininkai, matę kaip buvo nužudytas teisėjas Furmanavičius, paliudijo, kad žudikų buvo du, ir žudikas nepanašus į D.Kedį. Nepaisant to, teismas „nustatė”, kad žudikas buvo tik vienas ir tai Drąsius Kedys. Dar labiau niekšiškas yra teismo sprendimas nuteisti 7 metams kalėjimo aklą žmogų Raimundą Ivanauską. Vienintelis jo kaltės įrodymas – melagingi „liudininko” Mindaugo Žalimo parodymai, kuriuos jis tyčia ir žinodamas, kad meluoja, matyt sudaręs sandėrį su prokuratūra, kad pats išbengs atsakomybės už tai, kad sumušė Baltarusijos pilietį Revinskį.
Žalimas pats prisipažino, kad melavo Ivanausko byloje tik todėl, kad išvengtų kalėjime, ir tai paliudijo žurnalistas V.Gaivenis. Liudininko V.Gaivenio parodymai teisme – prokuratūros „liudininkas” M.Žalimas melagingai liudijo tik todėl, kad išvengtų kalėjimo:
https://laisvas.info/septynis-metus-kalejime-pagal-suklastota-byla-praleides-nekaltas-zmogus-tik-juokiasi-as-visiems-jau-atleidau/
Kitaip tariant, net tokią rezonansinė byla, kai buvo nušautas teisėjas, virto visiška klastote, prokuratūrai ir teismams suklastojus bylą nekaltam žmogui, ir padėjus išvengti atsakomybės tikriesiems žudikams.
Akivaizdu, kad teisėjai jaučia baimę už tai, kad tie nusikaltimai bus atskleisti, ir jiems teks už tai atsakyti. Kaip žinia, Raimundą Ivanauską tyčia, žinodama, kad jis nekaltas, ir teisiamas tik pagal melagingus Žalimo parodymus, nuteisė Daivos Kazlauskienės pirmininkaujama teisėjų kolegija. Ji nustatė, kad „nenustatė melagingų Žalimo parodymų”. Kaip ji tai nustatė, kaip visiems melas buvo akivaizdus, tezino tik kazlauskienės
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/visa-lietuva-sukretusiu-kauno-zudyniu-byla-vel-teisesaugos-akiratyje-84285669
Būtent todėl Mačionytė ir uždraudė daryti šios bylos kopijas. tačiau ta nesustabdys šios bylos atnaujinimo ir ištyrimo. Kita vertus, man akivaizdu, kad teisėjai šioje byloje vykdė aukščiausios tuometinės valdžios – tai yra prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymus. Nes D. Grybauskaitė labai aktyviai kišosi į šią bylą ir tai yra pagrįsta daugybe liudininkų ir dokumentų.
Dar juokingiau, kad visi „teisėjai” nuolankiai vykdė visas Grybauskaitės komandas.
Pvz., buvusi Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė Čikagos teisme, nagrinėjant jos ekstradicijos bylą, paliudijo, kad pas ją atėjo jos viršininkas, tuometis Kauno apygardos teismo pirmininkas N.Meilutis, ir nurodė jai rašyti pareiškimą išeiti iš darbo, nes taip jam nurodė Grybauskaitės prezidentūra
Skandalingi Neringos Venckienės parodymai Čikagos teisme – Dalia Grybauskaitė telefonu reikalavo atstatydinti mane iš teisėjos pareigų, kiti teisėjai mano vardu nagrinėjo bylas…
Milinis VDU
Neringos Venckienės parodymai Čikagos teisme
Redakcija gavo Neringos Venckienės pareiškimą Čikagos teismui, kuriame liepos 12 d. buvo sprendžiamas jos likimas
Tekstas kol kas pateikiamas oroginalo kalba, t.y. anglų, tačiau greitai tikimės jį išversti į lietuvių kalbą
Aš, Neringa Venckienė, prisiekusi sakyti tiesą, pareiškiu, kad :
Mano vardas Neringa Venckienė, aš Lietuvos politikė ir Lietuvos teisėja, politinės partijos “Drąsos kelias” atstovė Lietuvos parlamente.
“Drąsos kelias” buvo įkurtas 2012 m. kaip atsakas į politinę korupciją ir atstovauja demokratinius interesus ir skaidrios valdžios tarp kitų idealų.
Mano šeima ir aš sukūrėm šią partiją, ir 2012 m. ji laimėjo septynias vietas parlamente, ar buvau partijos frakcijos vadovė.
Deimantė Kedytė yra mano dukterėčia (mano nužudyto brolio Drąsiaus Kedžio dukra), kuri tapo pedofilų auka dar 2008 m., kai jau tebuvo ketveri metai.
Jos įtariamųjų prievartautojų, buvusio parlamento patarėjo ir Kauno apygardos teismo teisėjo, veiklos tyrimas buvo smarkiai stabdomas to, ką aš vadinu Lietuvos vyriausybės korupciją ir nesąžiningumas.
Aš ir mano brolis ėmėme kalbėti apie Deimantės pedofilijos atvejį, ir rašėme įvairius skundus, tačiau daugiau nei 200 skundų buvo ignoruoti.
Tada, 2009 m. spalį mano brolis paslaptingai dingo, ir jo kūnas buvo rastas po šešerių mėnesių, jam mirus keistomis aplinkybėmis.
Po brolio mirties jo dukra buvo perduota man teisėtai priežiūrai.
Mergaitės motina, įtariama pedofilijos organizatorė, pradžioje iš jos buvo atimta teisė auginti vaiką dėl jos įtariamo vaidmens pedofilijos byloje.
Tačiau ji kovojo dėl teisės susigražinti dukrą ir laimėjo, nepaisant to, kad pedofilijos byla dar nebuvo išnagrinėta.
Deimantė, kuri gyveno su manimi, atsisakė vykti su motina, kas sukomplikavo perdavimą.
2012 m. gegužės 17 d. daugiau nei 200 policijos pareigūnų šturmavo mano namus, pažeisdami mano teisėjos neliečiamybę, ir sužeisdami daug žmonių.
Man iškelti šeši kaltinimai Lietuvoje, kurie buvo pateikti po savaitės nuo minėto šturmo.
Ties politiniai kaltinimai atrodo kaip bandymas mane nutildyti.
Mano teisinė neliečiamybė buvo atimta 20102 m. birželio 26 d. kaip atsakas į mano pareiškimus apie korupciją tyrinat Deimantės Kedytės bylą.
Atsistatydinau iš savo 13 metų besitęsiančios teisėjos karjeros 2012 m. liepos 2 d. todėl, kad tokioje aplinkoje nebegalėjau dirbti teisėja.
Vėliau atsidaviau darbui “Drąsos kelyje”, ieškodama teisingumo ir Deimantei.
Nuo 2009 m. man grasinama mirtimi, ir aš radau įrašus, reikalaujančius mane nutildyti, politiškai ir kitaip.
Parašiau dvi knygas “Drąsos kelias” ir “Drąsiaus viltis išgelbėti mergaitę, ir visaip bandžiau panaudoti savo politinę įtaką tiriant pedofilijos bylą.
Tačiau 2013 m. balandžio 9 d. , t.y. praėjus šešiems mėnesiams po to, kai buvau išrinkta į Seimą, iš manęs buvo atimta teisinė neliečiamybė.
“Drąsos kelias” yra opozicija seniai įsikūrusioms partijoms, kurios yra sukūrę korupcines sistemas įvairiuose vyriausybės lygiuose ir teisinėje sistemoje.
Manau, kad aukšti Lietuvos politikai nori mane nutildyti todėl, kad aš kovoju bandydama pašalinti korupciją iš šios sistemos.
Aš taip pat nerimauju dėl to, kad Lietuvos vyriausybė galimai sąmoningai trukdo man nustatyti, ar Lietuvoje yra pedofilų tinklas (kurio auka tapo ir mano dukterėčia).
Manau, kad tie vietos pedofilai susiję su Latvijos pedofilų skandalų, kuris prasidėjo 2000 m. nes yra labai panašūs. Jeigu būsiu gražinta į Lietuvą, būsiu įkalinta kalėjime, ir galbūt netgi nužudyta, nes keli žmonės šioje byloje mirė labai keistomis aplinkybėmis
Mano politinės veiklos apžvalga
1995 m. baigiau Vilniaus universiteto teisės studijas, dirbau teisėja nuo 1999 iki 2012 m. 2007 m. buvau paaukštinta dirbti iš Kauno apylinkės į Kauno apygardos teismą. Buvau valstybės tarnautoja ir neturėjau jokių nusižengimų dėl savo tarnybos iki pat 2010 m., kai pradėjau kritikuoti teisinę sistemą.
Kaip teisėja, aš mačiau korupciją sistemoje dar seniai iki tol, kol būdama politinė aktyvistė ėmiau su ja kovoti.
Pareigūnų papirkinėjimas buvo toks įprastas dalykas, kad net su manimi keletą kartą dėl įvairių bylų ir jų išsprendimo buvo bandoma kalbėtis – tai darė kiti teisėjai ir kiti asmenys.
Teismo pirmininkas Albertas Milinis (nuotr. dešinėje) buvo žinomas kaip mėgėjas paskirstyti užduotis arba bylas pagal savo pomėgius. Buvo įprasta, kad bylos, kuriose kalbama apie didelį verslą, skandalus ir pinigus buvo duodamos nagrinėti tiems teisėjams, kurie sugebės jas išnagrinėti taip, kaip reikės teismo pirmininkui.
(angl. Chief Judge Milinis was widely known to distribute assignments based upon preferences – it was a common understanding that cases involving big business, scandal, and finance were assigned to certain judges based on their ability to be persuaded to decide them in a fashion acceptable to the chief judge).
Kartą teismo pirmininkas man pasakė, kaip turiu išspręsti vieną bylą, aš atsisakiau paklusti, ir jis pasakė, kad aš būsiu pakeista.
Tai man nutiko daugelį kartų – ne visuose buvo bandoma pasiekti konkretaus rezultato, tačiau daugumoje toks buvo tikslas.
Bylų “taisymas” buvo bendrai paplitusi praktika.
Vieną kartą kitas teisėjas bandė išspręsti mano bylą mano vardu, nurodydamas bylos dalyviams, kad jo sprendimas jiems bus palankus. Tačiau po konflikto su tuo teisėju, kai aš atsisakiau jam padėti, jis man pasakė, kad “išspręs nesusipratimą”.
Nors jau anksčiau mačiau, kokia korumpuota teismų sistema, pradėjau viešai apie tai kalbėti tik tada, kai atsitrenkiau į akmeninę sieną savo brolio ir jo dukros pedofilijos byloje.
Kai mano kritika vyriausybės atžvilgiu sustiprėjo, buvo imtasi bauginimo priemonių.
https://www.youtube.com/watch?time_continue=6&v=Ras9rGuYN90
Po to, kai pasmerkiau teismų sistemą kaip korumpuotą pokalbyje su žurnalistais, Aukščiausio teismo pirmininkas Kryževičius pasmerkė mane už “teismo įžeidimą” ir perdavė svarstyti teisėjų etikos komisijai.
2012 m. birželį teismo, kuriame dirbau pirmininkas, atėjo į mano kabinetą ir man pasakė, kad jam skambino iš prezidentūros reikalaudami, kad aš atsistatydinčiau iš teisėjos pareigų. Ramiau atsakiau, kad pati neatsistatydinsiu, tačiau kai parlamentas panaikino mano teisinę neliečiamybę, atsistatydinau, kadangi nebegalėjau nagrinėti bylų – neturėdama teisinės neliečiamybės.
Faktas, kad Garliavos pedofilijos byla yra neištirta, o suklastota, o teisėjo Furmanavičiaus žudikai iki šiol nerasti ir nenubausti – dar vienas įrodymas. Puikiai žinau, kad visas Vilniaus apygardos teismas klastoja nutartis net tokiose paprastose bylose, kaip cenzūros legalizavimas, nes aš pats esu persekiojamas taip vadinamo „teismo” už visiškai teisėtą veiklą daugiau nei 15 metų.
Esu tikras, kad šie nusikaltimai bus atskleisti tik išrinkus naują Seimą, nes šiam Seimui tai nebuvo įdomu. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad visa mano prašoma susipažinti byla, kuria išnagrinėjo teisėja D.Kazlauskienė, yra klastotė, kurioje vienintelis įrodymas yra melagingi M.Žalimo parodymai, duoti mainais už tai, kad jis pats išvengtų kalėjimo už savo nusikaltimus.
Neįtikėtina, kad aš, žurnalistas, turiu dirbti už visą teisinę sistemą – už teisėjus ir prokurorus, kurie akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnyba. Kiekvienas asmuo turi pilietinę pareigą pranešti apie padarytą ar daromą nusikalstamą veiką. Pranešti apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą privaloma pagal LR Baudžiamąjį kodeksą. Asmuo, be svarbios priežasties nepranešęs teisėsaugos institucijai ar teismui apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 238 straipsnį.
Šiuo atveju aš pranešiau apie sunkius nusikaltimus – baudžiamosios bylose Nr. . 1-17-468/2016 suklastojimą ir nekalto žmogaus nuteisimą, prokuratūrai jam suklastojus baudžiąmąją bylą, ir prašau ją atnaujinti, ir nagrinėti kaip numato įstatymas.
Remiantis išdėstytu, BPK 9 str. Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. prašiau teismo pirmininko leisti daryti minėtos baudžiamosios bylos kopijas, nes jos būtinos atliekant žurnalistinį tyrimą. Taip pat prašau spręsti klausimą dėl šios bylos atnaujinimo dėl akivaizdžių šios bylos klastočių ir dėl naujų aplinkybių, kurios man tapo žinomos – tai yra baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-434-655/2013 žurnalistas V.Gaivenis paliudijo, kad M.Žalimas jam prisipažino, kad melagingus parodymus R.Ivanausko byloje davė tik todėl, kad pats išvengtų kalėjimo. porkuratūra dėl šio nusikaltimo tyčia apkaltino kitą žmogų. Tai akivaizdūs sunkūs nusikaltimai
https://laisvas.info/v-gaivenis-apie-savo-rasta-pedofilijos-bylos-liudininka-m-zalima-zmogus-bande-isvengti-atsakomybes-kitoje-byloje/
Remiantis, išdėstytu, prašau teisėją D.Kazlauskienę nusišalinti nuo mano skundų nagrinėjimo – nejaugi jūs manote, kad šitie siaubingi nusikaltimai, kuriuos jūs padarėte, niekada nebus atskleisti?
Aurimas Drižius
Taip vadinamo Vilniaus apygardos teismo pirmininkui
Pareiškėjas Aurimas Drižius,
2024-08-30
Skundas dėl teisėjos Mačionytės atsisakymo leisti pasidaryti išnagrinėtos baudžiamosios bylos kopijas Teisėja Jurgita Mačionytė rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė man leisti pasidaryti baudžiamosios bylos Nr. 1-17-468/2016 kopijas.
Tokia nutartis neteisėta, ir aš manau, kad tai bandymas pridengti labai sunkius nusikaltimus, padarytus šio teismo teisėjų. Tai yra tyčinė nusikalstama veikla.
Tai yra primas kartas per mano 30 metų žurnalistinę karjerą, kai teismas įslaptina jau išnagrinėtą baudžiamąją bylą.
1. Pateikiau Vilniaus apygardos teismui prašymą leisti daryti baudžiamosios bylos Nr. 1-17-468/2016 medžiagos kopijas.
2. Teismas nurodė, kad susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo ir apmokėjimo Vilniaus apygardos teisme taisyklių patvirtintų Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2023 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-127-202′ (toliau – Taisyklės), 13 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl leidimo susipažinti su perduotosArchyvo skyrių bylų medžiaga ar gauti bylos medžiagos kopijas priimta skyriaus pirmininkas arb; Teismo pirmininkas. Pažymima, kad baudžiamoji bylaNr. 1-17-468/2016 2018 m. liepos 11d. būvi perduota į Archyvo skyrių.
3. BPK 91 straipsnio, reglamentuojančio bylos medžiagos viešumą, 1 dalyje nurodyta, kad išnagrinėtos bylos medžiaga išskyrus medžiagą tų bylų ar jų dalių, kurios buvo išnagrinėtos neviešame teismo posėdyje, yra vieš ir su ja gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys. Šią teisę byloje nedalyvavę asmenys įgyja kai teismo nuosprendis ar teismo procesą užbaigianti nutartis įsiteisėja, o jeigu byla gali būl nagrinėjama kasacine tvarka, – ją išnagrinėjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. Iš minėtos įstatymo nuostatos matyti, kad įstatymo leidėjas įtvirtino byloj nedalyvavusių asmenų teisę susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga (jos dalimi), nurodė, kokios proceso stadijose ši konkreti teisė įgyjama, tačiau tokių asmenų teisės daryti bylos medžiago kopijas (nuorašus) nenumatė.
4. Teisėja Mačionytė nusprendė, kad „baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas byloje nedalyvavusiems asmenims, skirtingai nei proceso dalyviams, tikslingai numatė siauresnę su baudžiamosios bylos medžiagos susipažinimu susijusių teisių apimtį, t. y., tokiems asmenims nėra numatyta teisė gauti bylos medžiagos kopijas ir išrašus. Nesant įstatyminio pagrindo leisti byloje nedalyvavusiam asmeniui daryti išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagos kopijas, pareiškėjo Aurimo Drižiaus prašymas netenkinamas.
5. Man nesuprantamas teisėjo Mačionytės sprendimas. Jis kelia įtarimų, kad teismas slepia šios bylos dokumentus. Perskaičiau šią bylą ir įsitikinau, kad ši byla yra visiška klastotė – tai yra nors tai itin rezonansinė byla, tačiau teismas ją vis tiek suklastojo. Trys liudininkai, matę kaip buvo nužudytas teisėjas Furmanavičius, paliudijo, kad žudikų buvo du, ir žudikas nepanašus į D.Kedį. Nepaisant to, teismas „nustatė”, kad žudikas buvo tik vienas ir tai Drąsius Kedys. Dar labiau niekšiškas yra teismo sprendimas nuteisti 7 metams kalėjimo aklą žmogų Raimuną Ivanauską. Vienintelis jo kaltės įrodymas – melagingi „liudininko” Mindaugo Žalimo parodymai, kuriuos jis tyčia ir žinodamas, kad meluoja, matyt sudaręs sandėrį su prokuratūra, kad pats išbengts atsakomybės už tai, kad sumušė Baltarusijos pilietį Revinskį.
Žalimas pats prisipažino, kad melavo Ivanausko byloje tik todėl, kad išvengtų kalėjime, ir tai paliudijo žurnalistas V.Gaivenis. Liudininko V.Gaivenio parodymai teisme – prokuratūros „liudininkas” M.Žalimas melagingai liudijo tik todėl, kad išvengtų kalėjimo:
https://laisvas.info/septynis-metus-kalejime-pagal-suklastota-byla-praleides-nekaltas-zmogus-tik-juokiasi-as-visiems-jau-atleidau/
Kitaip tariant, net tokią rezonansinė byla, kai buvo nušautas teisėjas, virto visiška klastote, prokuratūrai ir teismams suklastojus bylą nekaltam žmogui, ir padėjus išvengti atsakomybės tikriesiems žudikams.
Akivaizdu, kad teisėjai jaučia baimę už tai, kad tie nusikaltimai bus atskleisti, ir jiems teks už tai atsakyti.
Kaip žinia, Raimundą Ivanauską tyčia, žinodama, kad jis nekaltas, ir teisiamas tik pagal melagingus Žalimo parodymus, nuteisė Daivos Kazlauskienės pirmininkaujama teisėjų kolegija. Ji nustatė, kad „nenustatė melagingų Žalimo parodymų”. Kaip ji tai nustatė, kaip visiems melas buvo akivaizdus, tezino tik kalzlauskienės
Būtent todėl Mačionytė ir uždraudė daryti šios bylos kopijas. tačiau ta nesustabdys šios bylos atnaujinimo ir ištyrimo.
6. BPK 9 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisme viešumas nurodo, kad :
1. Bylos visuose teismuose nagrinėjamos viešai, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja valstybės, tarnybos, profesinės ar komercinės paslapties saugojimo interesams.
Tai, kad bylos yra viešos, reiškia, kad su jomis galima susipažinti ir daryti šių bylų kopijas. Tuo labiau, kad tose bylose yra kitų nusikaltimų požymiai. BPK 2 straipsnis. Pareiga atskleisti nusikalstamas veikas nurodo, kad Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
Šiuo atveju yra akivaizdu, kad visa mano prašoma susipažinti byla yra klastotė, kurioje vienintelis įrodymas yra melagingi M.Žalimo parodymai, duoti mainais už tai, kad jis pats išvengtų kalėjimo už savo nusikaltimus.
Neįtikėtina, kad aš, žurnalistas, turiu dirbti už visą teisinę sistemą – už teisėjus ir prokurorus, kurie akivaizdžiai piktnaudžiavo savo tarnyba.
Kiekvienas asmuo turi pilietinę pareigą pranešti apie padarytą ar daromą nusikalstamą veiką. Pranešti apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą privaloma pagal LR Baudžiamąjį kodeksą. Asmuo, be svarbios priežasties nepranešęs teisėsaugos institucijai ar teismui apie žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 238 straipsnį.
Pranešti galima tiek raštu, tiek žodžiu.
238 LR Baudžiamojo kodekso straipsnis Nepranešimas apie nusikaltimą:
1. Tas, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Šiuo atveju aš pranešu apie sunkius nusikaltimus – baudžiamosios bylose Nr. . 1-17-468/2016 suklastojimą ir nekalto žmogaus nuteisimą, prokuratūrai jam suklastojus baudžiąmąją bylą, ir prašau ją atnaujinti, ir nagrinėti kaip numato įstatymas.
7. Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų numato, kad :
1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.
Remiantis išdėstytu, BPK 9 str. Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. prašau teismo pirmininko leisti daryti minėtos baudžiamosios bylos kopijas, nes jos būtinos atliekant žurnalistinį tyrimą. Taip pat prašau spręsti klausimą dėl šios bylos atnaujinimo dėl akivaizdžių šios bylos klastočių ir dėl naujų aplinkybių, kurios man tapo žinomos – tai yra baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1-434-655/2013 žurnalistas V.Gaivenis paliudijo, kad M.Žalimas jam prisipažino, kad melagingus parodymus R.Ivanausko byloje davė tik todėl, kad pats išvengtų kalėjimo. prokuratūra dėl šio nusikaltimo tyčia apkaltino kitą žmogų. Tai akivaizdūs sunkūs nusikaltimai
gti-atsakomybes-kitoje-byloje/
Aurimas Drižius
