„Aš tikiuosi jis mirs”

tramp
Nesekmadieniniai skaitiniai #30
„Aš tikiuosi jis mirs”
Taip savo Twitter socialinio tinklo paskyroje, kurioje turi 37 tūkstančius sekėjų parašė buvusi Hillary Clinton spaudos atstovė, kurios pavardė neverta paminėjimo. Tai buvo parašyta iš karto po to, kai per pasaulį nusirito žinia, kad prezidento Trumpo koronaviruso testas yra teigiamas. Man sunku suvokti, kokiu reikia būti supuvusiu žmogumi, kad tokį tekstą išplatinti viešai, o po to jį pašalinti iš savo paskyros. Tai tipiškas tokių žmonių elgesys: pirma būdamas bandoje parodai savo begalinį kvailumą, ką įsivaizduoji kaip didelę drąsą, o po to išsigąsti savo poelgio ir kaip paskutinis bailys ištrini tekstą bei vaizduoji, kad nieko neįvyko.
Ši 29 metų iš Bangladešo kilusi Amerikos gyventoja išreiškė ne vien savo nuomonę. Lygiai tą patį galvoja didelė dalis ne tik Amerikoje gyvenančių žmonių. Nemažai tokių yra ir Lietuvoje. Visi tie, kuriuos dosniai šeria įvairios didžiojo filantropo George Soros’o įkurtos pseudoįmonės, fondai ir centrai, daugelis kurių šliejasi keliuose kabinetuose Vilniaus Didžiojoje gatvėje penktu numeriu pažymėtame name mielai prisijungtų prie šio Twitter’yje pasirodžiusio palinkėjimo. Beje, pikti liežuviai iš gerai informuotų šaltinių plaka, kad su Prancūzijos prezidento delegacija į Vilnių šią savaitę buvo atvykęs nuo aukščiau minėto didžiojo filantropo obels netoli nuriedėjęs obuolys.
2016 metais Donaldo Trumpo pergalė buvo labai netikėta daugelį metų Ameriką ir pasaulį valdžiusiam demokratų partijos ir juos dosniai remiančiam JAV karo pramonės elitui. Prieš pat rinkimus kai kurių apklausų duomenimis Clinton pergalės tikimybė buvo 97(!) procentai. Koks buvo šokas visiems, kai rinkimus rinkikų balsais laimėjo nesisteminis kandidatas Donaldas Trumpas.
Ir tuomet prasidėjo. Iš karto po rinkimų naujai išrinktą Amerikos prezidentą užgriuvo kaltinimų lavina: tai ir Rusijos įtaka, ir nesąžiningi bei suklastoti rinkimų rezultatai, po kaulelį išnarstyta Trumpo šeima ir artimoji aplinka bei galiausiai visišku fiasko pasibaigusi ketverius metus trukusi apkalta.
Įvairių šaltinių duomenimis prezidento Trumpo rankose šiuo metu yra daugybė įrodymų, leidžiančių reikalauti baudžiamosios atsakomybės tiek iš eksprezidento Obamos, tiek iš abiejų Clinton šeimos atstovų. Ir tai ne tik garsieji pedofilijos skandalai labai daug žinojusio ir keistomis aplinkybėmis kalėjime „nusižudžiusio” Jeffrey Epstein’o saloje. Tai bus žymiai rimtesni kaltinimai dėl karinių konfliktų eskalavimo ir palaikymo arabų pasaulyje ir Artimuosiuose rytuose. Prezidentui Trumpui ryžtingai gesinant konfliktus, kuriuose dalyvavo Amerika ir grąžinant karius namo net iš Vokietijos karo pramonės magnatai praranda milijardus dolerių.
Dar vienas klausimas, į kurį niekas neatsako: kodėl prezidento rinkimuose demokratai iškėlė kandidatą, kuris geriausiu atveju galėtų varžytis su legendiniu SSSR generaliniu sekretoriumi Leonidu Brežnevu? Kodėl rinkimuose nedalyvauja nei buvęs prezidentas Obama, nei per plauką prezidente 2016 metais netapusi Clinton? Pabandykite sau atsakyti į šį klausimą…
Dar niekada žmonijai JAV prezidento rinkimai nebuvo tokie svarbūs. Tai ne dviejų asmenybių kova. Tai dviejų sistemų, dviejų visiškai priešingų pasaulių kova. Nuo šių rinkimų baigties priklausys labai daug. Ir mums, gyvenantiems Lietuvoje taip pat. Mūsų Seimo rinkimai su visais tais juokdariais, skaidrinusiais mūsų rudens vakarus televizijos „debatuose” tėra žaidimas laivais languotame popieriaus lape. Jau dabar, matant visų sorosofondososinių jėgų aktyvumą nelieka abejonių, kad ir jie supranta, jog atėjo lemiamos kovos diena. Nenumaldomas purvo pylimas ant Donaldo Trumpo ir nuolatinis tų pačių gerai apmokamų ir niekada nepavedančių „ekspertų” nesibaigiantis paradas visoje teisingoje žiniasklaidoje rodo, kad sistema sunerimusi.
Belieka laukti ir linkėti Donaldui Trumpui sekmės. Nelinkint mirties niekam, net ir tiems, kurie jos tikrai nusipelnė. Man kažkodėl norisi tikėti, kad istorija su teigiamu koronaviruso testu yra tik dar vienas gudrus jo ir jo komandos ėjimas, kokių per kadenciją jau matėme ne vieną.
„Ir štai pamoka: niekada nepasiduokite… Niekada, niekada, niekada, niekada… Niekur, mažame ar dideliame, reikšmingame ar smulkiame – niekada nepasiduokite, išskyrus garbei ir geram skoniui liepiant.”
Vinstonas Čerčilis