Hanteris Baidenas ir korupcijos menas

Hanteris Baidenas ir korupcijos menas
Peter Schweizer
spalio 1, 2021

https://www.gatestoneinstitute.org/17811/hunter-biden-corruption

Tai naujausia iš virtinės aferų, kurių ėmėsi Hunteris Bidenas. Pirmiausia jis, neturėdamas jokios patirties nei Ukrainoje, nei naftos ir dujų versle, buvo paskirtas į Ukrainos naftos ir dujų bendrovės „Burisma”, kurioje atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo, direktorių valdybą. Tada 2012 m. jis gavo prabangų atlyginimą už savo nekilnojamojo turto investicinę bendrovę „Rosemont-Seneca”, kurią daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių finansavo Kinijos investuotojai, glaudžiai susiję su Kinijos komunistų partija.

Tai geniali korupcija,  Baltųjų rūmų košmaras dėl etikos ir Kongreso bei žiniasklaidos pareigų nevykdymo šedevras.

Pats B. Bergèsas yra sakęs, kad norėtų plėsti savo verslą Kinijos rinkoje. Kas sužinos, ar Kinijos meną mėgstantys milijardieriai, visi glaudžiai susiję su Komunistų partija, o kai kuriais atvejais ir su Kinijos kariuomene, yra Hanterio geradariai?

Ar tikrai turime tikėti, kad pirkėjų anonimiškumas išliks griežta paslaptis ir kad su Kinijos vyriausybe susiję pirkėjai niekaip nepraneš Bidenams, kad jie yra naujausi ir didžiausi Hanterio gerbėjai?

Pinigų plovimas meno rinkoje nėra naujiena. Praėjusiais metais Senato Tėvynės saugumo ir vyriausybės priežiūros komiteto ataskaitoje meno rinka įvardyta kaip „didžiausia legali, nereguliuojama rinka Jungtinėse Valstijose” ir didelė šalies sankcijų ir kovos su pinigų plovimu režimo silpnybė. Paprasčiau tariant, meno kūrinių sandoriams netaikomas vadinamasis Bankų slaptumo įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad finansų įstaigos vykdytų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo kontrolę.

Ar yra pagrindo abejoti, kad lėšos, gautos už Hanterio meninį užmokestį, kažkokiu būdu vėl pateks į Bidenų šeimos turtą?

Kodėl jie nesugeba kruopščiai patikrinti to, kas yra tokia akivaizdi užkulisinė schema, skirta pervesti pinigus prezidento sūnui iš užsienio šaltinių? Kiekvienas amerikietis, kuriam rūpi valdžios skaidrumas, turėtų būti pasipiktinęs.

Prezidento Džo Baideno sūnus Hanteris pasinėrė į tarptautinio meno pasaulį. Pasak naujojo Hanterio meno prekiautojo Žoržo Bergeso (Georges Bergès), Hanterio paveikslai įvairiems anoniminiams aistruoliams gali būti parduoti net už 500 000 JAV dolerių. Tai naujausia iš virtinės aferų, kurių ėmėsi Hanteris Baidenas (nuotraukoje). (DNCC nuotr. per Getty Images)

Sakoma, kad meno grožis slypi stebėtojo akyse, bet ar tai galioja ir korupcijai?

Prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas dabar pasinėrė į tarptautinio meno pasaulį, o Niujorko galerijos savininkas tarpininkauja parduodant meno kūrinius retam, kylančiam talentui. Pasak naujojo Hanterio meno prekiautojo Džordžo Bergeso, Hanterio paveikslai įvairiems anoniminiams aistruoliams gali būti parduoti net už 500 000 JAV dolerių.

Tai naujausia iš virtinės sukčiavimų, kurių ėmėsi Hanteris Bidenas. Pirmiausia jis, neturėdamas jokios patirties nei Ukrainoje, nei naftos ir dujų versle, buvo paskirtas į Ukrainos naftos ir dujų bendrovės „Burisma”, kurioje atliekamas tyrimas dėl sukčiavimo, direktorių valdybą. Tada 2012 m. jis gavo prabangų atlyginimą už savo nekilnojamojo turto investicinę bendrovę „Rosemont-Seneca”, kurią daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių finansavo Kinijos investuotojai, glaudžiai susiję su Kinijos komunistų partija. Hanteris taip pat neturėjo beveik jokios patirties privataus kapitalo srityje, tačiau jis kaip tik buvo atvykęs į Pekiną antruoju oro pajėgų lėktuvu kartu su savo tėvu viceprezidentu, likus vos dviem savaitėms iki to milžiniško sandorio paskelbimo.

Dabar, vėlgi neturėdamas jokios realios patirties ar formalaus meno išsilavinimo, Hanteris tapo menininku, kurio koliažai ir mišrios technikos kūriniai gali kainuoti daugiausiai tarptautinių kolekcininkų dolerių. Gali kilti klausimas: Ar jis yra geras?

Chrisas Cilizza iš CNN to paklausė Sebastiano Smee, „Washington Post” Pulitzerio premijos laureato meno kritiko, kuris tai, ką pamatė, prilygino „kavinės dailininkui”.

„Turiu omenyje, kad kavinėse galima pamatyti tam tikros rūšies meną, kurio dalis yra gera, daugybė – bloga, o kartais jis būna stebėtinai geras. Bet jūs, nebent būtumėte susijęs su dailininku, neišleistumėte jam daugiau nei 1 000 dolerių.”

Laikraštis „The New York Times” Hunterio darbus švelniai apibūdino kaip „linkstančius į siurrealizmą”. Smee paaiškino: „Žmonės kartais sako „siurrealistinis”, nors turi omenyje „atsitiktinis”.

Tačiau čia nėra nieko „atsitiktinio”. Tai tik dar viena įžūli Džo Baideno sūnaus Džo Baideno sukčiavimo apraiška. Tai genialaus lygio korupcija, etinis Baltųjų rūmų košmaras ir Kongreso bei žiniasklaidos pareigų nevykdymo šedevras.

Akivaizdi problema ta, kad nors Baltieji rūmai teigė, jog Hanterio meno kūrinių pirkėjų tapatybės bus anoniminės, to sužinoti neįmanoma. Walteris Shaubas, buvęs JAV Vyriausybės etikos biuro vadovas, liepos mėn:

„Nėra jokio stebėsenos mechanizmo, jokio mechanizmo, kaip pranešti visuomenei, jei pažeidžiamas konfidencialumas, jokio mechanizmo, kaip sekti, ar pirkėjai gauna prieigą prie [vyriausybės].”

Mano tyrimo komanda Vyriausybės atskaitomybės institute (GAI) turi Hanterio Baideno nešiojamajame kompiuteryje esančius 30 000 elektroninių laiškų ir jų autentiškumą patvirtinančius elektroninio pašto įrašus. Rankomis peržiūrėjome šiuos laiškus ir nustatėme konkrečių pavyzdžių, kaip Hanteris Baidenas apmokėdavo sąskaitas už savo tėvą, kai šis buvo viceprezidentas. Kaip neseniai sakiau Marijos Bartiromo (Maria Bartiromo) laidoje „Fox News”, tai yra neteisėta.

Mes, GAI, esame matę tokių dalykų ir anksčiau. Istorijoje apie Klintonų fondą, kurią atskleidėme 2015 m., buvo gausu tokio pobūdžio „bankų šūvių” įtakos darymo ir korupcijos. Įmonės, siekusios daryti įtaką Hillary Clinton, kai ji buvo valstybės sekretorė, valdant prezidentui Barackui Obamai, nepaaiškinamu būdu staiga paaukojo milžiniškas pinigų sumas jos šeimos labdaros fondui. Mums pavyko nustatyti aukotojus ir jų tikruosius interesus pagal mokesčių ir įmonių registrus, nors pats H. Clinton fondas neatskleidė visų savo aukotojų. Mes, kaip tiriamosios žurnalistikos žurnalistai, galėjome patvirtinti sutapimus, remdamiesi viešais dokumentais ir daug kasinėdami.

To nebus įmanoma padaryti, kai Hanterio Baideno meno kūriniais prekiauja Bergesas per savo privačią galeriją, ypač jei pirkėjai yra užsienio interesantai iš šalių, kuriose mokesčių įstatymai nėra tokie griežti. Pats Bergèsas yra sakęs, kad norėtų išplėsti savo verslą į Kinijos rinką. Kas sužinos, ar Kinijos meną mėgstantys milijardieriai, visi glaudžiai susiję su Komunistų partija, o kai kuriais atvejais ir su Kinijos kariuomene, yra Hunterio geradariai? Ar tikrai turime tikėti, kad pirkėjų anonimiškumas išliks griežta paslaptis ir kad su Kinijos vyriausybe susiję pirkėjai niekaip nepraneš Bidenams, kad jie yra naujausi ir didžiausi Hanterio gerbėjai?

Kaip jau įrodėme, jie tai darė ir anksčiau.

Net jei pagrindinis šios juokingai akivaizdžios gudrybės dėl mokėjimų grynaisiais pinigais veikėjas nebūtų JAV prezidento sūnus, ši istorija nušviečia kitą tarptautinio meno kūrinių pardavimo problemą – jam netaikomi tokie informacijos atskleidimo įstatymai ir pinigų plovimo prevencijos priemonės, kurių privalo laikytis finansinės institucijos, pavyzdžiui, bankai.

Pinigų plovimas meno rinkoje nėra naujiena. Praėjusiais metais Senato Tėvynės saugumo ir vyriausybės priežiūros komiteto ataskaitoje meno rinka įvardyta kaip „didžiausia legali, nereguliuojama rinka Jungtinėse Amerikos Valstijose” ir didelė šalies sankcijų ir kovos su pinigų plovimu režimų silpnybė. Paprasčiau tariant, meno kūrinių sandoriams netaikomas vadinamasis Bankų slaptumo įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad finansų įstaigos vykdytų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo kontrolę. Didieji aukcionų namai, tokie kaip „Christie’s” ir „Sotheby’s”, tai daro savanoriškai, tačiau mažesni privatūs pardavėjai to daryti neprivalo.

Privatūs meno kūrinių pardavimai, kurie 2019 m. sudarė 58 % JAV meno rinkos pagal vertę, nėra reguliuojami. Viena privati pardavėja, turinti 30 metų patirtį meno rinkoje, paaiškino komitetui, kad savireguliacijos procese ji rėmėsi teisininkų patarimais, galimų „raudonų vėliavų” suvokimu ir savo „nuojauta”.

Mūsų tyrimas atskleidė Hanterio Baideno SMS žinutę dukrai, kurioje jis skundėsi, kad apmoka sąskaitas už likusius Bidenų šeimos narius. Žinome, kad, pavyzdžiui, Hanterio įmonės mokėjo rangovams Džo Baideno namuose Delavere, taip pat apmokėdavo 300 JAV dolerių per mėnesį telefono sąskaitas už privačius telefonus, kuriais naudojosi viceprezidentas. Ar yra pagrindo abejoti, kad pajamos iš Hanterio meninio uždarbio kažkokiu būdu vėl pateks į Bidenų šeimos turtą?

Kodėl tai nėra tikrinama? Atstovų Rūmų priežiūros komiteto narys respublikonas Džeimsas Komeris (James Comer, R-KY) išsiuntė laiškus Bergešui, reikalaudamas pateikti išsamius sandorių, susijusių su Hanterio meno kūrinių pardavimu, dokumentus. Tikėtina, kad J. Comeris jų negaus: tik demokratų dauguma komitete gali leisti išsikviesti į teismą ir pareikalauti pateikti šiuos dokumentus. Kaip neseniai redakciniame straipsnyje pažymėjo „Wall Street Journal”, komiteto pirmininkė respublikonė Carolyn Maloney (D-NY), atrodo, nėra suinteresuota tai padaryti. Kodėl jie nesugeba kruopščiai patikrinti to, kas yra tokia akivaizdi užkulisinė schema, skirta pervesti pinigus prezidento sūnui iš užsienio šaltinių? Kiekvienas amerikietis, kuriam rūpi valdžios skaidrumas, turėtų būti pasipiktinęs.

Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)

Translated with www.DeepL.com/Translator (free version)