Apygardos teismas išteisino Juozą Kybartą, nuteistą už tokią SMS žinutę : „Gailius už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst. litų“

Baudžiamoji bylaNr. 1A-26-3 54/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08188-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1. 3.2; 1.2.8.1.2; 2.4.6.5.1; 2.4.7.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimundo Jurgaičio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,

nuteistajam Juozui Kybartui, jo gynėjui advokatui Gintui Gustaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Juozo Kybarto ir jo gynėjo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo Juozas Kybartas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
2. Juozas Kybartas nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 21 d. 10 vai. 32 min., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, adresu: Miesto a. 7-5, Joniškio m., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu „Nokia 2626“, IMEI 35952601187345, su UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ SIM kortele, abonentiniu tek Nr. +370 647 58729, išsiuntė trumpąją tekstinę žinutę (SMS) Eugenijui Butkui su tekstu: „Sveiki. Bendraujant su žmonėmis būtina kalbėti tiesą apie Vitalijų GAILIŲ. Gailius būdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršin pavad, 2008 03 04 pasirašė ir bankams išsiuntė slaptą suklastotą pažymą. Banditai pasinaudoję Gailiaus pasirašyta tikrovės neatitinkančia pažyma užvaldė Rimanto Pašakinsko iš Pakruojo turtą už 38 mln. eurų. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Pašakinskai iš LR valstybės reikalauja beveik 40 mln. eurų. Gailius už suklastotą pažymą iš banditų gavo 50 tūkst. litų. Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“, tokiais savo veiksmais tyčia šmeižė, t. y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie Vitalijų Gailių, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas, kai suma didesnė nei 250 MGL).
3. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Kybartas ir jo gynėjas advokatas G. Gustaitis prašo panaikinti 2019 m. spalio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir J. Kybartą išteisinti.

• Skunde nurodoma, kad vertinant skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą visų pirma atkreiptinas dėmesys į du apytiksliai nuo 2018 m. vasario mėn. visuomenės informavimo priemonių publikuotus straipsnius ir šiuose straipsniuose pateikiamą informaciją.
  • Teigiama, kad internetiniame portale lt 2018 m. vasario 27 d. publikuotame straipsnyje „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“ yra nurodyta informacija: 2008 m. R. Pašakinskas ketino pirkti Miežaičių bendrovę iš kredito įstaigų skolintomis lėšomis, sandoriui užtikrinti jis įkeitė turtą už 20 mln. Lt; bendrovės pardavėjai turėjo tikslą, kad R. Pašakinskas negautų paskolų ir pardavėjų nuosavybėje liktų Miežaičių bendrovė; Kriminalinės policijos biuras 14 tuo metu šalyje veikusių bankų išsiuntė slaptas pažymas, kuriose nurodoma, kad R. Pašakinsko atžvilgiu iškeltos baudžiamosios bylos, vykdomi ikiteisminiai tyrimai, jis siejamas su nusikalstama „Pelėsių grupuote“; pažymą parengė KPB vyresnysis tyrėjas Skirmantas Jurčiukonis, pasirašė KPB viršininko pavaduotojas V. Gailius; dėl Kriminalinės policijos biuro išsiųstų pažymų bankai atsisakė R. Pašakinskui išduoti paskolą, to pasėkoje jis prarado įkeistą turtą; imuniteto valdybos pareigūnai nustatė, kad bankams pateikta informacija buvo visiškai išgalvota – jokie baudžiamojo persekiojimo veiksmai R. Pašakinsko atžvilgiu nebuvo atliekami. Imuniteto valdybos pranešime nurodoma, kad remiantis melagingu KPB parengtu raštu buvo sudarytos sąlygos perimti didelės vertės verslininko turtą.
  • Taip pat teigiama, kad internetiniame portale lt publikuotuose straipsniuose „Vitalijus Gailius dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“ ir „Vitalijus Gailius dalyvavo 20 mln. Lt turto užgrobimo aferoje?“ yra nurodyta informacija, jog „Vienas stambiausių Lietuvos ūkininkų R. Pašaldnskas, norėdamas įsigyti kelias žemės ūkio bendroves, įkeitė bankams visą savo turtą, ir prašė banko paskolos, kad įvyktų sandėris. Pardavėjai į sutartį įrašė sąlygą, kad sandėriui nepavykus, jiems atiteks visas įkeistas R. Pašakinsko turtas, ir bet kokiomis priemonėmis stengėsi šį sandorį sužlugdyti.”; „Čia jiems į pagalbą atėjo KPB ir jo viršininkas V. Gailius – jis pasirašė žinomai melagingą pranešimą, kad neva R. Pašakinskas turi ryšių su nusikaltėliais, ir šiaip yra blogietis. Tas KPB šefo V. Gailiaus pasirašytas dokumentas buvo išsiuntinėtas visiems bankams, ir bankai atsisakė kredituoti šį sandėrį, o sukčiai užvaldė 38 mln. Eurų vertės R. Pašakinsko turtą.“; „Ūkininkui prireikė šešių metų, kad įrodytų, kad V. Gailiaus pasirašyta pažyma yra melas, ir galimai užsakyta už kyšį. Per tą laiką suėjo senaties terminas teisti policijos pareigūnams už atvirą reketą ir melagingų pažymų rašymą – čia V. Gailiui atėjo į pagalbą Šiaulių apygardos prokuratūra, kuri sąmoningai daug metų slėpė nusikaltėlius, skaidė bylas į kelias, kad tik jiems pavyktų išvengti atsakomybės“; „Aš tam V. Gailiui tiesiai į akis pasakiau, kad manau, kad jis tą pažymą parašė už kokios 50 tūkst. Eurų, – „Laisvam laikraščiui“ sakė R. Pašakinskas, o V. Gailius tada sėdėjo visas raudonas“; „Aš Gailiui pasakiau taip – nesikreipiau, nes maniau, kad tu paėmei nemažą pinigų sumą – ko aš pas tave bevažiuosiu? Tada Gailius sėdėjo visas raudonas ir mėlynas – kalbėjome prie jo patarėjo Gintaro Šurnos. Gailius viską žino, tačiau nežinau, ar reikia čia spaudai viską pasakoti…“; „…Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs tokių pažymų ir VSD pažymų darymą, konstatavo, kad tokios pažymos apskritai negalimos, ir kad įstaigos vadovas, kaip V. Gailius, iš karto turi matyti, kad tokios „pažymos“ negali būti rašomos, o tuo labiau todėl, kad tokios pažymos visai nepagrįstos. Jeigu policija rašo kažkokią pažymą, ji turi turėti kažkokį tikslą, kažką užkardinti. O ta mano minima pažyma parašyta praėjus metams po to, kai tų žulikėlių byla jau buvo baigta nagrinėti teisme, manau, kad irgi už pinigus. Ir aš prie tų žulikėlių buvau „prilipintas“. Nors niekas nepaaiškino, kodėl.“.
• Skunde pažymima, kad publikacijoje „Vitalijus Gailius dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“ yra pateikiama Šiaulių prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo ištrauka, kurioje nurodoma, jog „Bylos tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos Kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 2 skyriaus vyriausiasis tyrėjas Skirmantas Jurčiukonis 2008-03-04 parengė raštą Nr. 38-S-3-835, pasirašytą tuometinio Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Vitalijaus Gailiaus ir išsiuntė jį į Lietuvoje veikusius komercinius bankus. Rašte prašoma, vadovaujantis policijos veiklos įstatymo 20 str. ir atliekant tyrimą dėl galimo sukčiavimo pateikti duomenis apie juridinius ir fizinius asmenis, tame tarpe, ir apie R. Pašakinską. <…> Be to, informuoja, kad kai kurie rašte išvardyti asmenys buvo įtariami nusikalstamų veikų įvykdymu, kai kurie iš jų yra teisiami baudžiamosiose bylose dėl sukčiavimo stambiu mastu.“.
• Apeliantų vertinimu, minėtų straipsnių kontekste yra aktualus J. Kybarto žinutės turinys, nes joje pateikti teiginiai apie V. Gailių nebuvo jo (J. Kybarto) išgalvoti, o buvo sužinoti iš minėtų straipsnių. Apeliantai pažymi ir tai, jog minėti straipsniai rodo, kad neigiama ir galimai tikrovės neatitinkančia informacija apie V. Gailių viešoje erdvėje 2018 m. paskleidė ir toliau skleidžia visuomenės informavimo priemonės lt ir laisvaslaikrastis.lt, ši informacija yra laisvai prieinama visiems asmenims. Tai reiškia, kad jis (J. Kybartas) nesugalvojo žinutės turinio, ojoje tik pateikė nuo 2018 m. visuomenės informavimo priemonėse paskleistą ir toliau skleidžiamą informaciją apie V. Gailių, toje pačioje žinutėje nurodydamas ir informacijos šaltinį. Skunde nurodoma, kad BK 154 straipsnio sudėtyje naudojamas terminas „paskleidė“ suponuoja, jog konkreti informacija nebuvo žinoma asmenims ar visuomenei ir tapo žinoma tik po paskleidimo veiksmo. Pastebima, kad galimai V. Gailių šmeižiančios informacijos publikavimas visuomenės informavimo priemonėse reiškia, jog ši informacija jau buvo paskleista ir žinoma visiems, kam bent kiek aktuali V. Gailiaus asmenybė, todėl J. Kybarto išsiųsta žinutė negali būti laikoma „informacijos paskleidimu“, nes informacija, kuri sudaro žinutę, jau buvo paskleista ir toliau skleidžiama per visuomenės informavimo priemones ir viešai prieinama. Priešingas vertinimas, apeliantų nuomone, lemtų absurdišką situaciją, kad asmuo negalėtų perduoti per viešojo informavimo priemonę gautos informacijos kitam asmeniui, nes kiekvieną kartą rizikuotų padaryti BK 154 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
• Apeliantai teigia, kad minėtą žinutę sudaranti informacija jau buvo paskleista visuomenės informavimo priemonėse iki žinutės išsiuntimo (2019 m. vasario 21 d.) ir kone metus laiko laisvai prieinama interneto erdvėje tinklapiuose lt ir laisvaslaikrastis.lt. Šiuose straipsniuose yra naudojami konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie nurodomas aplinkybes, straipsnių antraštės daro nuorodą į teisėsaugos pareigūnų ir konkrečiai V. Gailiaus nusikalstamus veiksmus, pateikiami nukentėjusio R. Pašakinsko liudijimai, pateikiamos ištraukos iš ikiteisminio tyrimo dokumentų, kuriuose konstatuojama tikrovės neatitinkančios pažymos surašymas, aplinkybė, kad V. Gailius ją pasirašė ir išsiuntė Lietuvos Respublikos komerciniams bankams. Be to, apeliantų aiškinimu, yra svarbus ir paties V. Gailiaus komentaras straipsnyje „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“: „Man tai naujiena. Aš negalėjau tokios pažymos pasirašyti. Visus dokumentus tikrinu labai atidžiai ir nemanau, kad būčiau galėjęs ką nors praleisti pro pirštus.“. Apeliantai mano, kad vertinant šį komentarą minėtų straipsnių ir publikuojamame ikiteisminio tyrimo dokumento kontekste, kuriame nurodoma, kad V. Gailius pasirašė tikrovės neatitinkančią pažymą, toks V. Gailiaus komentaras, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nekelia abejonės dėl straipsnio teisingumo, o labiau diskredituoja patį V. Gailių ir leidžia manyti, kad šis meluoja, tai gali dar labiau sustiprinti asmens įsitikinimą, kad straipsniuose paskleista informaciją apie V. Gailių yra teisinga.
• Apeliantai atkreipia dėmesį, jog Visuomenės informavimo kodekso 3 straipsnis numato, kad, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones; 6 straipsnis numato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais. Apeliantai pastebi, kad minėti straipsniai buvo publikuoti 2018 m. vasario mėn., ir nors viename jų nurodoma, kad V. Gailius neigė pasirašęs tokią pažymą ir dėl „skandalingos pažymos“ kreipęsis į Generalinę prokuratūrą, praėjus vieniems metams straipsniai vis dar buvo publikuojami viešoje erdvėje, todėl, vertinant iš J. Kybarto suvokimo perspektyvos, tęstinis tokios informacijos publikavimas ir jos nepašalinimas, nepaisant V. Gailiaus tariamo kreipimosi į teisėsaugą, verčia manyti, kad šiuose straipsniuose buvo paskleista teisinga informacija, tai dar labiau įtikino J. Kybartą šios informacijos teisingumu. Šių aplinkybių visuma, jų pateikimas visuomenės informavimo priemonėse ir tęstinis publikavimas, apeliantų nuomone, vidutinių gebėjimų asmeniui yra pakankamas pagrindas patikėti, kad V. Gailius iš tiesų dalyvavo minėtuose straipsniuose nurodomoje R. Pašakinsko turto užvaldymo schemoje. Atitinkamai, J. Kybartas, siųsdamas žinutę, buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad elgiasi teisingai, pateikia tikrovę atitinkančią informaciją ir ja skatina Eugenijų Butkų elgtis etiškai ir neremti kandidato, dalyvavusio nusikalstamoje svetimo turto užvaldymo schemoje, todėl tai lemia, kad J. Kybarto veiksmuose nebuvo tyčios apšmeižti V. Gailių. Be to, apeliantai nurodo, jog šiame kontekste yra aktuali 2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-206- 303/2016, kurioje D. D. buvo išteisintas dėl to, kad savo knygoje paskleidė R. K. šmeižiančią informaciją, neva jis padarė labai sunkų nusikaltimą. Teismas pažymėjo, kad knygoje pateikiama informacija nebuvo prasimanyta, anksčiau paskelbta viešojo informavimo priemonėse, duomenų, kad ši informacija buvo paneigta, nebuvo, todėl D.D. nebuvo poreikio tikrinti jos antrą kartą.

• Apeliantai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatkreipė dėmesio, kad šalia žinutėje pateiktų teiginių yra nurodytas informacijos šaltinis: „Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių.“, todėl, nepaisant pasirinkto teksto išdėstymo būdo žinutėje, informacijos šaltinio nurodymas iš esmės keičia žinutės prasmę. Taip pat apeliantai nurodo, jog delconstruojant žinutę į atskiras jos dalis galima išskirti du pagrindinius teiginius, kuriuos norėta perduoti: 1) 2018 02 rašinyje „Kriminalistų klastotė išrengė turčių“, nurodoma, jog V. Gailius, pasirašydamas tikrovės neatitinkančią pažymą ir ją pateikdamas bankams, dalyvavo R. Pašakinsko turto užgrobime ir už tai gavo atlygį; 2) žinutės autorius šiame straipsnyje pateiktą informaciją laiko teisinga ir mano, kad ją reikia atskleisti žmonėms (agituojamiems rinkėjams). Apeliantai daro išvadą, jog žinutėje iš esmės yra pateikiama straipsnio santrauka, nurodoma nuoroda į straipsnį pažymint, kad jame yra visa istorija, bei išreiškiant nuomonę, kad straipsnyje nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jas reikia atskleisti potencialiems rinkėjams. Apeliantų manymu, žinutėje yra pateikta straipsnio faktų santrauka ir nuoroda į straipsnį bei pateiktas šių aplinkybių vertinimas, dėl to darytina išvada, kad žinutėje nebuvo paskleista V. Gailių žeminanti tikrovės neatitinkanti informacija, o pateikta nuomonė apie straipsnį, kuriame pateikiama neigiama informacija apie V. Gailių. Atsižvelgiant į tai, J. Kybartas neturėtų būti baudžiamas už savo nuomonės pareiškimą, priešingu atveju būtų pažeidžiamos pamatinės asmens teisės į saviraiškos laisvę. Siame kontekste, apeliantų teigimu, kritikuotina Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11- 429(19), kurioje nurodyta, kad J. Kybarto parašytoje žinutėje neigiama informacija apie V. Gailių suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, nes tokia išvada, apeliantų įsitikinimu, padaryta dėl to, kad buvo vertinama ne visa žinutė kaip bendra prasminė visuma, o vertinti atskiri iš konteksto paimti joje esantys teiginiai.

3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis J. Kybartas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

• Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo J. Kybarto ir jo gynėjo advokato G. Gustaičio apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

KOPIJA

• Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BIC 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
• Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal nuteistojo J. Kybarto ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą, išanalizavusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytų įstatymų reikalavimų, pripažindamas J. Kybartą kaltu dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl J. Kybarto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo J. Kybartas išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
• Pažymėtina, jog BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už Įeito žmogaus šmeižimą, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios, paskleistos konstatuojant faktus, teikiant duomenis apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Paskleistų faktų ir duomenų teisingumas (neteisingumas), jų egzistavimas (neegzistavimas) gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-564-489/2015). Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t. y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A- 9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015, 2K-458-507/2015).
• Nagrinėjamu atveju J. Kybartas buvo nuteistas už tai, kad tyčia šmeižė, t, y. paskleidė tikrovės neatitinkančią, niekinančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją apie V. Gailių, neva šis padarė sunkų nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas, kai suma didesnė nei 250 MGL). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. Kybarto atsiųsta SMS žinutė E. Butkui apie V. Gailių ir žinutėje pateikiamas turinys, nelaikytina informacijos, duomenų paskleidimu BK 154 straipsnio 2 dalies prasme, todėl vien dėl šios priežasties J. Kybarto baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 2 dalį negalima. Pažymėtina, kad iš J. Kybarto siųstos SMS žinutės E. Butkui turinio yra akivaizdu, jog ne pats J. Kybartas sugalvojo faktus, duomenis, pateiktus SMS turinyje apie V. Gailių, o tiesiog informavo E. Butkų apie jau kitų asmenų (ar asmens) parašytą publikaciją, susijusią su V. Gailiumi (SMS žinutėje nurodyta, kad „Visa istorija buvo aprašyta 2018 02 rašinyje Kriminalistų klastotė išrengė turčių“). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta publikacija iš tiesų buvo paskelbta viešai prieinamame internetiniame puslapyje lrvtas.lt. ją rašė ir publikavo ne J. Kybartas, šioje publikacijoje pateikiami faktai toliau plėtoti kitose publikacijose apie V. Gailių, kurios buvo parašytos ne J. Kybarto ir paskelbtos taip pat viešai kitiems asmenims prieinamame internetiniame puslapyje laisvaslaikrastis.lt, be to, minimuose intemetiniuose portaluose esančios publikacijos buvo paskelbtos anksčiau nei J. Kybartas parašė SMS žinutę E. Butkui apie V. Gailių (1 t., b. 1. 124-127, 128-133, 134-140). Taigi, šiuo atveju ne nuteistasis J. Kybartas buvo pirminis autorius ir šaltinis, kuris aprašė ir pateikė faktus apie neva buvusius įvykius, susijusius ir su V. Gailiumi, J. Kybartas tik iš esmės atkartojo (atpasakojo) minėtose publikacijose pateiktus duomenis, todėl J. Kybarto veiksmai nelaikytini informacijos paskleidimu BK 154 straipsnio prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitam asmeniui atsiųsta, nurodyta, atpasakota ar kitokiu įmanomu būdu pateikta informacija apie trečiųjų asmenų parašytus ir viešai publikuojamus, prieinamus neribotam asmenų skaičiui, straipsnius, tų straipsnių turinį, net jei tuose straipsniuose galimai pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie kitus asmenis, nelaikytina tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu pagal BK 154 straipsnį.

• Pastebėtina ir tai, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims, kaip jau minėta anksčiau, taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-451- 895/2016). Sprendžiant dėl asmens tyčios, būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotus sąžiningo asmens elgesio kriterijus – objektyvių į ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai adekvačiai vertindamas situaciją. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Nustačius subjektyvųjį asmens sąžiningo elgesio motyvą nėra pagrindo pripažinti asmenį, veikus tyčia <…> apšmeižus asmenį dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo (BK 154 straipsnis), nes asmuo dėl tam tikrų aplinkybių, kurias laiko tikromis, gali ldysti ar būti suklaidintas. Todėl esmingai gali skirtis kaltinamojo ir nukentėjusiojo vertinimas tų pačių objektyvių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-697/2019). Taigi, asmuo atsako pagal BK 154 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, jei jis veikdamas tiesiogine tyčia paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančius faktus, duomenis (neva padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitus tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidė per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje), o ne nuomonę apie jau esančius faktus ar duomenis.
• Apygardos teismo vertinimu, pagrindo J. Kybartą traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nėra ir dėl to, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad J. Kybartas, parašydamas SMS žinutę E. Butkui, turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti V. Gailių apie neva pastarojo padarytą sunkų nusikaltimą. Priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą kad J. Kybartas, vertindamas viešai publikuojamuose straipsniuose pateiktus faktus, sąžiningai klydo (buvo suklaidintas) dėl publikacijose pateikiamų faktų teisingumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie paskleistos informacijos pobūdį (atitinka ji tikrovę ar ne, tyčia skleidžiama, suvokiant, kad ji žemina žmogaus garbę ar ne, ir pan.) sprendžiama iš viso teksto turinio, įvertinus aplinkybių visumą, kuriomis ji buvo paskleista, pavyzdžiui, socialinį kontekstą viešumą, visuomenės teisę žinoti ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-303/2016). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pripažindamas J. Kybartą kaltu pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, pernelyg sureikšmino ir atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų vertino tik J. Kybarto parašytos SMS žinutės turinį, neatsižvelgdamas į viešai publikuojamų straipsnių apie nukentėjusįjį V. Gailių, kurie pridėti prie baudžiamosios bylos (1 t., b. 1. 124-127, 128-133, 134-140), turinį, paties nukentėjusiojo veiksmus po šių straipsnių paskelbimo viešoje erdvėje, J. Kybarto duotus parodymus bei į kitus byloje esančius duomenis.

• Pažymėtina, kad J. Kybartas apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog jis publikuojamuose straipsniuose informaciją apie V. Gailių suvokė kaip patikimą ir pagrįstą, laikė tai ūkininko R. Pašakinsko pozicija, SMS žinutę rašė remiantis publikacijomis „Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“ ir „Vitalijus Gailius dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“; manė, kad publikacijose nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, nes po jų pasirodymo niekur nebuvo kreiptasi dėl informacijos paneigimo; be to, nurodė, kad SMS siuntimo tikslas buvo tik E. Butkaus pozicijos išsiaiškinimas, o ne V. Gailiaus šmeižimas; pripažino, kad iš publikacijos „Laisvame laikraštyje“ teksto suvokė, kad V. Gailius gavo 50 000 litų (2 t., b. 1. 22-23). Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis V. Gailius apylinkės teisme patvirtino, kad apie straipsnius, kuriuose yra minima jo pavardė, buvo girdėjęs, jo nuomone, tai yra šmeižtas, tačiau dėl paneigimo nesikreipė (2 t., b. 1. 23-24). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo vadovautis 2019 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. 11-429(19), kaip patvirtinančia J. Kybarto kaltę dėl BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. 1. 120-121). Minėtoje išvadoje nurodyta, kad neigiama informacija SMS žinutėje apie V. Gailių suformuluota kaip konstatuojamojo pobūdžio, tačiau specialistas, darydamas tokią išvadą, vertino tik pačios SMS žinutės teksto turinį, neatsižvelgiant į tai, kad J. Kybartas SMS žinutės tekstą suformulavo susidaręs nuomonę iš viešai publikuojamų straipsnių apie V. Gailių, todėl pats savaime konstatuojamojo pobūdžio SMS žinutės turinys neleidžia spręsti apie J. Kybarto tyčią apšmeižti V. Gailių. Taigi, šiuo atveju sprendžiant, jog J. Kybarto veiksmuose nebuvo tyčios apšmeižti V. Gailių, yra svarbi aplinkybė, kad J. Kybartas SMS tekste, kurį nusiuntė E. Butkui, minimų aplinkybių iš esmės pats nesugalvojo, nebuvo pirminis informacijos šaltinis, jis tik glaustai nurodė kitam asmeniui, ką perskaitė ir suprato (susidarė nuomonę) iš viešai publikuotų straipsnių apie V. Gailių, todėl pagrindo J. Kybartą traukti atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį nėra.
• Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. rugpjūčio 10 d. sprendime byloje Lyashko prieš Ukrainą pabrėžta, kad spauda vaidina esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje, ir ne tik spauda turi priedermę pateikti informaciją, bet ir visuomenė turi teisę ją gauti; valstybės tarnautojo kritikos ribos yra platesnės, todėl saviraiškos laisvės įgyvendinimas taikytinas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios priimamos palankiai, bet ir toms, kurios žeidžia, šokiruoja ar trikdo, nes be to nebūtų demokratinės visuomenės. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1976 m. gruodžio 7 d. ir 1986 m. liepos 8 d. sprendimuose (bylose Handyside prieš Jungtinę Karalystę ir Lingens prieš Austriją) pasisakyta, jog asmuo, įgyvendindamas teisę reikšti savo nuomonę, gali pavartoti tam tikro laipsnio faktų perdėjimą — hiperbolizavimą; Konvencija gina ir asmenį, paskleidusį nevisiškai tikslią informaciją, tačiau tai padariusį sąžiningai, nepiktnaudžiaujant teisėją skleisti. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog V. Gailius yra viešas asmuo, J. Kybarto parašytoje žinutėje nurodomi įvykiai, susiję su V. Gailiaus, kaip buvusio pareigūno, veikla, todėl, spendžiant dėl BK 154 straipsnio sudėties požymių buvimo nuteistojo J. Kybarto veiksmuose, būtina atsižvelgti į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką.
• Apygardos teismas pastebi, kad iš byloje esančių pridėtų straipsnių pavadinimų ir turinio („Kriminalistų klastotė turčių išrengė nuogai“, „Prašoma ištirti galimai nusikalstamą Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus veiklą“, „Vitalijus Gailius dirbo organizuotoje policijos nusikaltėlių gaujoje“ (1 t., b. 1. 124-127, 128-133, 134-140)) iš tiesų galima susidaryti įspūdį ir sąžiningai klysti, jog straipsnių autoriai aprašė apie realiai jiems žinomus buvusius faktus ir įvykius, todėl eilinis minėtų straipsnių skaitytojas gali susidaryti klaidingą nuomonę apie straipsniuose aprašomus asmenis ir jų neva atliktus neteisėtus ar net nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, jog minėtuose straipsniuose teisingumo apie aprašomus įvykius įspūdį sustiprina tai, jog straipsniuose yra pridėtos įvairių procesinių dokumentų kopijos, susijusios su R. Pašakinsku ir J. Kybarto žinutėje minima pažyma apie R. Pašakinską, minėtą pažymą pasirašęs asmuo, kaip matyti iš straipsniuose pateikiamų galimai procesinių dokumentų kopijų, yra nurodytas „Vitalijus Gailius“ (1 t., b. 1. 131). Be to, minėti straipsniai yra viešai publikuojami, prieinami neribotam asmenų skaičiui, duomenų,kad pats V. Gailius dėl šiuose straipsniuose nurodomų faktų paneigimo būtų kreipęsis į straipsnio autorius, nėra. Pastebėtina ir tai, kad J. Kybarto SMS žinutėje nurodomas faktas, neva V. Gailius gavo 50 tūkst. litų už suklastotos pažymos surašymą, taip pat laikytinas tik sąžiningu J. Kybarto suklydimu, nes J. Kybartas apylinkės teisme nurodė manęs, jog R. Pašakinsko nurodomi teiginiai straipsniuose yra patikimi ir pagrįsti, o straipsnyje pavadinimu „Prašoma ištirti galimai nusikalstamą Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus veiklą“ iš tiesų yra kalbama apie 50 tūkst. Eur dydžio sumą, kurią, R. Pašakinsko manymu, neva V. Gailius buvo gavęs už pažymos surašymą (1 t., b. 1. 128). Taigi, šios aplinkybės nepaneigia J. Kybarto versijos, jog jis sąžiningai manė, kad straipsniuose aprašomi įvykiai yra tikri, ir parašydamas žinutę E. Butkui neturėjo tyčios apšmeižti V. Gailių.

• Apibendrindama tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad būtent J. Kybartas, kaip pirminis informacijos šaltinis, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. Gailių, be to, nenustatyta J. Kybarto tiesioginė tyčia (suvokimas) skleisti melagingą, prasimanytą, t. y. tikrovės neatitinkančią, informaciją apie V. Gailių, neva pastarasis padarė sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu kaltininko suvokimas, kad skleidžia melagingą, prasimanytą informaciją, yra būtinas BK 154 straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymis, o nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, baudžiamoji atsakomybė už šią veiką negalima (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju J. Kybartas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują nuosprendį iš naujo išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 2626“, IMEI 359526011873453, SIM kortelė „Pildyk“ Nr. 893700382209001416104, ir SIM kortelės pagrindas Nr. 94045514588,-saugomi Šiaulių AVPK daiktų saugykloje (1 t., b. 1. 108), — grąžintini J. Kybartui; parduotuvės „Maxima“ čekis Nr. JB0000004A3A16 – sunaikintinas kaip menkavertis; CD su išklotinėmis – paliktini saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

Juozą Kybartą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2626“, IMEI 359526011873453, SIM kortelę „Pildyk“ Nr. 893700382209001416104, ir SIM kortelės pagrindą Nr. 94045514588, saugomus Šiaulių AVPK daiktų saugykloje, – grąžinti Juozui Kybartui; parduotuvės „Maxima“ čekį Nr. JB0000004A3A16 – sunaikinti; CD su išklotinėmis – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai

//¿r/

fili

/$/