Ar prezidentūra tapo reketo įrankiu – lenkai mini, kad prezidento vyriausias patarėjas J.Neverovič minimas tarp tų, kurie reikalavo pinigų iš PKN Orlen
neve
Ar prezidentūra tapo reketo įrankiu – lenkai mini, kad prezidento vyriausias patarėjas J.Neverovič minimas tarp tų, kurie reikalavo pinigų iš įmonės ‘PKN Orlen”, valdančios „Mažeikių naftą”.
Nuotr. : G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslav Neverovič
Lenkijos naujienų portalas mojekresy.pl. pranešė, kad Lenkijos koncerno „PKN Orlen“, valdančio „Mažeikių naftą“, valdybos pirmininkas Jacek Krawiec dar 2018 m. pabaigoje skundėsi tuometiniam Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosław Sikorsk, kad Lietuvos vyriausybės atstovai reketuoja įmonę Orlen, reikalaudami pasirašyti įmonei visiškai nereikalingas sutartis su teisininko, buvusio prezidento Valdo Adamkaus ir premjero A.Kubiliaus patarėju Česlav Okinčic įmone.
Kaip žinia, Orlen nusipirko ir investavo dideles sumas, perimant „Mažeikių naftą“. Įmonė, kad galėtų stabiliai veikti, privalėjo pastatyti naują vamzdyną, einantį link Baltijos jūros. Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai. Šį sutikimą atitinkamu energetikos ministro potvarkiu reikėjo atnaujinti kas trejus metus.
http://mojekresy.pl/okinczyc-szkodzil-orlenowi-w-czyim-interesie
Straipsnyje nurodyta, kad „.slapta kavinėje „Sowa i przyjaciele“ įrašytame pokalbyje tarp tuometinio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosław Sikorski ir tuometinio Lenkijos koncerno PKN Orlen valdybos pirmininko Jacek Krawiec, yra minimos dvi pavardės Lietuvos lenkų – Okinčic ir pono N (…). Žiniasklaida Lenkijoje blogai interpretavo antrąją pavardę, klaidingai parašant „Niklewicz“. Iš tikrųjų, kaip skelbė lenkų portalas Lietuvoje „Wilnoteka“, įraše aiškiai girdima pavardė „Niewierowicz“ – tuometinio energetikos ministro, šiuo metu vykdančio Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko pareigas, o privačiai – Česlav Okinčic sūnėno.
Lapkričio 17–18 dienomis darbo vizito Lietuvoje viešės Lenkijos vadovas Andrzejus Duda. Prezidentūra paskelbė, kad vizito metu ketinama įsteigti Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą. Ši Taryba žymės kokybiškai naują šalių sustiprinto bendradarbiavimo etapą dvišalių santykių, NATO ir ES lygiu.
Signataras ir buvęs Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Ryšardas Maceikianec ironizuoja, kad : „Įdomu, ar neplanuoja Duda atsiprašyti Lietuvos už tarpukario okupaciją? Jau seniai atėjo laikas tokiam aktui. O prezidentų taryba – tai juokinga. Jei teks balsuoti – kas turės persvarą? Kitas dalykas, kad bus įdarbinta grupė valdininkų, kuriai manau oficialiai ar neoficialiai vadovaus įtariamas bendravimu su KGB Okinčicas. Jis jau sugebėjo įdarbinti prezidentūroje savo žmonos sūnėną Neveroviių bei NKGB veikėjo anūką Aleksandrą Radčenko“.
Jau minėtas Česlovas Okinčicas, buvęs prezidento Valdo Adamkaus ir koncervatorių premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, pasal R.Maceikianec, yra į Lietuvos Lenkų sąjungą (LLS) dar 1989 m. iškeltas buvusio sovietinių administracinių organų, tame tarpe ir KGB, politinis koordinatorius Z.Balcevičius.
„Ta proga verta paminėti faktą, kaip meistriškai į lenkų aplinkos viršūnę Č.Okinčicą, tuomet dar niekam nežinomą, per 1989 m. liepos mėn. vykusią Vilniaus miesto LLS konferenciją iškėlė anksčiau minėtas Z.Balcevičius – buvęs sovietinių administracinių organų politinis koordinatorius“, – teigia R.Maceikianec.
. Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tiria potencialiai korupcinius teisininko Česlavo Okinčico veiksmus, susijusius su bendrovės „Orlen Lietuva“ veikla.
Kaip atskleidė žurnalistinis tyrimas, aprašytas straipsnyje „Kaip Okinčic viliojo pinigus iš „Orlen“, tuo metu, kai artimas Okinčico giminaitis – Jaroslav Neverovič – užėmė Energetikos ministro postą ir delsė su kai kurių dokumentų pasirašymu, pats Česlav Okinčic bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija, kuri turėjo atstovauti „Orlen“ Lietuvoje. Tokių paslaugų kaina dažnai prilyginama milijonams.
Kaip redakciją informavo asmuo, daugelį metų vykdantis svarbias funkcijas „Orlen Lietuva“, įdomi situacija susiklostė po Neverovičiaus atstatydinimo. Atsirado Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai, kurių pirmininku tapo buvęs ministras Jaroslav Neverovič, o po kurio laiko į vykdomosios direktorės pareigas pakviečiama Renata Rudnicka, Michalo Rudnickio, susijusio su „Orlen“ priklausančių įmonių, atsakingų už degalinių infrastruktūros plėtrą, sutuoktinė.
Iš informacijos, pateiktos prekybos rūmų svetainėje, sužinojome, kad „Orlen“ – prekybos rūmų rėmėja. Michalui Rudnickiui tapus „Orlen Lietuva“ generaliniu direktoriumi, pinigai iš „Orlen Lietuva“ reklamos forma patenka į radiją ir portalą „ZW“, priklausančius Česlovui Okinčicui.
Sprendžiant iš informacijos, kurią pavyko sužinoti portalo L24.lt žurnalistams, Česlav Okinčic stipriai lobavo, kad sprendimas dėl naujojo „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus paskyrimo būtų palankus būtent Michalui Rudnickiui. Atsižvelgiant į pateiktus Česlavo Okinčico „ryšius“ su dabartiniu „Orlen Lietuva“ vadovu Michalu Rudnickiu, gali kilti klausimas, ar Michal Rudnicki objektyviai bendradarbiaus prokuratūros vykdomo tyrimo rėmuose.
Apie tolimesnius šios skandalingos istorijos vingius mūsų skaitytojus dar informuosime.
Kaip Okinčic viliojo pinigus iš „Orlen“
Pastaruoju laikotarpiu lenkiškuose portaluose buvo paskelbta nemažai informacijos apie koncerno „Orlen“ ir Radio Znad Wilii savininko Česlav Okinčic bei jo sūnėno Jaroslav Neverovič, pastarajam einant energetikos ministro pareigas, veiksmus. Gindami visuomenės interesus, atlikome žurnalistinį tyrimą, siekdami patikrinti jau paskelbtą informaciją.
Netikrinome įrašų, padarytų Varšuvos kavinėje „Sowa i przyjaciele“, nes šis faktas yra akivaizdus, ir asmenys, girdimi įraše, nebandė apskųsti tų įrašų autentiškumo.
Kaip rašo portalas mojekresy.pl., slapta kavinėje „Sowa i przyjaciele“ įrašytame pokalbyje tarp tuometinio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radosław Sikorski ir tuometinio Lenkijos koncerno PKN Orlen valdybos pirmininko Jacek Krawiec, yra minimos dvi pavardės Lietuvos lenkų – Okinčic ir pono N (…). Žiniasklaida Lenkijoje blogai interpretavo antrąją pavardę, klaidingai parašant „Niklewicz“. Iš tikrųjų, kaip skelbė lenkų portalas Lietuvoje „Wilnoteka“, įraše aiškiai girdima pavardė „Niewierowicz“ – tuometinio energetikos ministro, šiuo metu vykdančio Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininko pareigas, o privačiai – Česlav Okinčic sūnėno.
Okinčic ir Neverovič viešai nereagavo į minėto pokalbio turinį. O ten yra viena tema, į kurią verta atkreipti dėmesį. Sikorski neramina „kažkokie žalieji sertifikatai“, kurie yra naudojami kaip kliūtis „Orlen“ vystymuisi, o sprendimai šiuo klausimu priklauso nuo ministro.
Susisiekėme su asmenimis, paminėtais lenkų portaluose paskelbtuose straipsniuose, kurie patvirtino, kad tie įvykiai iš tikrųjų įvyko.
„Orlen“ investavo dideles sumas, perimant „Mažeikių naftą“. Įmonė, kad galėtų stabiliai veikti, privalėjo pastatyti naują vamzdyną, einantį link Baltijos jūros. Kas keletą metų Lietuvos Energetikos ministerija turėjo pasirašyti dokumentą dėl šios investicijos poveikio aplinkai. Šį sutikimą atitinkamu energetikos ministro potvarkiu reikėjo atnaujinti kas trejus metus.
Nebuvo šioje vietoje didesnių problemų, kol energetikos ministru netapo Okinčic sūnėnas. Staiga „Orlen“ susidūrė su problemomis, ministerija nepatvirtino dokumentų, delsė priimti sprendimą. Tuomet „Orlen Lietuva“ vadovas Ireneusz Fafara kreipėsi į energetikos ministrą dėl išaiškinimo. Ir čia prasidėjo keistas delsimo žaidimas. Renata Cytacka, tuometinė energetikos ministro pavaduotoja, apibūdino situaciją sekančiai: „Buvo labai keista. Ministras Neverovič asmeniškai prižiūrėjo „Orlen“ reikalus, ir niekas kitas neturėjo visos informacijos apie susidariusią padėtį. Dar daugiau, ministras mėgino permesti atsakomybę už sprendimo nepriėmimą Valentinui Mazuroniui, aplinkos apsaugos ministrui, lyg pastarasis blokavo sutikimo pasirašymą dėl tolesnio vamzdyno naudojimo“. Kaip pasakoja Renata Cytacka, buvo reikalinga akistata, siekiant išsiaškinti, kas sako tiesą. Dalyvaujant „Orlen“ atstovui Andrzej Kupiec, viceministrei Renata Cytacka ir LLRA-KŠS pirmininkui Valdemar Tomaševski, įjungus garsiakalbį buvo paskambinta ministrui Neverovič. Pastarasis tvirtino, kad tai ne jis o aplinkos ministras blokuoja minėtą dokumentą. Tuomet buvo paskambinta ministrui Mazuroniui, kuris pareiškė, kad nepasirašinėjo dokumento asmeniškai prašant Neverovič.
Štai tokiu budu buvo išsiaiškinta tiesa, o melas buvo nugalėtas. Mazuronis neatidėliotinai pasirašė dokumentą, o paskui, po tiesos išaiškinimo, atitinkamą dokumentą pasirašė Neverovič. Iškyla klausimas, kodėl taip keistai elgėsi ministras Neverovič ir kodėl išvis buvo privesta prie šios nepalankios koncernui „Orlen“ situacijos?
Žurnalistinio tyrimo metu nustatėme, kad energetikos ministrui delsiant su dokumentų, būtinų investicijų įgyvendinimui, pasirašymu, jo dėdė Okinčic bandė „palenkti“ koncerną „Orlen“ pasirašyti sutartį dėl teisinio įmonės aptarnavimo su nuosava teisine kanceliarija., kuri turėjo reprezentuoti „Orlen“ Lietuvoje, pažadant tuo pačiu greitą problemų išsprendimą.
Prekyba poveikiu tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra apibrėžiama kaip pasinaudojimas pažintimis ar tikėtina ar tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, imantis tarpininkavimo sprendžiant interesus už turtinę arba asmeninę naudą arba jos pažadą. Tai yra baudžiamosios veikos.
Deja, mūsų teisėsaugos sistema gali patraukti atsakomybėn už batonėlį arba neįpareigojančius pokalbius kavinėje, kaip buvo prezidento Rolando Pakso atveju. Tuo tarpu bandymas išpešti milijoninę naudą, pasinaudojant pareigomis ministerijoje, privačiai Okinčic kanceliarijai bent jau iki šiol yra toleruojamas. Galima spėti, kad Lietuvoje neskaito lenkų portalų. Po mūsų publikacijos tokie akivaizdūs faktai kaip prekyba poveikiu arba vertimas didžiausią Lietuvos įmonę „Orlen Lietuva“ pirkti milijonines paslaugas neturėtų likti be pasekmių.
Kas tas Čslovas Okinčic:
